Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Gyvatvorei apželdinti – keli šimtai pasirinkimų

Formuodami gyvatvores dažniausiai apsiribojame įvairiomis tujų variacijomis. Tačiau drąsių, eksperimentuoti mėgstančių sodininkų fantazijai – platūs horizontai. Net ir mūsų klimato zonoje gyvatvorę galite apželdinti rinkdamiesi net iš 300 augalų rūšių ir veislių! Tereikia apsispręsti, ar norite jaukios, spalvingos, vasarą žaliuojančios, rudenį lapus metančios, ar visžalės gyvatvorės.

Rinktis iš 300 augalų

Kai pasisuka kalba apie gyvatvorę ir jos apželdinimo pasirinkimus, daugelis apsiriboja tujomis, pripažindami, kad tai nėra itin dekoratyvus, tačiau sąlyginai greitai augantis, daug priežiūros nereikalaujantis ir nebrangus augalas. Tačiau ieškantys kūrybiškesnių sprendimų gali rinktis net iš kelių šimtų augalų rūšių, kurie sklypo perimetrą uždengs nuo nepageidaujamų žvilgsnių.

Vilniaus universiteto Botanikos sodo Augalų kolekcijos skyriaus vadovas Darius Ryliškis sako, kad norint susikurti gražią gyvatvorę rinktis tikrai yra iš ko. Ekspertas skaičiuoja, kad mūsų klimato zonai tinkančių gyvatvorės augalų yra net apie 300 rūšių ir veislių. Tereikia išsirinkti, kokios gyvatvorės norite: ji gali būti karpoma arba nekarpoma, visžalė arba metanti lapus. Pašnekovas augalus skirsto į keturias grupes: laisvos visžalės, laisvos metančios lapus, karpomos visžalės, karpomos lapus metančios.

Buksmedis

Šis tankus ir žaliai sodrus krūmas savo lapelių nenumeta net žiemą. Augdamas tinkamomis sąlygomis jis gali išstypti iki 180 cm aukščio. Tiesa, tokį aukštį buksmedis pasieks augdamas ilgus metus, gali prireikti ir dešimtmečių. Žalią sienelę užauginsite greičiau, jeigu jai bus sudarytas geras mikroklimatas: vidinis kiemas, apsaugotas nuo šiaurinių vėjų. Krūmas reguliariai karpomas. D.Ryliškis pastebi, kad Pietryčių Lietuvoje šie krūmai dėl vėsesnio klimato paprastai užauga mažesni.

Baltoji sedula

Dekoratyvius, rausvus arba tamsiai raudonos stiebus turintis krūmas. Žydi baltais žiedais, gegužę. Net ir numetęs lapus išlieka puošnus dėl ryškios spalvos šakų. „Vasarą ji suformuoja tankią lapiją ir atrodo puošniai, o žiemą, rudenį, net ir numetus lapus, vis vien džiugina akis, nes labai gražiai atrodo jos raudoni stiebai. Jos veislių nemažai. Galite rinktis iš šviesiai žalių, baltai ar geltonai margais lapais“, – ieškoti sau gražiausio sedulos varianto pataria dendrologas.

Jei norite žiemos metu išgauti išskirtinį derinį, šalia baltosios sedulos įterpkite ir palaipinę sedulą. Ji išsiskiria geltonomis šakelėmis, tad jų derinys baltame sniego fone atrodys ypač puošniai.

Blizgantysis kaulenis

Formuojamas šis krūmas gali užaugti 2–3 metrų aukščio. Rudenį lapai įgauna ryškiai raudoną spalvą, ant krūmo laikosi gana ilgai, todėl ilgai išlieka dekoratyvūs. Pasak D.Ryliškio, sodininkai vertina šį krūmą ir didžiausiu privalumu laiko tai, kad jį lengva karpyti norint išgauti geometrinę formą. Trūkumas tik tas, kad žiemą pilnai numeta lapus, todėl jei norite ir šaltuoju metų laiku užsidengti nuo nepageidaujamų žvilgsnių, kaulenis nėra tinkamas pasirinkimas.

Deucija

Itin puošniai žydintis krūmas. Šis jazminų giminaitis mėgsta saulėtą, nuo vėjų apsaugotą vietą, tačiau gali augti ir pusiau pavėsyje. Krūmai auga gana greitai, tačiau verta atkreipti dėmesį į tai, kad žiemą jis, kaip ir jazminas, atrodo gana skurdokai. Jis tinkamas vasarinei priedangai. Be to, nerekomenduojama auginti Rytų ir Pietryčių Lietuvoje dėl iššalimo rizikos.

Forsitijos

Palyginti aukštas krūmas, gebantis užaugti net iki 2–3 m aukščio. Žydi anksti, kovo pabaigoje, balandžio pradžioje pražysta ryškiai geltonais žiedais. „Jas sodininkai mėgsta susodinti į eilę, todėl ji gerai atlieka gyvatvorės funkciją. Tačiau padarius ištisinę liniją, praėjus pavasariui, ji gali atrodyti kiek nykiai, todėl forsitiją siūlyčiau derinti su kitais augalais“, – parinkti gerus kaimynus siūlo D.Ryliškis.

Šluotelinė hortenzija

Itin dekoratyvus, lapus metantis krūmas, vasarą ilgai žydintis baltais, raudonais žiedais. Rinkdamiesi atkreipkite dėmesį į tai, kokio aukščio ji gali užaugti. D.Ryliškis pabrėžia, kad vienos jų veislės gali pasiekti vos 1,5 m, kitos užauga ir iki 4 m aukščio. Vasariškai spalvingai gyvatvorei dendrologas siūlo rinktis maždaug 2 m aukščio šluotelinių hortenzijų eilę.

Bugienis

Ištisus metus žaliuojantis bugienis (Ilex meserveae) puikiai gali prisitaikyti augti Vakarų Lietuvoje. Jis išsiskiria ne tik storais, sodriai žaliais lapeliais, bet ir ryškiai raudonomis uogomis, kurios ilgai išsilaiko ant šakelių. „Tik šis bugienis geriau prisitaikęs prie mūsų klimato, todėl jo nereikia sumaišyti su kitais, – įspėja dendrologas. – Žinoma, atsižvelgiant į tai, kad klimatas šiltėja, vakariniuose rajonuose gyvenantys žmonės gali bandyti rizikuoti ir auginti šį puošnų krūmą.“

Uolinis kadagys

„Moon Glow“ išsiskiria melsvai sidabriškai šakomis, užauga iki 2 m aukščio. Krūmas prisitaikęs prie lietuviško klimato. „Šios veislės kadagys atrodo itin puošniai. Esu matęs, kad gyvatvorei auginamas ir paprastasis kadagys. Tačiau renkantis užsodinti jų eilę, reikia įvertinti žiemą šlapio sniego pavojų. Jeigu šakos neišlaikys svorio ir nulūš, buvusią formą atstatyti gali prireikti ne vienerių metų“, – įžvalgomis dalijasi D.Ryliškis.

Puošnioji kolkvicija

Gegužės pabaigoje varpelio formos, švelniai rausvai žiedeliais pasidabinusi kolkvicija dar mėgstama vadinti sodo karalaite. Krūmas žydi apie dvi savaites, skleidžia malonų ir apdulkintojus pritraukiantį aromatą. Gerai jaučiasi kitų augalų užuovėjoje. Kai kurios veislės pasiekia 2 m aukštį, todėl tinka auginti kaip vasarą žaliuojančią gyvatvorę. Tiesa, Rytų Lietuvoje didesnė rizika apšalti.

Paprastasis ligustras

Paprastasis ligustraslietuviškų žiemų nebijantis, sparčiai augantis, stipriai besišakojantis, nesunkiai formuojamas augalas. Vieninteliu šio krūmo minusu pašnekovas laiko nuodingas jo uogas, tad jei sodyboje turite mažamečių vaikų, tokių krūmų geriau vengti. „Galima nusipirkti ir geltonlapį ligustrą. Tik visuomet atidžiai pasižiūrėkite, kokio aukščio veislės ligustrą perkate. Jei norite aukštesnės gyvatvorės, kompaktiškų veislių rinktis nepatarčiau“, – dėsto D.Ryliškis.

Sausmedis

Nors sausmedžių būna įvairių, vasarinei gyvatvorei formuoti rinkitės krūmu augančias veisles. Tiesa, dekoratyvieji sausmedžiai nesubrandina valgomų uogų, todėl neapsirikite. Pašnekovas primena, kad valgomos yra tik mėlynos sausmedžio uogos, o gyvatvorėms tinkamų jos įprastai raudonos.

Pūslenis

Krūmas, galintis auginti tamsiai raudonos, geltonos spalvos lapiją. Rinkdamiesi pūslenį išgausite apverstos trapecijos formos gyvatvorę. Pagal sodininko parinktą aukštį galima karpyti. Kadangi jo veislių yra nemažai, pasirinkite tokią, kuri atlieps pageidaujamą aukštį, augimo tempą, spalvą. „Kai kurios pūslenio veislės ryškios vyšninės spalvos, todėl jeigu pasodinsite ištisą jų eilę, vaizdas atrodys sunkus. Galima pažaisti su spalvomis ir į eilę įterpti geltonos spalvos pūslenį. Taip išvengsite monotonijos“, – pataria dendrologas.

Rytinis tujūnas

Eksperimentus mėgstančiam, pietiniuose Lietuvos rajonuose gyvenančiam sodininkui šis krūmas yra puikus pasirinkimas. Šis visžalis spygliuotis medis mėgsta saulėtą vietą, netoleruoja atšiaurių vėjų, žiemą užslinkus sausam šalčiui – didelė rizika iššalti. Karpyti nereikia, jie natūraliai geba išauginti ištiesto ovalo formą.

Kalninis serbentas

Vietinis, gerai prie mūsų klimato prisitaikęs krūmas dažnai atlieka ir gyvatvorės funkciją. „Tai vienas mano mėgstamiausių augalų formuojant gyvatvorę. Nesirinkite žemaūgių, lėtai augančių veislių. Tai bene vienintelis iš lengvai karpomų gyvatvorių krūmų, kurio uogos nėra nuodingos. Jų uogos miltingos, nelabai skanios, net ir suvalgius didesnį kiekį jomis apsinuodyti sudėtinga. Tai apskritai vienas geriausių pasirinkimų vasaržalei gyvatvorei“, – įsitikinęs D.Ryliškis.

Pilkoji lanksva

Lietuviškuose želdynuose dominuoja pilkoji lanksva, užauganti iki 2 m aukščio. Lapai siauri, matinės žalios spalvos, rudenį nusispalvina geltonai. Žiedai balti, žydi labai gausiai, prieš skleidžiantis lapams. Nereiklus augalas. Puošnus pavasarinis sodo akcentas. „Jei norite gražios uždangos vasaros sezonu, pats populiariausias sprendimas dėl aukščio yra pilkoji lanksva. Taip pat galima rinktis niponinę lanksvą, ji gali pasistiebti iki 180 cm aukščio“, – sako pašnekovas.

Kukmedis

Didžioje Lietuvos dalyje galintis augti ir sąlyginai atsparus lietuviškoms žiemoms europinis ir tarpinis kukmedžiai auga gana lėtai, tačiau sodininkų meilę pelnė dėl koloniškos lajos, kurios viršūnės nesunkiai karpomos. Dendrologas rekomenduoja rinktis kolonines, tačiau ne pačias siauriausias veisles. Idealu, jeigu kukmedis į plotį augs 40–50 cm.

Sodinis putinas

Dekoratyvus, aukštas, pusrutulio formos krūmas, auga vidutiniškai greitai, gali užaugti apie 5 m aukščio ir panašaus pločio. Žydi pavasario pabaigoje, vasaros pradžioje balkšvai žalsvais žiedais, o rudenį sukrauna itin vertingus, vaistinėmis savybėmis pasižyminčias ryškiai raudonas uogas. Kadangi augalas gerai prisitaikęs prie vietinių augimo sąlygų, jis atsparus šalčiams.

Rekomenduojami video