Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaPatarimaiKultūraSveikata Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Grilio anatomijos žinovą „veža“ dūmais prisotinta dvasia

Maisto gaminimas virš žarijų – neabejotinai vienas iš maloniausių ritualų šiltuoju metų laiku, padedantis ir nuo darbų atsitraukti, ir gamtoje pasibūti, ir bėgančiu laiku maloniai pasimėgauti.

„Skaičiau, kad šiltuoju sezonu maistą ant grotelių bent sykį per dvi savaites ruošia net 63 procentai lietuvių. Ir pernykštis, ir šis sezonas grilininkams ypač dėkingi, o vienintelė dilema – nepritrūkti idėjų, ką kepti virš žarijų“, – šypteli jau penktąją vasarą Pavermenio kaime (Kėdainių r.) prie kepsninės leidžiantis telekomunikacijų bendrovės „Telia“ salono konsultantas Giedrius ŠILKAITIS (30).

Daugiau nei makaronai

Kraštietis G. Šilkaitis su žmona Kristina. Duetas vieningai sutaria: Giedrius maistą ruošia skaniai, o jo išrinktoji – greitai./ Asmeninio archyvo nuotr.

Kraštietis G. Šilkaitis su žmona Kristina. Duetas vieningai sutaria: Giedrius maistą ruošia skaniai, o jo išrinktoji – greitai./ Asmeninio archyvo nuotr.

„Maisto ruošimas man visuomet buvo daugiau negu tik makaronų sumetimas į puodą. Dar su tėvais gyvendamas paruošdavau pietus, kai ko nors kito nei šaldytuve palikta, užsimanydavau. Tik kol nedirbau, pirmaisiais studijų metais, sunkiau būdavo ką įmantresnio pasigaminti. Dėl suprantamų priežasčių“, – juokiasi krepšinio trenerio specialybę Lietuvos sporto universitete įgijęs kraštietis.

Kepti pradėjo alaus statinaitėje

Pamažu G. Šilkaitis atrado lauko virtuvės malonumus, kurie prieš penkerius metus tapo rimtu jauno vyro hobiu: „Grilinti pradėjau kaip ir daugelis – ant surūdijusios šašlykinės. Kai tėtis perleido garbingas šašlykų kepimo pareigas man, supratau, kad visada randu prie ko prisikabinti: tai šašlykas per sausas, tai prieskoniai negeri... Kad nebūčiau tik burbeklis, pradėjau domėtis, kas ir kaip turėtų būti šioje srityje. Ėmiau pats marinuoti mėsą, bet galiausiai nepakako ir to.

Tėvų ūkiniame pastate radau dvi nenaudojamas nerūdijančio plieno alaus statinaites ir nuvežiau jas vietiniam suvirintojui. Paprašiau iš jų padaryti uždengiamą kepsninę. Taip prieš penkerius metus kieme ir atsirado rimtesnis „aparatas“ už šašlykinę, o kartu atsivėrė ir visiškai kitos grilinimo galimybės.

Supratau, kad ne vien šašlykus ir dešreles po atviru dangumi galima kepti. Laikui einant, tobulinau kepsninę, prigalvojau visokių modifikacijų. Nors iš esmės – nesvarbu, kur kepi. Svarbu tai daryti su meile.“

Idėjos sudomino internautus

Išradingoji G. Šilkaičio kepsninė iš senų plieninių alaus statinaičių patraukė ir internautų dėmesį.

„Ėmiau dairytis informacijos apie grilinimą internete. Atradau socialinio tinklo „Facebook“ grupę „Lithuania Grilling and Smoking“, kurioje diskutuoja visos Lietuvos grilio entuziastai. Joje informacijos klodai labai dideli, o jei ko ir nerandi – paklausi, ir kiti atsako. Su „grupiokais“ pasidalinau kepsninės idėja, visiems labai patiko, – prisimena kraštietis. – Toje grupėje vyksta ir teminiai konkursai. Sausio tema buvo „Maisto ruošimas bent 2 valandas“. Šiam konkursui išsikasiau žemėje metro gylio duobę, apkroviau plytomis, pridėjau malkų ir ant grotelių kepiau kiaulienos kumpį. Užtrukau maždaug 10 valandų, kepiau per naktį, duobę užkasęs. Nufotografavau, nufilmavau, pasidalijau, laimėjau pirmąją vietą ir kepsninę „Kamado Bono“. Naujas „žaislas“, tad vėl esu bandymų kelyje. Idėjų semiuosi ir „Travel channel“ kanale žiūrėdamas laidas apie įvairių šalių virtuvę.“

Kartu su „No forks“ komanda G. Šilkaitis (antras iš kairės) gegužės mėnesį gurmanų šventės „We Will Grill“ metu vykusiame barbekiu gatvės mūšyje iškvojo antrąją vietą./ Dainiaus Labučio nuotr.

Kartu su „No forks“ komanda G. Šilkaitis (antras iš kairės) gegužės mėnesį gurmanų šventės „We Will Grill“ metu vykusiame barbekiu gatvės mūšyje iškvojo antrąją vietą./ Dainiaus Labučio nuotr.

„Žarina“ ištisus metus

Pradžioje G. Šilkaitis kaimynus Pavermenio kaime apetitą keliančiais savo ruošiamų patiekalų kvapais erzindavo tik retkarčiais, bet pastaraisiais metais, pažinęs grilinimo „anatomiją“, kepsninę lauk traukia bent sykį per savaitę ištisus metus.

„Buvo laikas, kai grilyje gaminau tik pavasarį ir vasarą. Bet susimąsčiau: kodėl to nedaryti ir šaltuoju sezonu? Svarbu, kad nelytų, nepustytų, škvalo nebūtų. Taigi nebeskirstau barbekiu ir ne barbekiu sezonų – kepu ištisus metus. Tai – kūrybingas laisvalaikio leidimo būdas ir netgi šioks toks menas. Arba turi tam gyslelę, arba nelabai. Aišku, išmokti viską galima, bet vis tiek reikia turėti kažkokį cinkelį. Jį turiu, bet tikrai nesu profesionalas, – juokiasi grilio anatomijos žinovas G. Šilkaitis. – Niekada nebuvau iš tų, kurie galėtų kas antrą dieną valgyti šaltibarščius, visuomet norėjosi skonių įvairovės. O ir azartas apima: pavyks ar ne kažkoks dar nebandytas patiekalas. Man patinka ir labai nustebę, mano ruoštu maistu besimėgaujančių aplinkinių veidai. Ir vis dažniau pusiau rimtai, pusiau juokais pasigirstantys ragaujančiųjų pasiūlymai atidaryti savo gatvės maisto restoranėlį.“

Nepagaili „prakabėti“ netgi 4 valandų

Ir ne vien šeimos narius bei kaimynus G. Šilkaitis palepina savo ruoštais gaminiais. Prieš mėnesį kraštietis su bičiulių komanda „No forks“ dalyvavo barbekiu gatvės mūšyje gurmanų šventės „We Will Grill“ metu.

Kaip tikras lietuvis, G. Šilkaitis savojoje „Kamado Bono“ dažniausiai ruošia kiaulienos patiekalus: „Nors tu ką – man kiauliena gardžiausia. Jautieną irgi mėgstu, bet ji turi būti tikrai geros kokybės, be to, ji labai greitai baudžia už klaidas. Kiauliena – atlaidesnė, ją sugadinti galima tik neiškepus arba sudeginus.

Man labai patinka šonkauliai. Jų gamyba trunka apie 3–4 valandas, bet skonis tikrai atperka tą laiką. Kartais klausia aplinkiniai, ar negaila 4 valandas „prakabėti“ prie maisto, kurį suvalgai per 15 minučių, ruošimo. Tačiau „kabėti“ nereikia – grilyje maistas kepa panašiai kaip orkaitėje, tik dažniau reikia pasižiūrėti, ar viskas gerai einasi. Mėgstu ir burgerius – daugiausia dėl to, kad jų variacijų galima prigalvoti nesuskaičiuojamą kiekį ir gali įtikti net išrankiausiam gurmanui.“

Išbandytos ir gatvės maisto varžybos

Ir ne vien daugiau ar mažiau išrankius šeimos narius bei bičiulius G. Šilkaitis lepina savo ruoštais gaminiais.

Antrąjį gegužės savaitgalį kraštietis su bičiulių komanda „No forks“ dalyvavo barbekiu gatvės mūšyje gurmanų šventės „We Will Grill“ metu, kuri vyko jau trečius metus iš eilės ir kasmet sulaukia didelio gurmanų ir grilio mėgėjų dėmesio.

Šventės metu barbekiu gatvės mūšyje varžėsi 8 komandos, o dalį jų sudarė būtent didžiulės „Facebook“ bendruomenės – grupės „Lithuania grilling and smoking“ – nariai.

Kraštiečio G. Šilkaičio atstovaujama komanda pasirodė labai puikiai ir netgi iškovojo garbingą prizinę vietą.

„Pamačiau skelbimą, kad vienai komandai trūksta komandos nario šonkaulių kepimui, pasisiūliau – priėmė, – šypteli jaunas pavermeniškis. – Puiki patirtis ir labai geri įspūdžiai. Nors daugiau dirbau su šonkauliais, bet teko padirbti pagalbiniu ir prie biurgerio bei deserto. Bendroje įskaitoje mūsų komanda „No forks“ – Rokas, Lukas, Andrius, Aurelija ir aš – užėmė antrąją vietą, nuo pirmos atsilikome tik vienu taškeliu.“

Žmona gamina greitai, jis – skaniai

Sakoma, jog geriausi pasaulio kulinarai – vyrai. Ar tam pritaria G. Šilkaičio žmona Kristina?

„Aš manau, jog geriausi kulinarai yra vyrai, o geriausios kulinarės – moterys, – taktiškas išlieka grilinimo entuziastas G. Šilkaitis. – Kristina vis pagiria, kad maistą ruošiu labai gardžiai, bet pats to nesureikšminu. Pajuokaujam, kad aš gaminu skaniai, o mano žmona – greitai. Tiesa, barbekiu kultūroje išties didžioji dalis šefų yra vyrai. Bet gal dėl to, kad vyrai daugiau kantrybės turi tam reikalui.“

Aišku viena – Šilkaičių šeimoje grilis yra Giedriaus kompetencija: „Kristina net nesiartina prie kepsninės. Kita vertus, nelabai prie jos ir leisčiau: viską marinuoju, kepu, serviruoju pats. Namų virtuvėje šeimininkauju rečiau – pasigendu tos dūmais prisotintos dvasios. Ji mane žiauriai „veža“.“

Burnoje tirpstanti amerikietiška karšto rūkymo šoninė

Giedriaus atradimas, apie kurį sužinoti turi kiekvienas.

Kiaulienos šoninė pabarstoma druska, rudu cukrumi, užlašinama viskio. Suvakuumuota šaldytuve laikoma 10–11 dienų. Po to kepama kepsninėje, 65–75°C temperatūroje. Šoninė rūkoma iki vidinės 60°C temperatūros. Galima ir vieną kramtyti, ir su kiaušiniu kepti, ir susivakuumavus pasilikti, po kelių dienų į pikniką išsinešti.

Paprasti, bet neprasti šašlykai

Reikės: 2 kg kiaulienos sprandinės, prieskonių pagal skonį, 2 valg. šaukštų graikiško jogurto, 4 svogūnų.

Gaminimas: mėsa supjaustoma maždaug 5×5 cm gabaliukais, prieskoniuojama ją nestipriai minkant ranka. Sumaišoma su graikišku jogurtu. Marinuojama apie 3–4 valandas.

Šašlykus kepant, iešmus vartyti reikia dažnai. Neskrudinti vienos pusės, o po to kitos, nes pradės degti jogurtas, geriau vartyti nuolat. Šašlykai iškepusiais laikomi tada, kai didžiausią gabalą perpjovus, bėga sultinys.

Dubenyje keliskart sluoksniuojamas griežinėliais supjaustytas svogūnas ir šašlykas. Dubuo uždengiamas, stipriai pakratomas ir paliekamas šiltai 15–20min. Svogūnai valgomi kaip papildomas garnyras. Padažas nereikalingas, nes šašlykai labai sultingi.

Vaišių karalius – sūris ant grotelių

Karšto rūkymo sūriai sutepami užtepėlėmis, pabarstomi prieskoniais, suvakuumuojami ir savaitę laikomi šaldytuve, kad įsigertų užtepėlių skoniai.

Giedrius naudoja kaukazietiškos adžikos, čili pipiro ar spanguolinio čili pipiro prieskoninius padažus.

Sūriai kepami krosninėje, ant grotelių, virš anglių per karščio skirstytuvą–deflektorių, 100°C temperatūroje apie pusantros valandos, o dūmui naudojamos vaismedžių kaladėlės.

Namuose ruošti hamburgeriai

Sprandinė prieskoniuojama „Saldvos“ prieskoniais mėsai su šaltalankiais, marinuojama 4 valandas. „Kriaušės dūme“ 130°C temperatūroje kepama valandą. Tuomet įvyniojus į foliją, įpylus skiestų obuolių sulčių, kepama iki tol sprandinės vidinė temperatūra pasieks 72°C. Ištraukus dar šonai virš žarijų paskrudinami. Sprandinė supjaustoma plonais gabalėliais.

Paruošiamas agurkinis majonezas (geriausia – „Helmans“, trintas šviežias agurkas, šlakelis citrinos sulčių ir žiupsnelis druskos), susitarkuojamas čederio sūris ir jį išlydomas, paruošiami karamelizuoti svogūnai (svogūnai, rudasis cukrus, druska ir balzaminis actas su vynuogėmis).

Bandelės tinka bet kurios, skirtos biurgeriams, bet Giedrius pataria vengti „Brioche“ bandelių, turinčių  salstelėjusį skonį, kurio šitame burgeryje jo nereikia.

Ant bandelės ingredientai tepami ir dedami šia tvarka: agurkinis majonezas, salotos lapas, keletas mėsos griežinėlių, lydytas čederis, pomidoras, marinuoti agurkėliai, marinuotas jelapenas, karamelizuoti svogūnai. Užvožiamas bandelės viršus.

 

Justina ŠVEIKYTĖ

Rekomenduojami video