Vis dažniau užeinančios sausros gyventojus privertė savo sodybose vandens ieškoti gilesniuose sluoksniuose. Tačiau kaip parodė praktika, didelė dalis gręžinių neįteisinti, todėl pernai Aplinkos ministerija (AM) drauge su geologais užsimojo surinkti duomenis apie šiuos statinius. Nors šiuo metu galioja itin supaprastina gręžinių įregistravimo tvarka, žmonės neskuba pranešti apie turimus gręžinius ir jų registravimas kol kas vangus. Praėjusiais metais Lietuvoje įregistruotų gręžinių skaičius nesiekia 500.

Paklausė, ar nori su dokumentais, ar be jų

Prienų rajono sodyboje gyvenanti Jurga gręžinį įsirengė prieš 9 metus. Jis buvo reikalingas ne tik namų reikmėms, bet ir gyvuliams girdyti. Ūkis nedidelis – dvi karvės ir trys telyčaitės, tačiau vasarą laikantis sausiems orams senas šachtinis šulinys vis dažniau išdžiūdavo, vandens neužtekdavo nei buitinėms, nei ūkio reikmėms. Šeimyna pamažu pradėjo dairytis gręžėjų. Jų pasirinkimas buvo gana platus, todėl reikėjo tik išsirinkti tuos, kurie galėtų greitai ir kokybiškai atlikti darbus.

„Paskambinau į vieną įmonę ir pasakiau, kad reikia gręžinio. Telefonu atsiliepęs vyriškis iškart paklausė, ar norėsim gręžinio su dokumentais, ar be. Sutrikau. Paprašiau patikslinti, kuo tie gręžiniai skiriasi. Jis man paaiškino, kad su popieriais gręžinys kainuos beveik dvigubai brangiau“, – prisimena pašnekovė, nenorėjusi atskleisti pavardės.

Kadangi Jurgos kaimynui gręžinį iškasė ta pati kompanija, moteris jais pasitikėjo ir sutarė, kad darbai prasidės rudenį. Kasėjai atvyko ir vandens gyslą rado 70 m gylyje, už atliktus darbus jiems buvo sumokėta apie 4 tūkst. litų.

„Iš pradžių norėjome patys vandenį pasijungti į sistemą, tačiau kasėjai paaiškino, kad tokiu atveju jie neatsakys už gedimus. Vandenį pajungė jų meistrai. Tačiau vėliau, maždaug po pusmečio, kai reikėjo jų konsultacijos, jie nelabai noriai bendravo. Norėjome įsirengti filtrus, nes į kranus pateko smėlio. Tačiau tuo pačiu numeriu niekas nebeatsiliepė“, – apie mįslingai pradingusius gręžėjus pasakoja prieniškė Jurga.

Moteris sako girdėjusi apie naują tvarką, kad visi gręžiniai turės būti suregistruojami. Tačiau ji tos procedūros dar nepradėjo. „Kaimynai kalba, kad gręžinio vandenį apmokestins, dėl to niekas neskuba registruotis. Tiesą pasakius, nežinau, ar tai daryti privaloma, ar tik rekomenduojama“, – gūžteli pečiais pašnekovė.

Susidomėjimas nuslūgo

Gyventojams galimybė registruoti Žemės gelmių registre neregistruotus gręžinius įsigaliojo 2022 m. gegužės 1 d. ir iki šiol, Lietuvos geologijos tarnybos duomenimis, tokių gręžinių užregistruota 461. Nuo šių metų pradžios jau pateikta apie 200 paraiškų.

VL paskambinus į atskiras mūsų savivaldybes, susidarė įspūdis, kad gyventojai kol kas dėl gręžinių įforminimo nesuka galvos. Pasvalio rajono savivaldybės Strateginio planavimo ir investicijų skyriaus vyriausioji specialistė Apolonija Lindienė suskaičiavo, kad gręžinius įteisinti praėjusiais metais suskubo tik 7 gyventojai. Šiemet jų buvo viso labo tik vienas.

„Visus prašymus tenkinome. Tikimės, kad daugiau gyventojų kreipsis. Skelbėme apie tai informaciją, tačiau kol kas aktyvumas menkas. Gal nėra pas mus daug nelegalių gręžinių... Kiek tokių neįregistruotų statinių yra, sužinoti praktiškai neįmanoma“, – svarstė savivaldybės darbuotoja.

Panaši situacija ir Biržų krašte. Biržų rajono savivaldybės atstovė Loreta Munikienė suskaičiavo, kad pernai sulaukta 12 prašymų, o šiemet besikreipusių dar nebuvo. Pasak jos, didesnis gyventojų aktyvumas buvo praėjusiais metais, o nuo naujųjų metų stojo visiškas štilis – gręžinių įteisinimas niekam neįdomus.

„Nežinau, kodėl taip yra, tačiau neįteisintų gręžinių pas mus tikrai turėtų būti nemažai. Kai kurie jų yra labai seni, iškasti prieš 30 metų ar dar daugiau. Kodėl jų anksčiau niekas neregistravo – negaliu pasakyti“, – nedaugžodžiavo VL kalbinta Biržų rajono savivaldybės darbuotoja.

Nežada apmokestinti vandens

Lietuvos geologijos tarnybos specialistų pasiteiravus, ar gręžinių registravimas einasi sklandžiai, ar gyventojams aišku, kaip įveikti visą įteisinimo kelią, atsiųstame rašte dėstoma, kad gręžinius registruojant naudojantis el. paslaugomis gyventojai kartais padaro žmogiškų klaidų.

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą, namų valdą ar žemės sklypą su buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu.

„Bet padedant ir tiesiogiai konsultuojantis telefonu (8 670 73 333 – bendri gręžinių įteisinimo klausimai; 8 607 30 591 – gręžinio paso pildymas per el. paslaugas, – red. past.) su Lietuvos geologijos tarnybos darbuotojais, tokie nesklandumai greitai išsprendžiami. Be to, informaciją apie gręžinio įteisinimo procesą buvo stengtasi plačiai paskleisti tiek per savivaldybių, tiek per AM ir Lietuvos geologijos tarnybos interneto puslapius, taip pat parengti registracijos procesą vizualiai iliustruojantys vaizdo įrašai ir kita pagalbinė medžiaga“, – rašoma atsakyme.

Lietuvos geologijos tarnybos specialistai sako norintys prasklaidyti viešojoje erdvė vyraujančią klaidingą informaciją. Esą plačiai sklando mitas, kad registruotų gręžinių vanduo bus apmokestintas.

„VL skaitytojus ir plačią visuomenę reikia dar kartą patikinti, kad jokių planų apmokestinti požeminio vandens išteklius, išgaunamus iš individualiam apsirūpinimui geriamuoju vandeniu skirtų gręžinių, kaip ir šulinių, niekada nebuvo ir nėra“, – paaiškina geologai, pridurdami, kad įregistruoti įmanoma visus gręžinius, jei yra laikomasi teisės aktuose numatytų reikalavimų.

Nutarė nebausti

Kiek Lietuvoje yra neįregistruotų gręžinių – nežino niekas. Nei savivaldybės, nei AM. Tačiau akivaizdu tai, kad jų daug ir juos valstybė nori suregistruoti į vieną sąrašą. Priežastis paprasta – žemės gelmės yra išskirtinė valstybės nuosavybė, todėl valstybei būtina turėti informaciją, kiek, kur ir kokio gylio gręžiniai yra įrengti. Gręžiniai teikia informaciją apie žemės gelmių sandarą ir savybes, požeminio vandens kiekį ir kokybę, todėl šie duomenys reikšmingai papildo valstybės informacinius išteklius apie žemės gelmes.

AM Vandenų ir žemės gelmių išteklių politikos klausimų skyriaus patarėja Valentina Tuskenytė pripažįsta, kad nuo Lietuvos nepriklausomybės atgavimo pradžios nebuvo vienos ir aiškios sistemos, kurioje būtų surinkta visa informacija, kiek, kur ir kokių gręžinių turime Lietuvoje. Vieni gręžinius įsirengė sąžiningai, sumokėdami už projektus, o kiti naudojosi nelegalių gręžėjų paslaugomis.

„Yra daugybė niuansų, kodėl pas mus tiek daug nelegalių gręžinių. Teisinis reguliavimas iš pat pradžių buvo gana chaotiškas, tačiau stengiamės viską sutvarkyti. Neteisėtus gręžinius nugriauti ir užversti, manau, būtų ne visai sąžininga“, – sakė V.Tuskenytė. Dėl to praėjusiais metais AM nuo šio sumanymo atsitraukė ir suteikė 3 metų pereinamąjį laikotarpį įteisinti turimą gręžinį.

Teisėtas ar ne?

Nemažai gyventojų susiduria su situacija, kai nežino, ar gręžinys, kurio vandenį jie naudoja, yra įteisintas. Taip dažniausiai atsitinka įsigijus sodybą, sodą, namų valdą ar žemės sklypą su buvusių savininkų jau įrengtu gręžiniu.

Gręžinys laikomas įteisintu, jeigu jis yra įregistruotas Žemės gelmių registre. Jeigu gręžinio ten nėra, reikia pradėti jo įteisinimo procedūrą. Pirmas žingsnis, kurį turite padaryti – pateikti paraišką savivaldybei, kurios teritorijoje yra gręžinys. Gavus savivaldybės administracijos pritarimą naudoti gręžinį, reikėtų kreiptis į įmonę, turinčią Lietuvos geologijos tarnybos išduotą leidimą tirti žemės gelmes, atlikti požeminio vandens paiešką ir žvalgybą. Tokių įmonių šalyje yra 90.

Kokia eiga?

AM nurodo svarbiausius žingsnius, norint įteisinti gręžinį. Pirmiausia įmonė pagal gręžinio savininko pateiktus dokumentus ir informaciją nustato gręžinio adresą, žemės sklypo, kuriame įrengtas gręžinys, kadastro numerį, jeigu žinoma, gręžinį įrengusio ūkio subjekto duomenis ir gręžinio įrengimo datą.

Po to įmonė nustato tikslią gręžinio vietą (koordinates) ir parengia požeminio vandens vandenvietės apsaugos zonos projektą. Jei nėra duomenų, pamatuoja gręžinio gylį ir požeminio vandens slūgsojimo gylį, įvertina jo būklę, paima gręžinio vandens mėginį ir pateikia jį tirti sertifikuotoje laboratorijoje.

Gręžiniui registruoti Žemės gelmių registre Lietuvos geologijos tarnybai įmonė pateikia paraiškos dėl pritarimo naudoti gręžinį ir savivaldybės vykdomosios institucijos pritarimo dėl gręžinio naudojimo kopijas arba jų nuorašus, vienkartinio gręžinio įteisinimo įmoką patvirtinantį dokumentą.

Lietuvos geologijos tarnyba, įregistravusi gręžinį Žemės gelmių registre, įmonei nemokamai išduoda gręžinio pasą, kurį ji perduoda užsakovui. Gręžinio savininkas bet kada gali užsisakyti ir nemokamai gauti gręžinio paso skaitmeninę kopiją, pasinaudojęs Lietuvos geologijos tarnybos el. paslaugomis.

Labai svarbu nepamiršti, kad Lietuvos geologijos tarnyba nereikalauja jokių papildomų duomenų apie gręžinį – nereikia neįteisinto gręžinio projekto. Be to, neregistruoto gręžinio paso užpildymui galima panaudoti gyventojo turimus duomenis apie gręžinį iš neįregistruoto gręžinio techninių dokumentų (įprastai juose yra nurodyta gręžinio techninė kolona, gylis, debitas ir kt.).

Sankcijų nenumato

Pasiteiravus, ar numatomos kokios nors sankcijos žmonėms, kurie per 3 metus taip ir neprisiruoš įteisinti savo gręžinių, AM Vandenų ir žemės gelmių išteklių politikos klausimų skyriaus patarėja V.Tuskenytė viliasi, kad žmonės bus sąmoningi ir suinteresuoti sutvarkyti praeityje likusias spragas.

„Kalbėti apie pasekmes dar per anksti, nesame numatę, kas bus po 3 metų. Matysime, koks bus registracijų mastas, kol kas neturime jokio patikrinimo plano. Tikrai visiems siūlau pasinaudoti šia supaprastinta tvarka ir užbaigti visą procesą. Neturime tikslo įvesti jokių naujų mokesčių, norime, kad gyventojams visa eiga būtų paprasta ir finansiškai neskausminga. Iš pradžių norėjome, kad visas įteisinimas būtų nemokamas, tačiau rengiant teisės aktus iš Seimo teisininkų sulaukėme pastabų, kad jei registracija būtų „už ačiū“, tai prieštarautų Lietuvos Respublikos Konstitucijai, dėl to numatytas 15 eurų registracijos mokestis“, – paaiškino V.Tuskenytė.

Sutvarkytas gręžinys didina nekilnojamojo turto vertę

AM specialistai atkreipia dėmesį ir į nebenaudojamus gręžinius. Nereikalingi gręžiniai yra likviduojami (kitaip – tamponuojami), o viršutinėje dalyje vamzdžiai nupjaunami, aikštelė rekultivuojama, tačiau ir likviduoti gręžiniai gali būti kliuviniu požeminėms statyboms ar komunikacijų tiesimui, todėl Žemės gelmių registras teikia duomenis apie likviduotus gręžinius. Per netinkamai likviduotus gręžinius iš žemės gelmių gali prasiveržti sūrus vanduo ir taip „užsūdyti“ geriamąjį vandenį.

Netvarkingi gręžiniai gali būti požemio taršos šaltiniais, pavyzdžiui, per kaimynystėje esantį gręžinį tarša gali pasklisti ir į kaimynines valdas, todėl gręžiniai privalo turėti apsaugos zonas, o aplinkosaugininkai turi tikrinti, kaip laikomasi jose nustatytų reikalavimų.

„Vandens gręžiniai turi būti aprobuoti, t.y. hidrogeologiniais tyrimais turi būti nustatyta, kiek galima iš gręžinio išgauti vandens ir taip apsaugoti gręžinio naudotoją nuo problemų, pavyzdžiui, vandens išsekimo, vandens kokybės pablogėjimo. Tarkime, labai nukritus vandens lygiui gali padidėti vandens drumstumas, o siurbiant labai didelius kiekius vandens gali įvykti net žemės paviršiaus deformacijos, nuosėdžiai, smegduobės. Registruotas gręžinys ne tik padeda apsaugoti aplinką, bet ir padidina žemės valdos vertę“, – dėsto AM atstovai.