Prie kaimyno sklypo ribos sodinamos gyvatvorės, medžiai ir krūmai – dažnas ginčų objektas. Vis dar pasitaiko atvejų, kai dėl per arti sklypo ribos pasodintų krūmų ar medžių tenka minti teismo slenksčius, varstyti savivaldybių duris. Tačiau to gali ir neprireikti, jeigu vadovausitės paprastomis želdinių veisimo taisyklėmis, atsižvelgdami į savo ir kaimyno sklypo matavimus.

Per arti pasodintos tujos

Šią savaitę į VL redakciją kreipėsi Kaišiadorių savivaldybės gyventoja Veronika. Ji pasiguodė, kad jos kaimynai pasisodino eilę koloninių tujų, kurios eina palei jos sklypo ribą. „Kaimynai 20 cm nuo mano tvoros pasodino kolonines tujas. Jos praktiškai įremtos į mano tvorą. Ar galite įsivaizduoti kaip viskas atrodys, kai jos užaugs? Mano tvora yra 40 m ilgio. Jos pasodintos pernai pavasarį“, – dėl kaimynų pasodintų želdinių nerimauja Veronika.

Iškart kai tik kaimynai pasisodino tujas, moteris apie tai informavo miestelio seniūnę. Ši padėti niekuo negalėjo, esą šiuos klausimus įgalioti spręsti savivaldybių želdinimo specialistai. Veronika nuogąstauja, kad jei kaimynai neperkels tujų toliau nuo jos sklypo, medelių šaknys ims lįsti į jos teritoriją, o užaugę augalai mes didelį pavėsį. Kadangi konfliktas įsiplieskė dėl pietinės sklypo dalies ribos, ji nerimauja, kad toje sklypo pusėje ji nieko negalės auginti. „Reikia suprasti, kad koloninė tuja yra medis, o tokiu atveju pasodinti metro atstumo jau neužtenka. Aš suprantu, kad kaimynai nori privatumo, bet šaknys eina tolyn į sklypą, o pavėsyje niekas neauga“, – rimtai susirūpinusi kalbėjo Veronika.

Pritrūko žemės dokumentų

Iš karto po pokalbio su sodiete, VL kreipėsi į Kaišiadorių savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyrių. Jo vadovas Linas Lazauskas užtikrino, kad ginčai tarp kaimynų dėl sodinamų augalų palei ribą nėra reti, o kartais pasitaiko nesutarimų tarp greta esančių sklypų, kai jų savininkai – brolis ir sesuo. Jis patikino, kad reaguojama į kiekvieną skundą, specialistai atvyksta padėtį įvertinti vietoje.

Šį kartą iš savivaldybės atvyko Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus apželdinimo specialistas Viktoras Jocius. Jis VL žurnalistę užtikrino, kad atvykęs į vietą kaimynų nusižengimo nematė. „Veronikos sklypas nėra suformuotas, ji neturi geodezinių matavimų. Neaišku, kodėl ji reiškia pretenzijas. Pirmiausia reikia susitvarkyti sklypo dokumentus, kuriuose būtų aiškiai matyti ribos. Deja, bet mums atvykus į vietą, žemės dokumentų ji nepateikė“, – pasakojo V.Jocius.

Jo teigimu, kaimynai, sodinę tujas, geodezinius matavimus atliko, o štai jų kaimynė – ne. Todėl ir ekspertai šiuo klausimu priimti sprendimo negali, nes, V.Jociaus žodžiais kalbant, jie ne matininkai ir „rubežiaus“ nubrėžti negali. „Pagal kaimynų turimus dokumentus matyti, kad metras nuo ribos yra išlaikytas. O kaip iš tiesų eina „rubežius“ – nežinia. Gali būti, kad pati Veronika savo tvorą pastatė nesilaikydama ribos, tačiau kaimynai dėl to pretenzijų nereiškė“, – dėsto Kaišiadorių savivaldybės Žemės ūkio ir aplinkosaugos skyriaus vyriausias specialistas.

A.Rutkauskas: „Lietuvoje tujos daugiausia auginamos kaip keliaviršūniai krūmai (kitaip – krūmamedžiai). Kadangi tujos dažnai yra formuojamos, jos ir auginamos kaip krūmai. Tačiau jas reikia auginti laikantis nurodyto atstumo nuo tvoros, taip pat reikia laikytis gyvatvorės aukščio reikalavimų.“

Pasak jo, nuspręsti, ar tuja yra medis, ar krūmas, padeda jos auginimo būdas. Jei koloninė tuja pasodinta viena ir ji nėra niekaip formuojama, akivaizdu, kad ji augs kaip medis. O štai jeigu bus sodinama tujų eilė, ji bus reguliariai kerpama ir formuojama – tai jau traktuojama kaip gyvatvorė. „Kalbėjome su abiem pusėm. Pagal matytus dokumentus aišku, kad atstumas išlaikytas“, – reziumavo V.Jocius.

Sekti gyvatvorės aukštį

Kaip traktuoti tują – kaip krūmą ar kaip medį, VL paklausė Lietuvos dendrologų draugijos pirmininko Arvydo Rutkausko. Patyręs medelių ir krūmų augintojas užtikrino, kad jei tuja suformuota vienu liemeniu, išreikštu kamienu, tada ją galima vadinti medžiu. „Tujų tėvynėje, Šiaurės Amerikoje, jos auga kaip medžiai. Tačiau pas mus, Lietuvoje, tujos daugiausia auginamos kaip keliaviršūniai krūmai (kitaip – krūmamedžiai). Kadangi tujos dažnai yra formuojamos, jos ir auginamos kaip krūmai. Tačiau jas reikia auginti laikantis nurodyto atstumo nuo tvoros, taip pat reikia laikytis gyvatvorės aukščio reikalavimų. Negalima jos „paleisti“, nepaisant veislės. Ji turi būti nuolat prižiūrima“, – pabrėžė dendrologas.

Seną gyvatvorę iškirsti sudėtinga

Pasak jo, gyvatvorės aukštį privaloma nuolat reguliuoti, o štai pasodintiems augalams, net jeigu jie auga per arti kaimyninio sklypo, galioja senaties terminas. Tiksliau sakant, tai yra ne senaties terminas, o laikai, kai dar nebuvo išleistos želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės su konkrečiais atstumais nuo kaimyno ribos. V.Jocius paaiškino, kad kol nebuvo tokių taisyklių, gyvatvorės neretai buvo sodinamos neišlaikant atstumo.

„Iki 2016 metų nebuvo jokios prievolės privačių sklypų savininkams sodinti medžius ar krūmus tik tam tikrais atstumais nuo kaimynų. Paprastai sakant, jei gyvatvorė pasodinta seniau nei prieš dešimt metų ir iki tol jos savininkams nebuvo pateiktos pretenzijos dėl to, kad ji auga per arti kito sklypo, jos išrauti šeimininkui tikrai nereikia. Šiuo atveju šeimininkas atleidžiamas nuo atsakomybės, nes jis pasodino augalus tada, kai įstatymo dar nebuvo. Jam tereikia laikytis nurodytų aukščio reikalavimų. Dažnai pasitaiko, kad kaimynai puikiai sugyvena, bet vienam sodybą pardavus, atėję nauji kaimynai iškart kelia pretenzijas. Bet juk prieš pirkdamas sodybą jis matė, kad ten auga gyvatvorė“, – akcentuoja Kaišiadorių savivaldybės darbuotojas, kuruojantis želdynų klausimus rajone.

Tujų šaknynas neturėtų pridaryti bėdų

Dendrologas A.Rutkauskas į ginčus dėl per arti pasodintų augalų dažnai kviečiamas į teismą kaip ekspertas. Jeigu nesutarimai kilo dėl senos gyvatvorės ar medžių, jų šeimininką įpareigoti augalus išpjauti ir išrauti praktiškai neįmanoma. Dažniausiai diskutuojama tik dėl jų aukščio ir lajos.

Pasak jo, kaimynų teisminių ginčų dėl ne vietoje pasodintų augalų netrūksta, ypač pastaraisiais metais. Specialistas tik trauko pečiais, svarstydamas, kad galbūt šiuo laiku žmonės pasidarė jautresni ir labiau išvarginti dėl pandemijos, karo ar ekonominės padėties.

Jeigu nesutarimai kilo dėl senos gyvatvorės ar medžių, jų šeimininką įpareigoti augalus išpjauti ir išrauti praktiškai neįmanoma. Dažniausiai diskutuojama tik dėl jų aukščio ir lajos.

„Esu ne kartą dalyvavęs teisminiuose ginčuose. Dažnai yra keliamas klausimas dėl senos gyvatvorės aukščio ir jos žeminimo periodo, nes neaišku, ar iš karto gyvatvorę trumpinti iki reikiamo aukščio, ar tą daryti etapais. Teisme sprendžiama dėl augalo žeminimo technologijos, čia jau nebekyla klausimų, ar reikia tai daryti, ar ne. Juk niekas negali sudaryti tokio didelio šešėlio ir pavėsio kitam žmogui. Dėl augalų šaknyno niekas nesiginčija, nes jų šaknys nėra traktuojamos kaip intervencija į kaimyno sklypą. Tai galioja tik medžio ar krūmo lajai. Jeigu šakos lenda į kaimyno sklypą, jis gali reikalauti, kad laja per jo sklypo ribos vertikalią liniją į jo teritoriją nelįstų“, – pabrėžia A.Rutkauskas.

Jo teigimu, nereikėtų per daug nerimauti ir dėl tujų šaknyno. Nors neretai baiminamasi, kad po jomis niekas neauga, dendrologas užtikrina, kad prie tujų gali augti braškės, žemuogės ar kitos uogos, daržovės. Tiesa, tujos, kaip ir kiti augalai, per sausrą gali konkuruoti dėl vandens ar maisto medžiagų, tačiau didelės žalos šalia esančiai augalijai padaryti neturėtų. „Taip, gali šiek tiek konkuruoti dėl drėgmės, tačiau tai nėra labai konkurencingas augalas. Tai ne beržas ar eglė“, – bando raminti jis.

Mažiausi leistini atstumai iki kaimyninio sklypo ribos, kai želdiniai veisiami be šio sklypo savininko, valdytojo ar įgalioto asmens sutikimo raštu

Šaltinis: Želdynų įrengimo ir želdinių veisimo taisyklės