Gėlininkams jau metas pagalvoti, kokios gėlės puoš aplinką naująjį sezoną. Vasarį galima pasisėti vienmečių, dvimečių ir daugiamečių gėlių. Anksti pasėjus, augalai, kurių vegetacijos periodas ilgas, spės pasiruošti vasaros žydėjimui.

Petunijos

Tai vienos iš populiariausių gėlių, jos puošia ne tik užmiesčio sodybas, bet ir butus. Šie augalai yra stebėtinai gyvybingi ir neįnoringi. Kadangi petunijų sėklytės labai mažos, pakanka jų pabarstyti ant drėgnos žemės, nereikia nė užberti. Paskui reikia uždengti polietileno plėvele ir pastatyti į tamsą, šiltą vietą (kai pasirodys daigeliai, plėvelę nuimkite). Prieš persodinant į atvirą vietą, daigus reikės du kartus pikuoti. Jei petunijos pražydo dar nespėjus jų persodinti į nuolatinę vietą, nesijaudinkite – ir žydinčios gėlės puikiai ištvers persodinimą.

Begonijos

Šiuo laikotarpiu patartina pasisėti ir gražuolių begonijų. Kai kurie gėlininkai pradeda jas sėti jau sausį. Tiesa, tada jų daigams prireikia papildomo apšvietimo. Jei neturite specialių lempų, geriu palaukite vasario. Begonijų sėklų, kaip ir petunijų, reikia pabarstyti ant žemės, ant viršaus nereikia užberti žemių.

Lobelijos

Nepamirškite švelnių lobelijų su smulkiais melsvais, rožiniais ar baltais žiedlapiais. Šios gėlės tinka beveik visoms gėlių kompozicijoms. Atsižvelgiant į rūšį, galima užsiauginti ir lysvėse, ir vazonuose auginamų lobelijų. Smulkių šių gėlių sėklyčių paberkite ant drėgnos žemės paviršiaus ir uždenkite polietileno plėvele. Kai daigai ūgtelės, galėsite sodinti į vazoną po kelis daigus. Tada krūmas vazone bus didesnis ir vešlesnis.

Šabo gvazdikai

Šie gražūs augalai pražys tik praėjus šešiems mėnesiams po sėjimo, todėl jų verta pasisėti sausį ar vasarį. Šabo gvazdikų sėklos beriamos 3 mm gyliu, ant viršaus galima užberti kvarcinio smėlio (tai apsaugos augalus nuo liucernos fomozės). Daigus būtina kelis kartus išpikuoti – tada atėjus laikui persodinti į nuolatinę vietą, krūmas bus tankus, vešlus.

Trispalvės našlaitės

Vasarį sodiname ne tik vienmečius, bet ir greitai augančius daugiamečius augalus. Jei nepamiršite pasėti trispalvių našlaičių vasarį, pirmieji žiedeliai pasirodys birželio pabaigoje. Darbas labai lengvas – nors sėklos mažos, ant jų užberiamas plonas durpių sluoksnis. Kad vėliau nereikėtų pikuoti, sėklas galima iš karto sėti tam tikru atstumu vieną nuo kitos.

Saulutės

Jei pasėsite saulučių vasario pabaigoje, jos pražys rudenį. Saulutėms sudygti reikia saulės šviesos, todėl sėklų neberkite per giliai. Pabarstykite jų ant drėgnos žemės ir užberkite plonu smėlio sluoksniu. Saulutės atsparios, jas galima persodinti ir pražydusias, taigi nesijaudinkite, jei pasirodys žiedų.

Raktažolės

Vasarį būtinai pasėkite raktažolių. Tik atsiminkite, kad jų sėklas reikia stratifikuoti (paruošti dygti), todėl planuokite šiuos darbus iš anksto. Sėklų nereikia giliai sukišti į žemę, pakaks švelniai įspausti ir apipurkšti vandeniu. Atkreipkite dėmesį – raktažolių sėklos gana greitai pasidaro nebetinkamos sėti, todėl pirkdami visada atkreipkite dėmesį į galiojimo laiką.

Lubinai

Vasarį pasėti lubinai paprastai pražysta rugpjūčio pabaigoje–rugsėjo pradžioje. Kad sėklos greičiau sudygtų, prieš sėjant reikia jas parai įvynioti į drėgnus vatos diskelius. Lubinų sėklas sėkite 5–8 mm gyliu. Geriausia iš karto pasėti į atskiras stiklinaites, kad daigelių nereikėtų retinti – lubinai šios procedūros nemėgsta.

Skaistažiedės (korėjinės chrizantemos)

Kad chrizantemos sudygtų tais metais, kai buvo sėjamos, ir spėtų sutvirtėti, pasiruošti žiemai, jas reikia sėti paskutinį žiemos mėnesį. Chrizantemų sėklas užberkite ant žemės ir švelniai paspauskite delnu, o paskui papurkškite vandeniu. Kai paaugs daigeliai, juos išpikuokite, o vėliau pasodinkite į lysves.

Parengė Eglė Vainelytė