Važiuojant vadinamuoju Labūnavos keliu ne vienam akys užkliūva už pakelėse augančių didelių krūmų, kurie iš tolo, rodos, apraizgyti kažkokiais baltais ar šviesiai pilkais siūlais. Kas gi tai yra? Ar tai meninė instaliacija, ar gamtos išdaiga? Norėdami gauti tikslų atsakymą, kreipėmės į mokslininkus.

Kandies vikšrai

„Neseniai iš Kėdainių važiavau Babtų link ir paupiuose mačiau begales baltuojančių ievinės kandies tinklų. Ievinė kandis – drugelis, kurio vikšrai turi ypatingą skonį – graužia ievų lapus. Jie yra labai aitrūs, kartūs. Vasaros pradžioje visų drugių vikšrai graužia kiekvienas savo „mitybinio“ augalo lapus. Tačiau tik ievinės kandies vikšrai taip apsaugo nuo pavojų. Vikšrų išleidžiami siūlai ir audinys yra labai elastingas, tamprus, jo iš karto negali perplėšti nei šarka, nei kiti paukščiai. O kol paukštis tampys tinklo „maišą“, vikšrai nukris žemyn, pabirs ant žemės“, – „Rinkos aikštės“ skaitytojams paaiškina žymus gamtininkas, Aplinkos ministerijos specialistas Salemonas Paltanavičius.

Ne kasmet

„Ievinės kandys gausiai pasirodo kas kelintus metus. Šiemet vikšrai jau greitai nustos maitintis ir virs lėliukėmis. Ievos dar šią vasarą išsprogins naujus lapus ir augs, tik tas augimas nebus toks intensyvus. Medžiui lapai – lyg plaučiai, tad jie medžiui būtini. Nors dabar ievos atrodo gerokai pažeistos, tačiau vasaros gale mes net nematysime ir neprisiminsime, kad jie tokie buvo“, – visus taškus ant „i“ sudėlioja žymus gamtininkas.

Dimitrijus KUPRIJANOVAS