Šilti orai supainiojo gamtoje nusistovėjusią tvarką. „Valstiečių laikraščio“ skaitytojus nustebino neįprasti gamtos reiškiniai ir jie pasidalijo nuotraukomis.

Pražydo obelys

Panevėžietė Vijolė Grigienė stebėjosi, kaip sode vaisius užmezgusi obelis vėl pražydo ir žydi visą savaitę. „Paprastai šie vaismedžiai žydi vėlyvą pavasarį – gegužės viduryje, – pasakojo ji. – Tuoj reikės skinti obuolius, o dar žiedai nenužydėję.“

Ramūnas Lankauskas atsiuntė nuotrauką su pražydusiomis gervuogėmis. O štai Salomėja Nakaitienė, išėjusi pasivaikščioti į mišką, rugsėjį pradėjo rinkti žemuoges.

Apie šį reiškinį informavus gamtininkus, jie grįžusiu pavasariu nesistebėjo. Dendrologė-biologė Vaida Jurgutienė pripažino, kad tai lemia klimato sąlygos ir tai nėra retas reiškinys. „Rudenį ir žibuoklės, ir purienos pražysta, ypač pavasariniai augalai. Lygiai tas pats atsitinka ir su sodo augalais – tam įtaką daro klimato veiksmai, skirtingos sąlygos – vienur šlapia, kitur sausa. Ruduo dabar palyginti šiltas, jeigu stebėsime iš šono, palyginti ir su ankstesniais metais, šalnų daugelyje vietų nebuvo. Ir ženklo augale vykstantiems biologiniams procesams stabdyti nebuvo.“

Supainiojo metų laikus

Pasak jos, dekoratyviniai augalai ar vaismedžiai gali žydėti ne tik pavasarį, bet ir rudenį, jei susiklosto tam tikros sąlygos. Medžiai ir krūmai supainioja metų laikus ir dėl neįprastų karščių. Ši vasara buvo labai karšta ir sausa. Esant šiltam rudeniui, gali antrą kartą pražysti obelys, kriaušės, alyvos, vyšnios, slyvos. Dažniausiai žiedeliai būna pavieniai, nors kartais žydi visa šaka. V.Jurgutienė teigė, kad rudenį pražydusi obelis vaisių antrą kartą neatves. Atšalus orams, žiedai nubyrės patys. Ji papasakojo, kad kiekvienais metais žmonės praneša apie skirtingose vietose ne laiku pražystančius augalus.

O štai žemuoges subrandino kitų metų žiediniai pumpurai. Po sausros, kai tik gavo pakankamai drėgmės, jie sužydėjo ir brandina uogas. Tas pats gali būti ir su braškėmis, kurių šį rudenį taip pat išderėjo.