Grybai dažniausiai skirstomi į keturias kategorijas. Pasak Mokinių neformaliojo švietimo centro Gamtos skyriaus vedėjo Almanto Kulbio, pirmosios kategorijos grybus mėgsta ir renka visi grybautojai, o ketvirtosios – tik tų grybų rūšių mėgėjai. Tačiau kitų šalių mikologai tuos pačius grybus rūšiuoja savaip, taip pat skiriasi ir lietuvių bei užsieniečių grybavimo ypatumai.

„Mes renkame labai nedidelį grybų asortimentą, iki 10 grybų rūšių, tuo metu italų mikologas Umberto Noni yra pats paragavęs apie 600 grybų rūšių ir sudaręs savo kategorijų sąrašą, kuris labai skiriasi nuo randamo mūsų mikologinėje literatūroje“, – LRT TELEVIZIJAI pasakojo A. Kulbis.

Nors italo mikologo sudarytame sąraše apstu lietuvių mėgstamų grybų, kaip antai baravykų, tačiau įtraukta ir tokių, kurių vengiame.

„Rausvąsias musmires pas mus labai mažai kas renka ir drįsta paragauti. Ten ji – antros kategorijos grybas ir profesionalus mikologas šį grybą labai vertina“, – pavyzdį pateikia A. Kulbis.

Gamtininko teigimu, italų mikologas taip pat puikiai vertina dubenėlį primenantį oranžinį lėkščiagrybį, kurį priskiria aukščiausiai pirmajai kategorijai.

Kalbėdamas apie įvairių šalių grybavimo ypatumus, pašnekovas pasakojo, kad valstybės ir regionai pagal pomėgį grybauti yra skirstomi į mikofobus ir mikofilus.

„Mikofilai mėgsta grybus ir grybauti, tai yra slavai, lietuviai, Vokietijos rytinė ir pietinė dalys. Tuo metu anglosaksai ir skandinavai grybus mėgsta mažiau ir kai kuriuose regionuose grybai nėra renkami arba renkami labai mažai“, –  pasakoja A. Kulbis.

Pasak gamtininko, lietuviai, lyginant su kitomis tautomis, yra vieni iš labiausiai mėgstančių grybauti.

„Tik pas mus turbūt būdingas grybavimas „bagažinėmis“, galbūt tai nėra labai geras reiškinys, nes kai grybai renkami į prekybos centrų maišelius, kraunami didžiuliai jų kiekiai, valomi iki nakties, marinuojami ir nesuvalgomi iki kitų metų, galbūt geriau jie liktų miške miško gyventojams arba daugintųsi“, – svarsto A. Kulbis.