Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Entuziastinga sėja kartais baigiasi derliaus kompostavimu

„Ir vėl prisisėjau per daug“ – atsidūsta dažnas daržininkas, dovanodamas dalį savo derliaus ar jį tiesiog mesdamas į komposto dėžę. Taip dažniausiai atsitinka kruopščiai neįvertinus šeimynos valgymo įpročių pokyčių, sėklų daigumo ar net mėnulio įtakos ir nesuplanavus, kiek ir kokių daržovių sėti.  

Pradėkite nuo sąrašo

Kiekviena sėjos pradžia kupina entuziazmo, tačiau prieš beriant sėklas į žemę, dideles ambicijas verta atmiešti trupučiu realizmo. Jeigu daržoves auginat tik savo ir šeimos reikmėms, pirmiausia rekomenduojama pradėti nuo daržovių sąrašo. Ant lapo paprasčiausiai surašykite daržoves, kurias mėgstate labiausiai, apsižiūrėkite, kokių daržovių sėklų turite ir kokių reikėtų įsigyti.

Taip pat apgalvokite, kokias sėklas rinktis – ankstyvųjų daržovių ar vėlyvesnio derliaus. Tokiu būdu išvengsite situacijos, kai visos daržovės derlių subrandina vienu metu. Neturint kur daržovių sandėliuoti, nesuspėjus jų paruošti šaltajam metų sezonui, nemaža dalis derliaus iškeliauja į kompostinę.

Yra skaičiuojama, kad vidutiniškai keturių asmenų šeima per metus suvalgo apie 500 kg daržovių. Vidutinis darže auginamų daržovių derlingumas – apie 2,5 kg iš vieno kvadratinio metro lysvės. Taigi aritmetika paprasta – keturių asmenų šeimai reikalingas maždaug 2,5 arų daržas.

Mėnulio fazės – tikėti ar ne?

Dažnas daržininkas planuodamas sėją dairosi ir į mėnulio kalendorių. Vieni jo rekomendacijų laikosi griežtai, kiti į tai rimtai nežiūri. Tačiau mokslininkai sutinka, kad vadovaudamiesi mėnulio fazėmis galime sulaukti dosnesnio derliaus.

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro mokslininkės dr. Danguolė Juškevičienė ir dr. Julė Jankauskienė sako, kad mėnulio įtaką dažniau stebi ir į tai atsižvelgia augintojai mėgėjai. Pasak jų, populiarioje literatūroje teigiama, kad jaunaties energija akumuliuojasi ir koncentruojasi itin tvirtose augalo vietose. Per jaunatį energija kaupiasi šaknyse ir šakniastiebyje. Šiuo laikotarpiu sėklų energija labai menka ir jos nepakanka augimui, jaunų ūglių augimas sulėtėja, todėl per jaunatį nereikėtų nei sėti, nei sodinti. Šios dienos tinkamiausios augalų priežiūrai: kaupimui, piktžolių ravėjimui.

Per pilnatį atvirkščiai – viskas atgyja, energija ima plūsti iš šaknų į augalo viršutines dalis, ūglius ir vaisius. Tai palankus metas augalus sėti ir persodinti, nes energija kaupiasi lapuose ir augalo viršutinėje dalyje, o ne šaknyse.

Taigi, tarp jaunaties ir pilnaties sodinamos tos daržovės, kurios savo derlių brandina antžeminėje dalyje, o tarp pilnaties ir jaunaties – tos, kurių derliaus ieškosime žemėje: bulvės, ropės, svogūnai, morkos, burokėliai, griežčiai, ridikėliai, juodosios ropės, šparagai.

Bute su šimtu daigelių

Praėjusį pavasarį, po ilgai slėgusio karantino mieste, pirštus į žemę sodyboje norėjusi sukišti Milda Kamarauskaitė juokauja, kad per neapdairumą prisisėjo per daug pomidorų. „Man buvo užėjusi savotiška pomidorligė, – praėjusio pavasario sėjos pradžią su šypsena prisimena jaunoji daržininkė. – Buvau labai įsijautusi, prisipirkau daug sėklų. Žinau, kad ne visada jos sudygsta, todėl į vazonėlius pasėjau beveik visas nusipirktas pomidorų sėklas. Mano laimei ar nelaimei, jos sudygo visos! Kai atėjo laikas pikiuoti, supratau, kad bute auginu virš 100 daigelių. Sodyboje aš neturiu tiek lysvių. O juk dar norėjau auginti ir kitas daržoves. Tad kitų daržovių sėjau saikingiau, bet vis tiek dalis derliaus liko lauke, nes jo tiesiog nespėjau suvalgyti. Pomidorais vaišinau kaimynus, cukinijas dalinau kolegoms. Šiais metais keliu sau tikslą išauginti tik tiek, kiek reikia man pačiai. Greitai pamatysiu, ar pavyks.“

Dalį daigelių Milda atidavė tėvams į sodybą, kiti iškeliavo pas draugus, dalis liko augti bute, dideliuose vazonuose. Pašnekovė sako iki tol visuomet pirkdavusi pomidorų daigus. Tačiau tąsyk pabandė jų išsiauginti pati. Tada ji dar nežinojo, kad būtent pomidorų sėklos yra laikomos vienomis daigiausių. Sėklas laikant optimaliomis sąlygomis, jo daigumą išlaiko dešimt ir daugiau metų.

Pasimokė iš klaidų

Anot Mildos, praėjusių metų sezonas davė nemažai pamokų. Pavyzdžiui, į pakeltas lysves ji sėjo lauko agurkus ir svogūnus. Tačiau šių daržovių šaknys būna negiliai, todėl jos yra lepesnės drėgmės trūkumui. „Vasarą užėjo baisūs karščiai, net šulinys išseko... Teko nešti vandenį iš kūdros. Šiais metais agurkus sėsiu paprastoje, ne pakeltoje lysvėje“, – savo klaidų kartoti nenori pašnekovė.

Jei planuojate dalį daržovių auginti pakeltose lysvėse, verta prisiminti tai, kad pavasarį dirva jose įšyla daug greičiau. Dėl to jose verta auginti ankstyvąsias daržoves: ridikėlius, salotas, krapus, ankstyvąsias morkas.

Planuojant derlių, svarbu pasirūpinti, kad lysvės neliktų tuščios, be augalų. Idealu, jeigu taikysite sėjomainą – keturis ar daugiau metų iš eilės toje pačioje vietoje auginamos tos pačios daržovės nualina dirvožemį. Lapines ir šaknines daržoves būtinai reguliariai kaitalioti. Dažniausiai tam prireikia plano ir užrašinės, nes atsiminti, kas, kur ir kuriais metais augo – nelengva užduotis net gerą atmintį turinčiam daržininkui.

Rekomenduojami video