Kiekvienais metais pasisėju lapinių burokėlių (mangoldų) ir iki pat šalnų turiu vertingų ir gardžių lapų bei lapkočių. Lapiniai burokėliai savo išvaizda panašūs į raudonuosius, tiktai jų šaknys nedidelės, šakotos, o lapkočiai ir lapai daug stambesni, gražūs ir sultingi. Lapai, atsižvelgiant į veislę, būna lygūs arba garbanoti, skiriasi ir spalva, -  rašo "Valstiečių laikraščio" skaitytoja Elvyra.

Maistui vartojami lapkočiai ir lapai. Praėjus maždaug mėnesiui po sėjos, iš lapinių burokėlių jau verdu sriubas, troškinu, dedu jų į salotas. Lapkočiai tinka konservuoti.

Lapiniai burokėliai auginami kaip ir raudonieji, tiktai retinant tarp jų paliekami didesni atstumai – 20–40 cm. Tada augalai augs vešlūs, lapkočiai bus stori. Kitais metais auginsiu ne tik raudonuosius, bet ir baltuosius bei geltonuosius lapinius burokėlius.

Ne visi žino, kad šie augalai tinka atželdinti pavasarį, nes jų šaknyse susikaupia daug atsarginių maisto medžiagų. Rudenį, prieš prasidedant šalčiams, lapinių burokėlių šaknis reikia iškasti ir, tankiai susodinus į smėlio arba žemių pripiltas dėžes, padėti rūsyje. Esant silpnam apšvietimui, išaugę lapai būna švelnūs ir skanūs.

Beje, skaičiau, kad lapiniai burokėliai labai maistingi – lapuose ir lapkočiuose gausu karoteno, ypač daug vitamino C, B1, B2, A, kalcio, fosforo, geležies, kitų mineralinių medžiagų, baltymų, cukraus, ląstelienos.

Elvyra