Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Dvi­skiau­tis gin­kme­dis sve­čiams jau ta­pęs kel­ro­džiu į kū­rė­jų Lam­pic­kų na­mus

Ne tik pa­va­sa­rį, bet ap­skri­tus me­tus, be skai­ty­to­jų dė­me­sio ne­lie­ka ra­ši­niai apie gam­tą, ap­lin­kos ir sa­vų val­dų gra­ži­ni­mą. Ypač do­mi­na erd­vės su re­tes­niais au­ga­lais ir me­džiais. Į tau­to­dai­lės ari­mus įbri­du­sių aly­tiš­kių – Sau­liaus Lam­pic­ko, du­syk kon­kur­so „Auk­so vai­ni­kas“ lau­re­a­to, lie­tu­vių liau­dies kryž­dir­bys­tės tra­di­ci­jų puo­se­lė­to­jo, ir jo žmo­nos Aud­ro­nės Lam­pic­kie­nės, se­no­jo mar­gu­čių mar­gi­ni­mo vaš­ku ama­to glo­bo­to­jos – na­mų kie­me Vy­tau­to gat­vė­je yra į ką pa­si­žval­gy­ti.

Iš vi­sų pu­sių pa­sta­tų ap­sup­tas Lam­pic­kų kie­mas – pui­ki erd­vė ve­šė­ti ir re­tes­niems au­ga­lams. Gau­su ja­me ir ja­po­niš­ko so­do ak­cen­tų.

Kie­me do­mi­nuo­ja spyg­liuo­čiai – pu­šys, mau­me­džiai, Lau­so­no pus­ki­pa­ri­siai, bet ras­ta vie­tos me­dė­jan­tiems bi­jū­nams, ke­lių spal­vų mag­no­li­joms, net se­no­vi­niam aus­ka­rė­liui, at­si­vež­tam iš vai­kys­tės Pa­kruo­jo.

Su­tuok­ti­niai – me­no kū­rė­jai, tad vi­sa su­tup­dy­ta, su­de­rin­ta: sa­vas vie­tas tu­ri ir smė­lin­gos Dzū­ki­jos na­tū­ra­lus rie­du­liu­kas, ir Sau­liaus iš sa­vo vai­kys­tės lau­kų, Ro­za­li­mo apy­lin­kių, par­si­vež­ta­sis ar par­si­bo­gin­tas net iš sve­ti­mos ša­lies.

Plokš­čių ak­me­nų ap­sup­tas ne­di­du­kas, bet gi­lus tven­ki­nu­kas su ja­po­niš­kais de­ko­ra­ty­vi­niais ka­ro­sais. Sau­lius ke­lis kar­tus pa­bel­džia į tven­ki­nio kraš­tą ir su­plau­kia žu­ve­lės ska­nes­nio kąs­ne­lio pa­si­im­ti vos ne iš šei­mi­nin­kų ran­kų.

Bu­vo me­tas, kai tven­ki­nė­ly­je ra­do­si ke­lios var­ly­tės, vie­ną jų, var­lę Do­mi­cė­lę, Sau­lius bu­vo pri­si­jau­ki­nęs. Bet kar­tą iš Mies­to so­do at­vin­gu­ria­vo žal­tys. Po jo ap­si­lan­ky­mo prie tven­ki­nu­ko var­lių kur­ki­mo ne­si­gir­di iki šiol.

S.Lam­pic­kas pir­ma­sis Dzū­ki­jos sos­ti­nė­je ėmė­si bon­sų me­no. Tai bu­vo apie 1984-uo­sius me­tus, po moks­lų Kau­no miš­kų tech­ni­ku­me. Šian­dien jo bon­sų ko­lek­ci­jo­je yra ir lie­pos me­dis.

Ta­čiau įspū­din­giau­sias Lam­pic­kų kie­mo ak­cen­tas – dvi­skiau­tis gin­kme­dis, ku­ris tik­rai ga­li pre­ten­duo­ti į gin­kme­džius re­kor­di­nin­kus, bent Dzū­ki­jo­je tai tik­rai.

Sau­lius kal­ba, kad me­de­lį maž­daug prieš 40 me­tų jam pa­do­va­no­jo vie­nas miš­ki­nin­kas.

„Pa­so­di­nau iš mei­lės dzū­kei mer­gai­tei. Kaip ir nie­ko įdo­maus, bet tai dvi­skiau­tis gin­kme­dis. Aš vi­sa­da sa­kiau: di­des­nio Dzū­ki­jo­je nė­ra, bet da­bar kuž­da min­tis, kad tai ga­li bū­ti ant­ras Lie­tu­vo­je“, – ma­no Sau­lius.

Jis me­na, kad tuo­met, kai so­di­no me­de­lį, užu jų kie­mo val­dų bu­vo tik so­das. Da­bar ten aukš­tas na­mas, sa­vo­tiš­ka užuo­vė­ja sve­tim­ša­liui me­džiui. Pa­so­din­tas gin­kme­dis ku­rį lai­ką ne­no­riai stie­bė­si į vir­šų, spar­čiai aug­ti ėmė tik pas­ta­ruo­sius pen­kio­li­ka me­tų. Gal so­tes­nę dir­vą jo šak­nys pa­sie­kė.

Aukš­tas me­dis daug la­pų už­au­gi­na, po šal­nų jie nu­kren­ta vie­nu me­tu, sto­ru sluoks­niu vi­sa už­klo­ja.

Sau­lius kar­tais pa­džia­zuo­ja ne tik kur­da­mas me­ną, bet ir gy­ve­ni­me. At­vi­rai pa­sa­ko­ja, kad šie­met, kol dar ne­su­ža­lia­vo jų gin­kme­dis, jis įli­po į jį ir iš­ma­ta­vo. Ke­tu­rių de­šim­čių me­tų gin­kme­džio aukš­tis – apie 14 met­rų, sker­smuo krū­ti­nės aukš­ty­je – 0,45 met­ro.

Dvi­skiau­tis gin­kme­dis sve­čiams jau ta­pęs kel­ro­džiu į me­no kū­rė­jų na­mus.

Sau­lius tei­sus, se­nes­nio ir aukš­tes­nio dvi­skiau­čio gin­kme­džio Dzū­ki­jo­je nė­ra.

Ži­no­ma, kad se­niau­sias ša­ly­je gin­kme­dis au­ga Švėkš­nos dva­ro par­ke, jam jau ge­ro­kai virš šim­to me­tų.

Se­niau­sias pa­sau­ly­je – virš 2500 me­tų, va­di­na­si, yra au­gęs dar prieš Kris­tų. Re­lik­ti­nis au­ga­las ve­šė­jo jau ta­da, kai po že­mę bė­gio­jo ir jo la­pais mai­ti­no­si di­no­zau­rai.

Gin­kme­džiai il­ga­am­žiai gal to­dėl, kad pa­ken­čia už­terš­tu­mą, leng­viau ne­gu ki­ti me­džiai iš­gy­ve­na gais­rus, nes la­puo­se ir žie­vė­je tu­ri me­džia­gų, ku­rios at­spa­rios ug­niai.

Gin­kme­dis – pu­šū­nas, jis ar­ti­mes­nis spyg­liuo­čiams nei la­puo­čiams. Vy­riš­kas au­ga­las bū­na siau­ro­mis la­jo­mis, mo­te­riš­kas pla­čio­mis. Vai­siai – ne­di­de­lės sly­vu­kės, ku­rios yra val­go­mos. Džio­vin­ti la­pai ir sėk­los me­di­ci­no­je nau­do­ja­mi jau tūks­tan­čius me­tų. Tai ge­ri vais­tai nuo krau­jo­ta­kos ir ypač sme­ge­nų veik­los su­tri­ki­mų.

Rekomenduojami video