Sakoma, kad durpiniai puodeliai yra puikus pasirinkimas daigams auginti, esą jie natūralūs, organiški, o daigų net nereikia persodinti, su visu vazonu galima sodinti tiesiai į žemę, nes jis su laiku suirs. Tačiau daržininkai laikosi priešingos nuomonės. Išbandę šiuos indelius, daržininkai jiems sako griežtą „ne“ ir geriau renkasi daigus sodinti plastikiniuose indeliuose.

Kritikos daug

Durpės – natūrali, Lietuvoje kasama medžiaga, todėl savaime produktai iš jų atrodo natūralūs ir kokybiški. Tačiau durpinius puodelius sėjai ne vienus metus naudoję daržininkai daugiau laimės su jais bandyti nenori. Pagrindinė priežastis – durpiniuose puodeliuose daigeliai atrodo skurdžiai, jų šaknys pelija.

Socialiniuose tinkluose, daržininkų grupėse gerų žodžių durpiniams indeliams irgi nedaug: „Prieš daug metų esu bandžiusi. Daugiau nebekyla noras pabandyti. Nepasiteisino visiškai; Užpelija viskas, man geriau plastmasiniai indeliai nuo jogurto ar grietinės. Praduri skylutę, kad vanduo nubėgtų, ir auga; Mane erzina jų pelijimas. Anksčiau į juos sėdavau tik agurkus, cukinijas ir moliūgus, bet šiemet atsisakiau, net nepirkau; Labai nepatiko. Greit perdžiūsta. Daigai nenori augti juose.“ Tai tik dalis atsiliepimų socialiniuose tinkluose apie durpinius indelius. Daržininkai vieni kitiems pataria nekartoti svetimų klaidų ir atidžiau rinktis indus sėjai ar pikiavimui.

Susiviliojo, bet nesusižavėjo

Daržininkė mėgėja Kristina Sabaliauskė sako durpinius indelius išbandžiusi prieš kelerius metus. „Buvau nusipirkti sėklų ir ant prekystalio pamačiau durpinius indelius. Man juos pardavėja išgyrė, esą jie natūralūs, kone ekologiški, o daigų nereikia persodinti, su visu vazonėliu galima persodinti iškart į dirvą“, – prisimena pašnekovė.

Pasak jos, tai pasirodė patrauklus sprendimas auginant paprikų, pomidorų, agurkų daigelius, nes būtent šių daržovių daigeliai nemėgsta šaknų judinimo, jie sunkiau adaptuojasi prie persodinimo. Jai labiausiai nepatiko tai, kad paliejus vazonėlio sienelės greitai permirkdavo, o per jas išgaruodavo visa drėgmė. Tokiu būdu sudėtinga užtikrinti besikalančioms sėkloms reikalingą drėgmės balansą. Be to, dalyje vazonėlių atsirado pelėsis. „Nežinau, kodėl taip nutiko. Galbūt kai kuriuos vazonėlius perliejau, nes man jie atrodydavo per sausi. Galiausiai, daigai atrodė silpnai. Tais pačiais metais dar rizikavau ir sėjau pomidorus į plastikinius indelius. Rezultatas tikrai buvo geresnis“, – plastmasinių indelių pranašumu prieš durpinius spėjo įsitikinti Kristina.

Prieš persodinant – perpjauti

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslų centro (LAMMC) agronomė Nijolė Maročkienė sutinka, kad pasirinkę daigelius auginti durpiniuose vazonuose turėsime daugiau darbo. Pasak jos, per orui laidžias sieneles greitai išgaruoja drėgmė. „Žemė durpiniuose vazonėliuose išdžiūsta daug greičiau nei plastikiniuose vazonuose. Durpiniai vazonėliai pasiteisinti turėtų tada, jeigu būtų įrengtas pastovus drėkinimas. Po vazonėliu reikėtų pakišti lėkštutę vandens, kad jis galėtų siurbti vandenį“, – pataria specialistė.

Durpės – natūrali, Lietuvoje kasama medžiaga, todėl savaime produktai iš jų atrodo natūralūs ir kokybiški. Tačiau durpinius puodelius sėjai ne vienus metus naudoję daržininkai daugiau laimės su jais bandyti nenori. Pagrindinė priežastis – juose daigeliai atrodo skurdžiai, jų šaknys pelija.

Jos kolegės Julės Jankauskienės teigimu, vieni gamintojai nurodo, kad durpių puodeliai yra pagaminti iš 70–80 proc. durpių ir 20–30 proc. popieriaus, kiti teigia, kad puodeliai gaminami iš šio mišinio: 50 proc. lengvų kiminų durpių ir 50 proc. medienos atliekų su šiek tiek kalkių pH sureguliavimui.

Pliusai: durpių puodeliai yra lengvi, pagaminti iš ekologiškų medžiagų, gerai praleidžia vandenį ir orą.

Minusai: durpių puodeliai praranda pirminę išvaizdą, substratas juose išdžiūsta greičiau negu polimeriniuose puodeliuose.

„Geros kokybės durpiniai puodeliai, pasodinti į dirvą, turi suirti ir netrukdyti vystytis daigo šaknims. Aš nežinau, kokia yra parduodamų durpinių puodelių sudėtis. Tačiau ne visi dabar prekyboje esantys vadinamieji durpiniai puodeliai pasodinus daigą į dirvą suyra, juos reikia perplėšti. Todėl daržininkai jais nepatenkinti“, – įsitikinusi J.Jankauskienė.

N.Maročkienė taip pat primena, kad prieš persodinant į dirvą durpinius indelius reikėtų aštriu peiliu iš abiejų pusių įpjauti. Jokiu būdu nereikėtų bandyti jo plėšti, nes taip bus padaryta didžiulė žala daigų šaknims.

Antras žingsnis – substratas

Jei dar nespėjote pradėti pavasarinės sėjos, J.Jankauskienė primena labai svarbų veiksnį auginant daigus. Tai – substrato pasirinkimas. Anot jos, substratas turi būti lengvos mechaninės sudėties, purus, pralaidus orui ir vandeniui, neužkrėstas ligomis ar kenkėjais. Svarbu atkreipti dėmesį į substrato rūgštumą, jame turi būti optimalus maisto medžiagų kiekis. Geriausia naudoti jau paruoštus substratus, skirtus būtent daigų auginimui.

„Daigų auginimui pasirinkite smulkesnės struktūros (0–20 mm) substratą. Prieš naudodami paruoštų durpių substratą, paskleiskite jį, kad prasivėdintų. Be to, labai svarbu tinkamai sudrėkinti durpes. Taip pat į paruoštus durpių substratus nemaišykite komposto ar kitos daržo žemės, kuri supuola, nes šaknims gali pradėti trūkti oro, taip pat ji gali būti užkrėsta ligomis bei kenkėjais. Kad pagerintumėte aeracines substrato savybes, galite durpes maišyti su žvyru, perlitu, vermikulitu ar ceolitu. Tokie mišiniai pasižymi didesne aeracija, geresniu pralaidumu bei imlumu vandeniui. Juose užauginti daigai būna geresnės kokybės“, – pabrėžia LAMMC mokslininkė.

Ji taip pat priduria, kad ne mažiau svarbus substrato rūgštumas. Jį galite sužinoti atlikę analizes agrocheminėje laboratorijoje arba, jei turite, atitinkamu prietaisu. Optimalus substrato rūgštumas daigams pH 6,0–6,6, agurkams, salotoms pH 6,2–6,8, saldžiosioms paprikoms, salierams pH 6,3–6,6, pomidorams pH 6,0–6,5, kopūstams pH 6,5–6,7.