LAIKRAŠČIO PRENUMERATA
Pasak dendrologės biologės Danguolės Liagienės, nuo mūsų priklauso, kurį augalą savo sode vadinsime „sodo žvaigžde“. Ja tituluoti galima ir visžalį ištisus metus dekoratyvų neaukštą krūmą bereinutį (mokslinis pavadinimas Pieris).
Mažai kas pažįsta
Pieris – erikinių šeimos, kuriai priklauso rododendrai, viržiai, erikos, augalas. Daugelis šios šeimos augalų yra dekoratyvūs, todėl noriai sodinami įvairaus dydžio ir stiliaus soduose. „Bereinučiai kol kas nėra populiarūs“, – apgailestavo D.Liagienė.
Ji priminė, kad gentyje, kuriai priklauso bereinutis, yra septynių rūšių augalai, paplitę Šiaurės Amerikoje, Rytų Azijoje ir Himalajuose. Šios genties augalai – visžaliai įvairaus aukščio krūmai. Yra ir vijoklinių augalų, kurie dėl šalto klimato Lietuvos soduose neauga.
Gražūs ir žiemą
„Mūsų šalies botanikos ir privačiuose soduose auginami dviejų rūšių bereinučiai: gausiažiedis (Pieris floribunda) ir japoninis (Pieris japonica). Gausiažiedžiai bereinučiai paplitę Šiaurės Amerikos kalnuose, nuo Virdžinijos iki Floridos. Tai visžaliai tankūs krūmai stačiomis šakomis ir kiek nulinkusiomis šoninėmis šakelėmis. Gausiažiedžiai bereinučiai užauga iki 2–3 m aukščio ir panašaus pločio. Jie auga lėtai, per vegetacijos sezoną paauga 10–12 cm. Šios rūšies krūmų lapai lancetiški arba pailgai ovalūs, iki 9 cm ilgio, tamsiai žali. Žiedai balti, tankiose viršūninėse 5–12 cm ilgio stačiose šluotelėse. Žiedų forma panaši į pakalnučių. Žydi balandį–gegužę 4–5 savaites. Kitais metais žydėsiančius žiedus bereinučiai sukrauna liepą–rugpjūtį, todėl augalas su rusvai rudais žiediniais pumpurais tamsiai žalių lapų fone atrodo dekoratyvus ir žiemą“, – aiškino specialistė. Pasak jos, keli gausiažiedžio bereinučio hibridai galėtų augti mūsų soduose. Millstream veislės bereinučiai auga labai lėtai ir yra kompaktiški, ovalios formos. Kitose šalyse populiarus gausiažiedžio ir japoninio pierių hibridas Brouwer’s Beauty – tankus, kompaktiškas krūmas, tamsiai žaliais blizgančiais lapeliais. Jo jauni ūgliai gelsvi, žiedai šviesiai rožiniai.
Būtina dengti
„Japoniniai bereinučiai paplitę Rytų Kinijoje, Taivane ir Japonijos kalnuotuose miškuose. Nors Lietuvos klimatas šiems krūmams per šaltas, tačiau sodybose jie plinta sparčiau nei gausiažiedžiai. Rūpestingi augalų mylėtojai žiemai juos uždengia, – sakė pašnekovė. – Japoniniai ir gausiažiedžiai bereinučiai – tankūs, gausiai lapoti krūmai kiek nusvirusiomis šoninėmis šakomis. Japoniniai bereinučiai auga lėtai. Užauga iki 2–3 m aukščio. Pavasariniai jauni jų lapeliai – įvairių raudonos spalvos atspalvių, vėliau jie būna tamsiai žali, žvilgantys, iki 3–8 cm ilgio. Žydi gausiai, baltais, švelniai kvepiančiais žiedeliais, kurie susitelkę iki 15 cm ilgio nusvirusiose šluotelėse. Žydi balandį–gegužę. Pagal žiedynus galima atskirti gausiažiedį bereinutį nuo japoninio: japoninio bereinučio šluotelės nulinkusios, o gausiažiedžio – stačios.“
D.Liagienė pastebėjo, kad japoninis bereinutis įdomesnis selekcininkams, todėl jo yra gerokai daugiau veislių nei gausiažiedžio, jos skiriasi ūglių, lapelių, žiedų spalvomis.
[caption id="attachment_12466" align="alignnone" width="1024"]
Pieris 'Wakehurst'[/caption] Nereiklūs dirvai
Visų rūšių bei veislių bereinučių augimo sąlygos panašios. „Šių augalų šaknys smulkios, plačiai pasklidusios dirvos paviršiuje, todėl jie geriau auga purioje, pralaidžioje vandeniui ir orui dirvoje. Sunkiose, užmirkusiose dirvose bereinučiai skursta, praranda atsparumą ligoms ir kenkėjams. Jie gerai auga pralaidžiose, nudrenuotose dirvose, tačiau jos turi būti pakankamai drėgnos. Bereinučiai jautrūs sausrai, karštam sausam orui, todėl tokiu oru juos reikia laistyti“, – perspėjo dendrologė. Jie nereiklūs dirvos derlingumui, auga priesmėliuose, durpingose rūgščiose dirvose. Sode šiuos augalus turėtume sodinti pusiau pavėsyje, nuo vėjų apsaugotose vietose. Pasodinti visiškame pavėsyje bereinučiai silpnai žydi, o augančių saulėtose, karštose vietose lapai pašviesėja, atsiranda rudų nudegimo dėmių. Nusprendusieji įsigyti šių augalų turėtų iš anksto apgalvoti, kur juos sodins, nes jie nemėgsta persodinimo.
Tinka alpinariumuose
„Bereinučiai lėtai auga, todėl juos sėkmingai galima auginti vazonuose, kituose induose, kuriuos reikėtų statyti pusiau pavėsyje nuo vėjų apsaugotose vietose. Labai svarbu augalus pakankamai laistyti, kad neperdžiūtų. Bereinučius galima sodinti prie kitų pusiau pavėsyje augančių visžalių augalų: rododendrų, pušų, cūgų, kėnių, kukmedžių, – sakė D.Liagienė. – Alpinariumuose jie gerai augs šalia aukštesnių augalų, kurie jiems sudarys pusiau pavėsį. Bereinučiai sėkmingai auga po kelis grupėse, jos visus metus labai gražiai atrodo želdynuose. Iš bereinučių galima suformuoti neaukštas gyvatvores, bet genėti reikia po žydėjimo. Anksčiau tai padarius, bus nukerpami žiediniai pumpurai ir augalai nežydės.“
Nepaliauja stebinti
Soduose bereinučius auginantys sodininkai žino, kad šie augalai kiekvieną sezoną nustebina kuo nors nauju: pavasarį – jaunais raudonais lapeliais ir švelniai kvepiančiais, ilgai žydinčiais baltais žiedais, vasarą – žaliais, žvilgančiais lapais ir kitais metais pražysiančiais žiediniais pumpurais, rudenį – tamsiai žaliais lapais ir rusvais žiediniais pumpurais, žiemą – rusvais žiedpumpuriais visžalių tamsiai žalių lapų fone.
Infotekstas
Populiariausios japoninio bereinučio veislės
Blush – lapai tamsiai žali, besiskleidžiantys žiedai būna raudoni, vėliau – balti.
Debutante – platus, neaukštas iki 1–1,5 m aukščio ir panašaus pločio, kompaktiškas, lėtai augantis krūmas. Gausiai žydi baltais žiedais. Atsparus užterštam miesto orui, gali augti atviroje saulėtoje vietoje, apsaugotoje nuo vėjų.
Flamingo – iš pradžių žiedai būna tamsiai raudoni, vėliau – ryškiai rožiniai,
Little Heath – žemas, tankus krūmas. Lapai užauga iki 3 cm ilgio, jauni būna rausvi, vėliau – sidabriškai baltai margi.
Forest Flame – tankus, kompaktiškas, vertikaliomis šakomis lėtai augantis krūmas. Tik išsiskleidę jauni lapeliai būna tamsiai raudoni, vėliau – rožiniai, o suaugę lapai tampa tamsiai žali, blizgantys. Žiedai balti, iki 12 cm ilgio.
Mountain Fire – jauni lapai būna ryškiai raudoni, vėliau – kaštoniniai, o vasarą jie tampa tamsiai žali. Žiedai balti.
Red Mill – jauni lapeliai būna raudoni, suaugę – tamsiai žali. Žiedai balti.
Variegata – visžalis tankus krūmas. Užauga iki 0,8–1 m aukščio.
Valley Rose – žiedai šviesiai rožiniai, lapai tamsiai žali.
White Cascade – žiedai balti iki 15 cm ilgio nusvirusiose kekėse.
