Rūsyje drėksta sienos, kaupiasi ir dauginasi pelėsis, sienomis varva vanduo, o po stipresnės liūties telkšo balos – tai ženklas, kad rūsyje šlubuoja ar visai neveikia hidroizoliacija, įrengta prasta vėdinimo sistema. Ne mažiau svarbu pasirūpinti ir gerai veikiančia tinkama elektros izoliacija rūsyje.

Pelėsis – prasto vėdinimo pasekmė

Drėkstančios sienos – dažno rūsio problema. Šis rūpestis gali atsirasti netinkamai vėdinant patalpas. Vytauto Didžiojo universiteto Žemės ūkio akademijos Vandens ūkio ir žemėtvarkos fakulteto mokslų daktaras Vilimantas aičiukynas teigia, kad nesant pakankamos oro apykaitos patalpose, kaupiasi drėgmė, kuri kondensuojasi ant sienų ir lubų paviršių. Dėl to pažeidžiami apdailos paviršiai, tad dažnai randasi pelėsis. Pelėsis renkasi drėgną ir teigiamą temperatūrą turinčiose, mažai vėdinamose patalpose. Tinkamo vėdinimo sąlygos paprastai yra dvi.Pirma, turi būti angos orui ištraukti, o antra –turi būti angos orui į patalpą patekti.Kaip padaryti gerą vėdinimą? Langą įrengti, padaryti plyšius duryse?

Drenažas – būtinas

Praūžus stipresnėms liūtims ar per pavasarinį atlydį rūsiai ne taip jau retai juos apsemia. Taip atsitinka dėl prastai veikiančios arba visai neegzistuojančios drenažo sistemos.

„Tai geriausia, kad darytų savo srities specialistas. Saviveikla gali neužtikrinti darbų kokybės, nes gerą drenažą padaryti yra sudėtinga. Priklausomai nuo to koks gruntinio vandens lygis, kur ir kaip galima organizuoti vandens išleidimą, priklausys ir šio darbo sudėtingumas. Dažniausias sprendimas – atbulinių vožtuvų įsirengimas. Tiksliau sakant, jeigu užeina didelė liūtis, lietaus surinkimo sistemoje vanduo teka visu vamzdžio spaudimu, todėl atbulinis vožtuvas neleis vandeniui tekėti į rūsį. Aišku, jie daugiausia įrengiami statant naujus rūsius, tačiau galima išsikasti ir visiškai naują“, – įsitikinęs V.  Vaičiukynas.

Jeigu rūsys yra pastatytas ten, kur laikosi aukšti gruntiniai vandenys ir jame praktiškai pastoviai telkšo vanduo, verta apsvarstyti galimybę išsikasti šulinuką pačioje rūsio patalpoje, į kurį įdėtas drenažo siurblys vandenį pašalins. Tai, anot pašnekovo, gali būti į žemę įleidžiamas ir pralaidoms skirtas vamzdis (apie 30 cm skersmens).

Drėkstančioms sienoms – glaistas

Dar vienas galvos skausmas rūsiuose – drėkstančios sienos. Jas galima nesunkiai sutvarkyti panaudojant vandeniui nelaidų tinką. Jis ne tik nepraleidžia drėgmės, bet ir neleidžia kauptis pelėsiui, o jeigu jie jau yra – jis sunaikinamas. „Į glaistą įmaišomos antibakterinėmis savybėmis pasižyminčios medžiagos. Priklausomai nuo gamintojo, jo tarnavimo laikas gali varijuoti nuo penkių ar dešimt metų“, – pasakoja mokslininkas. 

Sutvarkyti išorinę ir vidinę sieną

Gerai žinoma, kad betonas yra porėta medžiaga ir drėgmė ilgainiui gali pradėti skverbtis į sienos vidų. Todėl net ir įrengus analogišką sprendimą kaip iš išorinės pusės, jis apsaugos tik vidinį sienos paviršių, tačiau nedarys jokios įtakos visai sienos konstrukcijai. Drėgmė esanti betone, pamažu jį ardys, be to, per betono poras ji gali pradėti kilti į viršų link jūsų gyvenamųjų patalpų sienų. Dėl to susidarius kapiliarinei drėgmei, teks pasirūpinti gera hirdroizoliacija iš išorės. „Betonavimui reikėtų naudoti mažai vandeniui laidų hidrotechninį betoną. Jis labai tankus ir praktiškai nepraleidžia drėgmės. O vidinę sienų pusę galima padengti skystu stiklu. Jis užpildo visas betono poras. Skystą stiklą galima įsigyti bet kurioje statybinių prekių parduotuvėje“, – sutvarkyti tiek išorinę, tiek vidinę sieną atsiradus kapiliarinei drėgmei pataria pašnekovas.

Susidariusių plyšių sutvarkymui, kiek sudėtingesnis metodas yra injektavimas. Šiuo atveju gręžiamos ertmės, į kurias vėliau leidžiamas sandarinantis mišinys. Tiesa, reikia pastebėti, kad tokiam darbui reikės specialios įrangos, todėl teks arba ją nuomotis arba kviesti specialistus.

Peršąla rūsys – ką daryti?

Kiekviename rūsyje svarbu, kad jame laikytųsi stabili temperatūra. Rekomenduojama, kad ten laikytųsi 6-10 laipsnių vėsa. Jeigu jame atsiranda ryškūs temperatūrų svyravimai, verta susirūpinti, nes rūsys nėra sandarus arba verta pasižiūrėti ar termoizoliacija įrengta tinkamai.

Senų rūsių yda – neapšiltinti pamatai. Užslinkus žiemos speigams, ypač kai nėra storo sniego sluoksnio, senos statybos rūsiai iš vidaus ima šarmoti, laikomas maisto atsargas dengiame, kad jų nepakąstų šalnos. V. Vaičiukynas laikosi nuomonės, kad jei rūsys yra naudojamas pastoviai, nelieka kitos išeities, o tik atsikasti pamatus ir juos tinkamai apšildyti. Kad vienu metu būtų nušaunami du zuikiai, vienu kasimu rekomenduojama susitvarkyti ir drenažą. Pamatų šiltinimui dažniausiai naudojamas putų polistirolas. „Technologijos keičiasi labai greitai, medžiagos atsinaujina, todėl prieš imantis tokių didelių darbų, geriausia pasikonsultuoti su specialistu, kad būtų panaudojamos geriausios priemonės. Aišku, reikia suprasti, kad naujausios technologijos brangiau kainuoja, tačiau tai yra ilgalaikė investicija, labai taupyti nederėtų“, – pabrėžia ekspertas.

Neįsileisti augmenijos

Atskiruose nuo namo rūsiuose, viršutinę jo dalį sodybvietėse mėgstama apželdinti. Vienur auga paprasta veja, kitur leidžiama augti ir vijokliniams augalams. Nors žalia, tanki lapija gražu pažiūrėti akiai, V. Vaičiukynas svarsto, kad tai nėra praktiškas sprendimas. „Jeigu statyčiausi sau – ant stogo nieko neželdinčiau, nes šaknys vienaip ar kitaip vis tiek anksčiau ar vėliau pažeidžia konstrukciją. Augalus galima skirti nuo pamatų ir pastato sienas specialiomis geotekstilėmis, kurios nepraleidžia augalų šaknų. Tereikia iškasti tranšėją ir geotekstilę įleisti. Jos netgi atlaiko bambuko šaknų augimą, todėl jos tikrai efektyvios. Jeigu rūsio sienas apželdinsite vijokliais, labai didelė tikimybė, kad juose apsigyvens žvirbliai. Kadangi jie dažnai turi blusų, naminiams gyvūnams, dažniausiai katėms, žvirbliai jas perneša. Dėl to kiekvienas sprendimas turi būti priimtas gerai viską apgalvojus“, – įsitikinęs VDU ŽŪA mokslininkas V. Vaičiukynas.

Elektra – ne mėgėjų darbas

Dar vienas svarbus aspektas rūsiuose – tvarkinga elektros instaliacija. Ne vieno individualaus namo rūsio elektros įvadus remontavęs elektrikas Raimondas Šulcas sako, kad teko ne kartą pačių šeimininkų ar kitų kolegų klaidas taisyti, todėl elektros instaliacijos klausimus rūsyje geriau patikėti tik gerai rūsio specifika nusimanantiems profesionalams. „Nerekomenduoju ir nesiūlau mėgėjams, skubantiems ar neturintiems bendro supratimo lysti prie elektros. Tai yra daug sudėtingiau nei tik elektros kabelioklojimas ir laidų sujungimas. Kreipkitės į specialistus, nuo to priklauso Jūsų gyvenimo kokybė ir saugumas. Dažniausiai pasikartojantys gedimai daromi dėl taupymo, bet patikinu, kad toks taupymas gaunasi daug brangiau nei numanote“, – pabrėžia R. Šulcas tęsdamas, kad neteisingą ir dėl to pavojingą sveikatai ar net gyvybei elektros instaliaciją galima atskirti bent pagal penkis kriterijus.

Bloga elektros instaliacija – kaip atpažinti?

Pirmiausia, ir, ko gero, akivaizdžiausiai suprasime, kad elektros instaliacija netvarkinga pamačius kibirkščiavimas laidų sujungimuose. Antra, kabeliai, jų kontaktai neapsaugoti nuo drėgmės. Netinkamos medžiagos drėgnų patalpų naudojimui. Trečia, parinkti netinkamai el. mechanizmai. Ketvirta, nekokybiški laidų sujungimai (kontaktai kaista, kibirkščiuoja). Ir penkta, ateinanti įtampa pajungta taip, kad apsaugotu liniją nuo trumpo jungimo, bet neapsaugo žmogaus.

„Elektros tvarkymo darbus rūsiuose tenka atlikti, bet geriausia instaliuoti naują elektros instaliaciją. Dažniausi elektros tvarkymo darbai yra gedimas kurį reikia pašalinti. Atvažiavus į tokio tipo gedimus, klientą informuoju apie nekokybišką rūsio el. instaliaciją ir netinkamus kažkada sumontuotus elektros mechanizmus (rozetės, jungikliai, šviestuvai). Tai dažniau pasitaiko jei rūsyje drėgna. Iš patirties galiu pasakyti kiek teko taisyti kitų meistrų klaidas, manau,jieiki galo neįvertina situacijos montuodami netaisyklingai arba net patys savininkai prisideda prie šių montavimo klaidų“, – mintija pašnekovas.

Tinkamai pasirinkite medžiagas

Rūsyje elektros instaliaciją veikia temperatūrų svyravimai, drėgmė. Kokių apsaugos priemonių siūlote imtis, kad būtų išvengta nelaimių? R. Šulcas akcentuoja, kad jei tinkamai parinktos medžiagos, temperatūros svyravimas/drėgmė tam neturi įtakos. Elektros kabelius montuojami PVC instaliaciniuose vamzdeliuose, kabelių sujungimai instaliacinėse chermetiškose dėžutėse. Pasak jo, svarbu instaliacinius vamzdžius taisyklingai sumontuoti suduriant juos su instaliacinėmis paskirstymo dėžutėmis. „Elektros mechanizmai taip pat turi būti tinkamai parinkti ir turi turėti tinkamą drėgmei atsparią IP klasę. Ateinanti įtampą į rūsį pajungiama nuo nuotekų rėlės. Tokiu būdu žmogus apsaugotas: turime apsaugą nuo trumpo jungimo, nuo drėgmės, apsaugota elektros instaliacija. Tai ir yra saugi elektros instaliacija“, – remontuojant elektros įvadus rūsyje daugiau galvoti apie šeimininkų saugumą pataria elektrikas.

Jei turime seną elektros instaliaciją, pašnekovas siūlo nuo pagrindinio paskirstymo skydo pajungti nuotekų rėlę ir užmaitinti rūsio patalpą pagal situaciją, galbūt pakeisti ar nuvesti naują kabelį. Taip pat pakeisti senas rozetes, jungiklius, šviestuvus į specialius drėgmei atsparius.