Pasukus už Vytauto Didžiojo universiteto Kauno botanikos sodo oranžerijos, prieš akis atsiveria mirguliuojanti prabangių žiedų jūra ir apglėbia su niekuo nesupainiojamas rožių aromatas. Čia, maždaug 6 tūkst. kv. m plote, vasaros saulėje žėri tūkstančio veislių ir rūšių rožių žiedai.

Svarbu ne kiekybė, o kokybė

Gausiausia istorinių rožių kolekcija, įdomiausi ir naujausi šių dienų hibridai iš legendinių Europos ir Amerikos selekcininkų – tikras lobis rožių mėgėjams. Nors pačios seniausios istorinės rožės jau baigia žydėti (šiemet dėl staigių karščių jos žiedus sukrovė gerokai anksčiau nei įprastai), tačiau visu smarkumu pradeda žydėti kartu susodintos modernių rožių grupės: arbatinės hibridinės, floribundinės, poliantinės. Kiti hibridai susodinti pagal juos sukūrusius selekcininkus ar selekcines kompanijas: David Austin, Meilland, Kordes, Tantau, Noack, Delbard... Tai šių gėlių mylėtojams puikiai žinomi vardai.

„Šiandien tai gausiausia Lietuvos rožių kolekcija, auginame beveik tūkstantį skirtingų veislių ir rūšių. Vis dėlto skaičiai dar ne viskas: svarbu ne kiekybė, o kokybė. Kolekcijoje turi būti kuo didesnė grupių įvairovė. Drįstu teigti, kad VDU Kauno botanikos sode kuriama pasaulinio lygio kolekcija, – apie rožyną ir jo formavimo principus pasakojo vyresnioji botaninių kolekcijų kuratorė Dovilė Rylienė. – Ne taip paprasta tą lygį pasiekti. Iš pirmo žvilgsnio lyg ir nesudėtinga – nusiperki daug skirtingų veislių ir pasodini. Bet reikia susigaudyti toje begalinėje įvairovėje,  atsirinkti įdomias, vertingas, atspindinčias visą genties įvairovę rožes.“

Turtinga rožyno istorija

VDU Kauno botanikos sodo rožynas turi ilgą ir turtingą istoriją. Pirmosios rožės čia pasodintos 1925 m., po dešimtmečio jau augo 179 veislių gėlės. Deja, karo metu beveik visos žuvo. Pokario metais Ona Skeivienė parengė naują rožyno planą ir 1957 m. čia jau žydėjo 300 veislių rožės.  Po 20 metų, rekonstruojant Botanikos sodo centrinę dalį, buvo parengtas naujas rožyno projektas. 1977 m. Alina Boguševičiutė pradėjo sodinti arbatines hibridines ir floribundines gėles, o šiek tiek vėliau rožyne sužydo poliantinės, miniatiūrinės bei vijoklinės rožės.

Pasak rožių specialistės D.Rylienės, rožyne vyravusios praėjusio amžiaus 7–9 dešimtmečių veislės pasirodė turinčios nemažai trūkumų: „Pirmiausia jos neilgaamžės – mūsų klimato sąlygomis geriausiu atveju gyvuoja 15–20 metų, joms reikia labai intensyvios purškimo bei tręšimo programos. Šių rožių ekspozicijos greitai sensta, o nedauginant naujų augalų – ir visai sunyksta. Be to, tos veislės neatsparios ligoms.“

Atnaujintame rožyne – dėmesys įvairovei

Nuo 2014 m. rožyne intensyviai vyksta atnaujinimo darbai: įrengiami nauji takai, didinama ir naujai formuojama kolekcija.

Nuo pat kolekcijos įkūrimo laikų iki 2014 m. Botanikos sode augusios veislės atstovavo tik kelioms rožių grupėms. 2013 m. buvo 358 kultivarai, iš kurių net 60 proc. veislių priklausė trims grupėms. Tai – populiarios ir visiems gerai pažįstamos rožės. Deja, senojoje kolekcijoje nebuvo rožių įvairovės. Kadangi Botanikos sodo rožynas turi atlikti edukacinę funkciją, kolekcijoje privalo būti kuo didesnė skirtingų grupių įvairovė.

„Botanikos sode žmogus turi vaikščioti kaip po muziejų, o ne kaip po prekybos aikštelės reklaminę ekspoziciją. Reikia atskleisti kitokią, įdomiąją, rožių genties dalį, parodyti, kad yra ir kitaip atrodančių rožių, nei visi įpratę matyti“, – apie didžiausią Lietuvos rožyną ir jo misiją pasakojo D.Rylienė.