Vidmantą Panavą galima vadinti tikru didžiasaliečiu, taip ir nesuviliotu miesto šurmulio. Gyvenimas kaime ir buvimas gamtoje to siekiančiam leidžia pastebėti nepaprastą jos grožį. Nei telekomunikacijos, nei informatiko darbas ir kasdieniniai rūpesčiai neužgožė noro fotografuoti. Priešingai, šiuolaikiška įranga, begalė idėjų ir galimybių tik dar labiau sustiprino šį nuo vaikystės lydintį malonumą. O kad pomėgis teiktų dar didesnį pasitenkinimą tuo, ką su meile darai, Vidmantas vos ne kasdien savo nuotraukomis džiugina socialinio tinklo „Facebook“ narius. Ir visai nesvarbu, koks tądien ar naktį oras, metų laikas, jis vis tiek suras nepakartojamų akimirkų ir jas įamžins.
Vidmanto nuotraukose labai dažnai fiksuojamas beribis gamtos grožis. Čia galime pamatyti ir retesnius paukščius, gyvenančius šalia, stebėti jų kasdieninio gyvenimo akimirkas, bei retus „perliukus“. Akį džiugina ir laukinių gyvūnų vaizdai. Kiek reikia pastangų ir kantrybės, kad laukinė gamta atrodytų esanti visai čia pat, šalia mūsų, ir kasdien ranka pasiekiama ir tokia atvira.
O nepakartojamo grožio saulėlydžiai! Kiekvieną vakarą vis kitokie: svajingi, kartais liūdni, labiau nusidažę raudoniu ar skęstantys aukso jūroje. Visai nesvarbu, kad kiekvieną dieną leidžiasi ta pati saulė, bet kadre ji vis kitokia, pasidabinusi įvairiomis spalvomis, besipuikuojanti augalų karalijoj, spindinti gėlės žiede.
Tolimas, nepasiekiamas ir beribis dangus! Įspūdingos debesų paslaptys! Tokį grožį galime pastebėti ne tik dieną! Kiekvienas norime svajoti, gėrėtis žvaigždėtu nakties dangumi, paskęsti jo platybėse! Žvelgti į saulę, mėnulį, paslaptingus ir nekasdieniškus gamtos reiškinius.
Kiek daug nepakartojamų dalykų ir paslapčių yra gamtoje:
besiskleidžiantis pumpuras, gėlės žiedas, tviskantis rasos lašas,
skrendantis pienės pūkas. Gamtos grožis yra visai šalia, tik ne
kiekvienas gali jį pastebėti, o tuo labiau užfiksuoti, sustabdyti pačią
tinkamiausią, nuostabiausią ir nepakartojamą akimirką.
Vidmanto Panavo nuotraukose gamta graži kiekvienu metų laiku: ar
tai būtų ankstyvas, bundantis pavasaris, atnešantis šilumos dvelksmą
ir grįžtančių paukščių klegesį. Ar spalvota, žydinti, gėlėta vasara, kai
norisi ir norisi gulėti žolėje klausantis jos šabždesio, palydėti
besileidžiančią saulę, mėgaujantis paukščių čiulbėjimu, žiogo smuikelio
melodija, gerti banguojančios vilnies gaivą ir grožėtis, grožėtis… . Ar
tai būtų baltu sniego apsiaustu pasipuošusi žiema, spindinti sidabru ir
berianti snaiges rieškučiomis ir kartu šokanti su jomis, švilpianti su
šiaurės vėjais, viską sušaldanti į kietą ledą, atėmusi augalams gyvybę,
bet papuošusi juos prabangiausiomis sniego karūnomis. Ar tai būtų
auksinis ruduo, spalvotai nudažęs medžių lapus ir pabėręs juos mums po
kojomis. Ir visada, visada yra ką fotografuoti.
Į Vidmanto objektyvą yra patekę ir reti gamtos reiškiniai. Šimtus internautų džiugino mūsų krašte pasirodžiusi reta viešnia – šiaurės pašvaistė. Gan dažnai pasiseka nufotografuoti Saulės halą, o pakeliui į darbą jam pavyko užfiksuoti ne itin dažnai šalyje matomą gamtos reiškinį – rūko lanką.
Jo nuotraukos puošia Didžiasalio „Ryto“ gimnazijos sienas, kuriomis gėrisi ne tik moksleiviai, bet ir nereti svečiai. Visai neseniai kraštiečius džiugino ir surengta fotografijų paroda Didžiasalio kultūros namuose.
Darbų vis daugėja. Kiekvieną kartą sustabdomos vis naujos akimirkos, o išaušusi diena dovanoja vienų už kitus gražesnių įamžintų prisiminimų.
Skaidrė PAULIUKĖNIENĖ