Auginantieji šilauoges gali ramiau atsikvėpti – šalnų nebebus. Taigi, birželiui baigiantis, bus galima džiaugtis nauju derliumi.

Žinomas šilauogių augintojas Petras Basalykas negaili patarimų norintiesiems auginti šią kultūrą. Jis rūpinasi didele plantacija Varėnos rajone, Dargužių kaime.

Reikia saulėtos vietos

„Konkurencijos nebijau. Šių vertingų uogų paklausa tik auga, tad visi norintieji gali auginti sau ar pardavimui. Svarbu augalus tinkamai pasodinti ir prižiūrėti“, – sakė UAB „Jūsų sodui“ vadovas.

Pasak jo, į tinkamą vietą pasodintos sodinės šilauogės augs ir derės mažiausiai 15–20 metų. „Šilauogės mėgsta saulėtą vietą. Jų negalima sodinti po medžiais ar šalia jų, nes krintantis šešėlis pridengs augalą, o gilios ir stiprios obelų ar kitų vaismedžių šaknys pasisavins maisto medžiagas iš dirvos. Šilauogių šaknys paviršinės, tad joms nieko neliks”, – patarimus dalijo pašnekovas.

Jis priminė, kad šilauogės sodinamos į rūgščias durpes, kurių pH 3,5–4,5. Natūraliose augavietėse jos taip pat auga rūgščioje, purioje, drėgmei laidžioje dirvoje. Pasak P.Basalyko, sėkmingam šilauogių augimui ir derėjimui svarbus šaknų sistemoje esantis Mykorrhiza grybelis. Jei jis patenka į netinkamą aplinką, negali daugintis, miršta ir iš pradžių buvę sveiki šilauogių sodinukai sunyksta.

Substrato paruošimas

Sodinant 1–2 šilauogių krūmelius, reikia iškasti 80–100 cm pločio ir 50 cm (priemolio dirvoje) arba 30 cm (lengvoje priesmėlio dirvoje) gylio duobes, į jas priberti rūgščių durpių arba žemės mišinio iš rūgščių durpių, nešviežių spygliuočių pjuvenų, žievių, drožlių, skiedrų. Žemės mišinys paruošiamas iš anksto ir kelis kartus permaišomas. Toks substratas palankiausias Mykorrhiza grybeliui daugintis. Kai paruoštas mišinys sukris, bus galima sodinti šilauogių sodinukus. Sodinant daugiau šilauogių krūmelių, patogiau iškasti 80–100 cm pločio ir 40 cm gylio tranšėją ir į ją priberti rūgščių durpių arba rūgštaus žemės mišinio.

Citrinų rūgštis

P.Basalykas priminė, kad šilauoges svarbu laiku palaistyti. Tai būtina padaryti augalus pasodinus, formuojantis uogų užuomazgoms ir joms nokstant. Per sausras nelaistomame šilauogyne uogos smulkėja, tampa negražios ir neskanios. „Trečią ketvirtą kartą laistant prigijusius augalus, vandenį reikia parūgštinti (pH 5,2–5,5) azoto ar fosforo rūgštimi. Kai kurie sodininkai mėgėjai įberia ir maistui skirtos citrinų rūgšties“, – sakė šilauogių augintojas.

Svarbu nepertręšti

Pasak jo, svarbu šilauogių nepertręšti. Tręšti reikėtų mažomis dozėmis ir labai retai, pradedant tik antraisiais metais po sodinimo. Vegetacijos pradžioje, balandžio mėnesį, pilamas 0,1–0,15 proc. kompleksinių trąšų tirpalas, o paskui du kartus – gegužės ir birželio mėnesiais – 0,1–0,15 proc. amonio sulfato tirpalas (pH 4,2–4,5). Tinka ir specialiai šilauogėms skirtos trąšos, tik svarbu jų nepadauginti. Per didelis trąšų kiekis stabdo augimą, vystymąsi, naikina šaknų sistemą, nutrūksta mikorizė su Mykorrhiza grybeliu arba itin sumažėja grybienos. Specialistas patarė nesižavėti mulčiavimu, nes yrančioje žolėje daug azoto, kuris antroje vasaros pusėje gali paskatinti spartų šiųmečių ūglių augimą. Iki žiemos jie nesumedės, tad, prasidėjus šalčiams, augalai gali pašalti.

Tinkamas sodinimas

Vazonuose išaugintas šilauoges galima sodinti ir vasarą. Sveiki, kokybiški, 2–3 metų sodinukai sodinami 4–5 cm giliau negu augo prieš tai. Jeigu pasodinti augalai bus mulčiuojami, nereikia sodinti giliau, negu augo, nes šilauogių šaknų sistemos viršutinė dalis turi likti arti dirvos paviršiaus. Sodinukus būtina gausiai palaistyti, apmulčiuoti 10 cm storio substrato, į kurį sodinami, sluoksniu arba smulkinta spygliuočių žieve, nešviežiomis pjuvenomis. Pirmaisiais metais po sodinimo visus žiedynus patartina išskinti, kad sodinukai sustiprėtų.