Mediena namo išorinei ar vidaus apdailai – visuomet geras pasirinkimas. Medis niekuomet nebus vienodas, juolab kad yra aibė jo apdirbimo būdų. Vieniems mediena kuo natūralesnė, tuo gražesnė, kiti renkasi kiek netradicinius jos apdirbimo būdus. Šiandieną jau ir mūsų sodybose populiarėja japonų atrastas, pasaulyje pripažinimą pelnęs degintos medienos apdirbimo metodas.

Idėja atkeliavo iš Rytų

Japoniškų kaimiškų namelių ilgaamžiškumo paslaptis sėkmingai atskleista jau ne tik Vakarų Europoje, bet ir Lietuvoje. Nors degintos medienos technologija žaibiškai populiarėja tik dabar, ji Japonijoje plačiai pradėta naudoti maždaug nuo XVIII amžiaus. Tačiau yra žinoma, kad deginimo technologija atkeliavo iš gilesnės praeities, nes degintos medienos aptinkama kur kas senesniuose pastatuose, įsikūrusiuose šalia vandens. Įdomu tai, kad japonai degintos medienos lentas naudojo ne tik gyvenamiesiems namams statyti, bet ir šventykloms, taip pat ryžių sandėliams. Deginta mediena atspari ugniai, tad taip žmonės sumažindavo gaisro ir bado riziką.

Sakus laikyti viduje

Kai prieš kiek daugiau nei dešimtmetį plungiškiui Vaclovui Strazdui teko galvosūkis statytis naują būstą, jis rinkdamasis statybines medžiagas ilgai negalvojo. Jo pasirinkimas – deginti eglės rąstai. Kaip vyriškis ėmėsi tokio drąsaus ir mažai Lietuvoje tuomet žinomo metodo? Vaclovas sako, kad apie tokį medienos apdirbimo būdą išgirdęs iš senolių. Jis klausėsi istorijų, kaip japonai iš Rusijos taigos pirkdavo po gaisrų apdegusią medieną ir iš jos sėkmingai statydavo namus. Anuomet japonai suprato degintos medienos naudą: ji ilgaamžiškesnė už įprastinę, atsparesnė vandeniui ir ugniai, netepa paviršiaus, apsisaugo nuo ultravioletinių spindulių, be to, jos neapninka kinivarpos, pelės. Negana to, deginta mediena apsaugo nuo vandens – apanglėjęs, struktūriškai pakitęs lentos paviršius puikiai atstumia drėgmę. Išlikdama sausa, tokia mediena dar ir nepūva.

Prieš keturiolika metų namą iš degintų rastų surentę pašnekovas tvirtina, kad tokį netradicinį sprendimą padiktavo noras namus įsirengti naudojant kuo natūralesnes medžiagas. „Rąstus deginome iš visų pusių, o paskui kampiniu šlifuokliu su šepetėliu nušveitėme vidinę pusę, norėjome, kad matytųsi medžio raštas. Vėliau rąstus nudažiau ekologiškais vandens pagrindo dažais su medžio pjuvenomis. Eglės mažai keičia spalvą, tad kokia buvo statybos pradžioje, tokia išliko ir dabar, – džiaugiasi pašnekovas, tęsdamas, kad tokiu būdu apdorojant medieną pravartu nepamiršti vienos paprastos taisyklės. Pasak jo, deginant medieną svarbu, kad sakai būtų uždaromi viduje. Kadangi viršus nudega, medžio poros užsidaro, sakai nebeištrykšta. Juos svarbu uždaryti viduje, nes jis savotiškas ir natūralus medžio impregnantas, todėl per stipriai nudeginti medžio nerekomenduoju“, – technologijos subtilybes atskleidžia V.Strazdas, ilgus metus statęs namus, turintis ir kultūros paveldo sertifikatą.

Pats medis rodo, kaip turi būti naudojamas

Vyriškio teigimu, norint, kad išorinė namo apdaila ilgiau tarnautų, verta atsižvelgti į nuo seno žinomą, tačiau neretai ignoruojamą apdailos dengimo taisyklę. Pasak jo, pats medis diktuoja, kaip jis turi nugulti ant fasado: lentos pusė, kurioje yra medžio šerdis, glaudžiama į vidinę pusę, išorinė – į fasadinę. „Deja, daugelis į tai neatsižvelgia. Jeigu laikomės šio principo, mediena ilgiau ir geriau išsilaiko, ne taip išsikraipo. Norvegijoje teko restauruoti vieną namą. Ten taip pat griežtai laikomasi šios taisyklės“, – įgyta patirti dalijasi V.Strazdas.

Natūralus kvapas

Vyriškis sako, kad apie degintos medienos apdirbimo būdą išgirdo prieš keliasdešimt metų iš savo pažįstamų. Vaclovo sprendimą rinktis degintą medieną padiktavo siekis namus įsirengti kuo natūraliau: „Manau, kad jei galima apsieiti be chemijos, taip geriau ir daryti. Impregnantai yra cheminės medžiagos, todėl medienos neimpregnuoju. Įsivaizduokite, nuo statybų praėjo daugiau kaip dešimtmetis, bet grįžus iš lauko namuose vis dar maloniai kvepia medis. Net vonioje specialios apdailos nedariau, tik prie kriauklės priklijavau plyteles. Kai išeini iš dušo, visame vonios kambaryje toks malonus kvapas, visai kaip po pirties“, – teigia sprendimu palikti rąstus vidinėje apdailoje patenkintas V.Strazdas.

Tokiu būdu apdirbta mediena sėkmingai pritaikoma ne tik namų apdailai, statant terasas, tvoras, bet ir vidaus interjere.

Anuomet japonai suprato degintos medienos naudą: ji ilgaamžiškesnė už įprastinę, atsparesnė vandeniui ir ugniai, netepa paviršiaus, apsisaugo nuo ultravioletinių spindulių, be to, jos neapninka kinivarpos, pelės. Negana to, deginta mediena apsaugo nuo vandens – apanglėjęs, struktūriškai pakitęs lentos paviršius puikiai atstumia drėgmę.

Kartą per penkerius metus atnaujinti

Gaminti ir prekiauti deginta mediena prieš ketverius metus pradėjęs įmonės „Darksidewood“ vadovas Aleksandr Samuchov pastebi, kad rinkoje šios medžiagos populiarumas kyla. Tai rodo ne tik klientų susidomėjimas, bet ir auganti konkurencija. Kaip pastebi pašnekovas, lauko fasadams populiariausiu pasirinkimu išlieka eglės, maumedžio mediena, terasoms – maumedžio ir pušies.

„Kiekviena degintos medienos lenta yra išskirtinė, todėl kas ieško netradicinių sprendimų, renkasi degintą medieną. Kiti žiūri į pragmatinę pusę – degintą medieną renkasi dėl to, kad ji ilgaamžė, patvari. Kitiems svarbu tai, kiek pastangų reikia įdėti, kad palaikytų gražią medieną. Čia reikia atskirti du aspektus: medienos išvaizdą ir jos tarnavimo laiką. Jeigu mediena ilgainiui šiek tiek pabluko ir prarado spalvą, ją galima alyvuoti. Mes rekomenduojame medieną atnaujinti kartą per penkerius metus, vienu sluoksniu pertepant ją alyva“, – pataria A.Samuchov.

Renkasi dėl praktiškumo

„Very Good Architecture Company“ architektė Olga Voišnis pabrėžia, kad žmonės ima vertinti kuo natūralesnes medžiagas, todėl susidomėjimas deginta mediena sparčiai auga. Pats medienos apdirbimo būdas pagerina jos savybes ir prailgina tarnavimo laiką, tad tai yra geras pasirinkimas praktiškiems žmonėms. „Mediena labai jautri UV spinduliams. Deginta mediena tampa atspari, o bet kokia kita mediena savo geltonumą greitai praranda. Be to, mediena pilkėja netolygiai, galop pasidaro visa marga, o to lietuviai labai nemėgsta. Dar vienas labai aktualus aspektas, dėl kurio žmonės vis dažniau renkasi degtą medieną, – joje nesiveisia parazitai“, – degintos medienos pranašumą prieš įprastą medieną akcentuoja architektė.

Visiškai juodą spalvą renkasi rečiau

Degintos medienos spalvos gali varijuoti nuo anglies juodumo iki švelnių liepsnų potėpių. Pasiteiravus, kokių medienos atspalvių klientai dažniausiai pageidauja, O.Voišnis svarsto, kad vieno populiariausio atspalvio nėra. Pasak jos, visiškai juodų lentų namo apdailą renkasi tik retas užsakovas: „Esame derinę juodos spalvos medieną su tokia, kurios kietasis sluoksnis buvo švelniai nudegintas, o minkštasis iššukuotas, likęs savo spalvos. Visiškai juodą namą retai kas renkasi, dominuoja žaismingesni sprendimai.“

Renkantis degintą medieną reikės gerokai plačiau atverti piniginę. Kaina priklauso ir nuo to, kokio medžio gaminius rinksitės. Pavyzdžiui, kvadratinis metras eglės medienos atsieis apie 15 Eur, maumedis – kiek daugiau nei 25 Eur, už egzotiškąją akoją teks pakloti apie 100 Eur. „Nuo pačios medienos priklausys ir išgaunamas efektas. Pavyzdžiui, eglė yra šakota, todėl jos apdaila atrodys vienaip, o štai akoja šakų praktiškai neturi, tačiau jos raštas įspūdingas. Nors deginimas iš pirmo žvilgsnio atrodo visai nesudėtingas procesas, taip nėra. Medis nudeginamas, o paskui specialiais šepečiais šveičiamas, alyvuojamas“, – pabrėžia pašnekovė.

Didelio susidomėjimo interjerui dar nėra

O.Voišnis sako, kad klientai domisi ir degintos medienos interjero sprendimais. Taip vieno kliento namuose atsirado degtos medienos valgomasis stalas, stalviršis. Bene populiariausiu interjero akcentu išlieka degtos medienos dailylentės. Tačiau interjero dizainerė Dalia Luzgauskaitė nejaučia didelio klientų susidomėjimo deginta mediena. Pasak jos, tokį namų puošybos būdą renkasi tik drąsūs, eksperimentuoti linkę žmonės. „Man asmeniškai juoda spalva yra gražus sprendimas. Reikia prisiminti, kad juoda medžiaga yra geras fonas kitoms spalvoms. Dažnam lietuviui psichologiškai sunku priimti degintos medienos konceptą, nes tai jam atrodo sudegęs medis. Kol kas dar nebuvau išgirdusi prašymų tokios medieną apdailą padaryti namų viduje. Bet jei kas tik išreikš norą, aš už. Laukiu drąsių klientų“, – šypteli interjero dizainerė.

Ne dėl grožio, o iš taupumo

Vilius Mateika, Medinės miesto architektūros muziejaus edukatorius ir muziejininkas

Mano žiniomis, Lietuvoje tradicijos statyti namus iš degintos medienos nebuvo. Vis dėlto, teigti, kad senovės lietuviai statybose degintos medienos nenaudojo, negalime. Mano kolegai teko domėtis šia tema. Jis išsiaiškino, kad anksčiau tokia mediena buvo naudojama, bet ne dėl technologinių priežasčių, o dėl pasirinkimo neturėjimo. Tie žmonės, kurie neturėjo pinigų, panaudodavo po gaisrų apdegusią medieną. Dabartinė atkeliaujanti tendencija iš Japonijos šiuo metu iš tiesų populiarėja. Japonai tokiu būdu stengdavosi išsaugoti pamario žvejų namelius. Kaip papildomą apsaugą nuo drėgmės jie naudodavo kedro aliejų. Vargu ar anuomet žinios apie šią technologiją buvo pasiekusios Lietuvą.