„Kada ta Moliūgo šventė? Rugsėjo 30-ąją?“ – pasitikslino juodupėniškis Pranas Petrauskas. Atvažiuosiąs į Kretingos Rotušės aikštę, bet tiktai pasidairyti. Tiesa, ir tai – jeigu bus, kas iš kaimo į miestą atveža.

„Pats kito transporto neturiu, išskyrus dviratį, o juo iki Kretingos juk nebeatminsiu“, – atviravo 79-erių vyras. „Pajūrio naujienų“ organizuojamose Moliūgo šventėse ir anksčiau jis buvodavo ne kartą, bet pats savo užaugintų eksponatų viešai niekada taip ir neparodė, nors galėjo – turėjo ir dydžiu, ir spalvomis išsiskiriančių. „Vis nepasitikėjau – maniau, kiti galbūt didesnius, gražesnius bus atvežę...“, – juokėsi juodupėniškis. Moliūgus jis augina dar nuo kolūkio laikų – kai šeima laikė karvę ir kiaulių, nuėmus derlių, puikaus pašaro, sakė, užtekdavę iki pat gūdaus sausio.

Tų moliūgų devynios galybės už ūkinio pastato, daržo kampe, geltonavo dar ir pernai, žmonės į Kurmaičius išsivežę apie 20, antra tiek šeimininkams liko. Šiemet irgi iš po lapų šviesios galvos pūpso. „Neskaičiavau, kiek bus, tiek užteks, plantacijų nereikia“, – atviravo Pranas. Anot jo, auginti moliūgus – joks vargas: pavasarį keliskart palaistąs, žmona Albina truputį apravi, ir viskas. P.Petrauskas sakė savo moliūgų sėklų kitiems metams pasiliekantis kaskart, iš jų išaugę vaisiai kartais pasiekia ir 70, ir 80 kg svorį. „Bet aš girdėjau, kad iš kažkokių amerikoniškų sėklų kitiems pavyksta užauginti ir apie 200 kilogramų sveriančius moliūgus. Va, čia tai bent! Tokius tai tik į parodas ir vežti“, – juokėsi pašnekovas.