Želsvos kaime (Marijampolės sav.) gyvenantis Juozas Dereškevičius visiems įrodė, kad gražią aplinką galima sukurti ir prie daugiabučio namo. Jis savo sodą formuoja japonišku stiliumi. Labai mėgsta akmenis, todėl jais aplipdė namo pamatus, palanges, panaudojo tiesdamas takelius, statydamas pavėsinę. Akivaizdu, kad augalai akmenų fone gražiai dera.

Be darbo negali

Vasario mėnesį smalsių lankytojų nelaukiantis želsvietis tikino, kad sodo darbai dar laukia pavasario, bet jis beveik kasdien į juos panyra mintyse. Vyras jau pasiilgo malonaus tupinėjimo aplink augalus. Kol gamta tik bunda, jis ryte ir vakare apeina savo puoselėjamą sodą ir apžiūri, kaip peržiemojo augalai. Pastebėjęs, kad kai kurie jų pakeitė lapų spalvą, yra „liūdnų“ medelių, jau planuoja artimiausius darbus – tręšti, karpyti, lankstyti, genėti sodo augalus.

Pamėgo riedulius

„Akmenys – mano silpnybė“, – sakė Juozas, aprodydamas riedulių kolekciją. Jų šeimininkas prisinešė iš miško, laukų. Išskirtinės formos ir spalvos akmenimis jis vis papildo renkamą kolekciją, o kuklesnius panaudoja mūrydamas daugiabučio namo pamatų mozaiką, dėliodamas takelius, lipdydamas sodo tvoreles. Iš mažų akmenukų sudėliojo net palanges.

Šią žiemą namo rūsyje įsirengęs dirbtuvę, akmenėliais aplipdė dekoratyvinius vazonus. Jais puoš aplinką prie namo. Darbštus vyras planuoja šiuose įvairios formos vazonuose vasarą lauke auginti kaktusus. Lauko pavėsinę iš akmenų taip pat susimūrijo pats. Pasak Juozo, sunku nebuvo, nors ant rankų ir buvo iškilusios pūslės.

Vadovaujasi skoniu

Daugiabučio kieme prie malkinės, kur gyvena namų sargas Kudlius, Juozas taip padirbėjo, kad atėję pasižvalgyti jo sukurtoje grožio salelėje žmonės ima fotografuoti. Tarp dviejų nevienodo ūgio gražiai suformuotų skrybėlėtų tujų – įdomiai susiraitęs sendintas medelis. Juozas paaiškino, kad tai miško skroblas, tik žmonės neatpažįsta kitaip atrodančio augalo.

„Pasodinau medelį ant žemės kauburio. Kai prigijo, iškrapščiau žemes, smulkias šaknis iškarpiau ir augalas pasidarė panašus į seną medį. Miško skroblas – labai kantrus medis. Tokį nedidelį jį čia ir laikysiu“, – apie vasarą gražiai sužaliuojantį medelį pasakojo Juozas.

Dvispalvė tuja

Anot savamokslio sodininko, ypatingos technologijos formuojant dekoratyvinius medelius jis neturi, dažniausiai pasikliauna savo skoniu, kurį stengiasi lavinti. „Sugalvoji, karpai, formuoji išlankstydamas viela šakeles, metus palaikai ir tada paleidi, jeigu nori įdomesnių formų –- dar lankstai medelį“, – sakė J.Dereškevičius. Jis visada jaučia saiką ir stengiasi, kad nebūtų iš augalo pasityčiota, kad jis atrodytų įdomiai, bet natūraliai. Juozo siekis – sukurti gamtos ir žmogaus sukurto grožio harmoniją.

Pasitelkus kantrybę, jam pavyko išauginti dvispalvę skiepytą tują. Dabar viena tujos pusė visada žalia, o kita – ryškiai geltona, tik žiemą spalvų kontrasto, anot auksarankio, nelabai matyti, jis labiau išryškėja vasarą.

Paskyrė dvi dešimtis

Prie daugiabučio namo laiptinės pagal japonišką stilių įrengtame kelių arų dydžio sodelyje šeimininkas pataria augalus apžiūrinėti pritūpus arba pasilenkus, mat dauguma jų – nedideli. Šis J.Dereškevičiaus sodas – 20 metų darbo rezultatas. Vyras papasakojo, kaip su kaimynu parsivežė ir gretimuose sklypuose pasodino vienodus kukmedžius. Dabar skirtumas akivaizdus: vienas auga natūraliai, o kitas vis karpomas ir formuojamas japonišku stiliumi. J.Dereškevičius savo kūriniu patenkintas. Draugiją kukmedžiui palaiko savita, neaukšta svyranti skiepyta eglė, kuri po šešerių metų, išėmus sutvirtinimus, svirs iš dar aukščiau. Iš tolo pastebima gebenė auga formuojama ant kopėčių. Raganos šluotą vyras parsinešė iš miško ir pritaikė prie aplinkos. Želdyne žaliuoja ir stambialapių rūtų krūmas. Tik garbanoto raudonlapio riešutmedžio sodininkui dar nepavyko suformuoti taip, kaip mato augalą savo vaizduotėje.

Visi matomi

„Sakoma, kad rododendras auga labai lėtai, aš negalėčiau to patvirtinti. Nuo 1997 m. jis pas mane. Dar rudenį sukrauna pumpurus, o pavasarį apsipila alyvinės spalvos žiedais“, – džiaugėsi išskirtiniu krūmu Juozas.

Kaimyninius sklypelius skiriančią tvorą lyg žaliu kilimu apželdė gebene. Daugiau tvorų Juozas netveria, nes niekas blogų kėslų vedamas nelenda – viskas atvira. Mažoje erdvėje sodina augalus taip, kad vieni kitų neužstotų – būtų visi matyti. Daugelis klausia, kokius lietuviškus medelius ar krūmus rinktis, kad juos būtų galima suformuoti panašiai kaip japoniškus bonsus su „debesimis“. Juozas renkasi lietuvišką tują, pušį, kadagį, kukmedį. Pasitelkęs vielą, iš jų išgauna pačias netikėčiausias formas. Tokio formavimo pavyzdžių yra matęs parodose, kursuose. Tik patarė visiems nedaryti vienos klaidos, kurią pats padarė, – formavimui skirta viela turi būti nepastebima.

Neužtenka vietos

Dekoratyviniai sodo augalai pamažu išstumia gėles – jų Juozo sode lieka vis mažiau, nes jau trūksta vietos. Sodo puoselėtojas neskaičiuoja nei augalų, nei pinigų, kuriuos išleido dėl savo pomėgio. Jam tada gera gyventi, kai turi ko siekti. Už japoniško sodo jis pasiliko vietos nedideliam daržui, kur pastatytas šiltnamis, auga vaismedžių. Ateityje savo idėjas Juozas planuoja įgyvendinti už savo sklypo ribų, šalia judraus kelio kuriamame parkelyje. Čia jau pasodino mažaūgę kanadinę eglę, itin liauno liemens beržą, kitų medelių. Kūrybingo vyro galvoje jau kirba mintys ir čia formuoti savitą medelių „stilių“.

Gydo gamtos nuskriaustus

„Geriausia mokytis, kai randi gamtos stichijos suniokotą augalą, tada dar ir padedi jam“, – kalbėjo J.Dereškevičius, rodydamas medelį nulaužta, bet jau baigiančia prigyti šaka. Šį pavasarį į parko pievelę jis perkels dabar sode augantį ir gausiai žydintį medėjantį bijūną. Kūrybingą ranką Juozas prideda ir tvarkant aplinką prie Želsvos pagrindinės mokyklos, bet ten, anot jo, jam neleidžia tiek daug reikštis.

Vyrai šaipėsi

Kambarinių augalų Juozas nemėgsta. „Manau, kad vyrui labiau tinka puoselėti lauke augančius augalus“, – paaiškino Juozas, neslėpdamas, kad iš pradžių kaime vyrai iš jo pasišaipydavo. Visi žino, kad jis yra statybininkas, dažytojas-tinkuotojas, tik retas kuris suvokia, kad toks darbas ilgainiui pabosta, norisi pailsėti užsiimant kitokia veikla.

J.Dereškevičius mano, kad meilę augalams jam perdavė mama, puoselėjusi senoviškas gėles, turėjusi bijūnų, jurginų kolekcijas, auginusi jazminus, alyvas. Jaunystėje nei gėlės, nei krūmai Juozo nedomino. Tik brandžiame amžiuje augalų kolekcionavimo aistra jį užkrėtė septyneriais metais vyresnis brolis Vitalius.