Lietuvoje daržus turi tūkstančiai žmonių, jei vertintume tik sodų bendrijas. Tačiau pridėjus nuosavus namus, vasaros sodybas ar net miestų gyventojus, kurie augalams kūrybiškai išnaudoja palanges ar balkonus, užsiauginančių savą uogą ar pomidorą turėtume gerokai daugiau. Dalis vasaros sezono augalų jau tarpsta šiltose daigyklose, tačiau nebūtinai kiekvienam augintojui jie atneš gerą derlių, jei pastarasis išvis užaugs, rašoma pranešime žiniasklaidai.

„Galimybė internetu nusipirkti beveik viską, ko geidžia širdis, atveria ir galimų kenkėjų ar augalų ligų Pandoros skrynią. Su sėklų pakeliu gali atkeliauti kitų augalų ar dirvožemio liekanos, vabzdžių lervos, nepageidaujamos grybinės ar virusinės struktūros.

Galbūt Europos Sąjunga (ES) nėra tokia griežta kaip Australija, kuri ypač saugosi nuo bet kokios svetimos biologinės medžiagos patekimo į šalį, bet saugumo standartai yra sukurti ne be reikalo ir leiskite paaiškinti, kodėl“, – sako didžiausių Baltijos šalyse „Kietaviškių“ šiltnamių vyriausiasis agronomas Nerijus Rakickas.

Pasak jo, biologinio saugumo klausimais visuomenę ypač svarbu šviesti ne tik dėl to, kad daržovių, vaisių, uogų ar dekoratyvinių augalų augintojai kritiškiau vertintų tai, ką perka.

„Net ir vėlesniuose etapuose atsakingas augintojų elgesys gali apsaugoti nuo dar didesnių problemų. Ar žinojote, kad tokių neaiškių, nežinia kaip išveistų sėklų ir augalų net negalima įprastai kompostuoti? Europos Komisija (EK) rekomenduoja juos supakuoti į du plastiko maišelius ir mesti būtent į bendrų atliekų konteinerį, o ne į komposto dėžę“, – pastebi jis.

Kaip neaiškios sėklos išvis prasprūsta?

Lietuvoje įmonių įsigyjamų sėklų kokybė yra griežtai kontroliuojama. Tuo tarpu fizinis asmuo gali apsipirkti populiarių socialinių tinklų prekyvietėse, grupėse, pirkti tiesiai iš kito fizinio asmens, turguje, kioskelyje, ne ES šalies interneto parduotuvėse, iš kur vėliau atkeliaujantys siuntiniai „apsimeta“ bet kuo, tik ne tuo, kuo yra iš tiesų.

„Juridinius asmenis pas mus tikrina Augalininkystės tarnyba: ar sėklos atitinka reikalavimus, ar tinkamai ženklintos, ar turi reikalaujamus dokumentus. Tai svarbu, nes kokybiškos sėklos yra atsparios naujausiems virusams, kai kurioms ligoms, išlaiko deklaruojamas veislės savybes.

 Paprastai tariant: moki tiksliai už tai, ką perki. Į didelius Lietuvos ūkius, bendroves, prekybos tinklus sėklos ir daigai atkeliauja su sertifikatais“, – teigia agronomas. Ar verta pasitikėti savamoksliais daržininkais, kurie populiarių veislių pomidorų ar agurkų sėklas padaro patys iš savo užsiaugintų vaisių ir dalinasi su kitais arba parduoda? N. Rakickas pripažįsta, kad tai gana populiari istorija, nes remiamasi nostalgija, neva anksčiau sėklos buvo geresnės negu dabar ir kad vis dar turiu „tą veislę“. Kita priežastis – kitų augintojų noras sėklų nusipirkti pigiau.

 „Bet paprastai tai baigiasi pripažinimu, kad iš kelis kartus veistų sėklų nebegaunamas norimas rezultatas. Taip yra todėl, kad keletą kartų nuėmus derlių yra iškreipiama veislė. Nelegalaus pomidoro, agurko sėkla jau gali neturėti motininio geno savybių , kartu – atsparumo ligoms, pvz. miltligei, pepino virusui ar žaliajam virusui. 

Praktiškai galiu garantuoti, kad jei įsigijote 2-3 karto sėklų iš bobutės, jūsų augalo atsparumo ligoms savybės nebeatitiks hibridui būdingų , – teigia ekspertas. Prieš keletą metų ES pranešė apie atvejį, kuomet jos gyventojai informavo apie gautas neužsakytas sėklas iš Kinijos, Singapūro, Taivano, Vanuatu ir Malaizijos, kurios buvo žymimos kaip juvelyrika, dovana ir, žinoma, neturėjo privalomo fitosanitarijos sertifikato. Auskarais ar dovanėlėmis sėklas gali paversti bet kuris pardavėjas, nes taip paprasčiau ir pigiau, nei rūpintis augalo dokumentais.