Kai kurios daržovės puikiausiai žiemoja lauke ir valgyti jas galima tada, kai labiausiai norisi ar reikia. Sniegas gali tapti puikiu mulčiu ir saugiu šiltnamiu. Kuo storesnis baltasis patalas dengia daržo lysves, tuo geriau po juo išsilaiko daržovės.

Nebijo šalčio

Patyrę daržininkai, auginantys daržoves po sniegu, visada turi žeme apkastų ir daržo plėvele pridengtų daržovių (porų, pastarnokų, gelteklių). Šalčio nebijo ir petražolės, žieminėmis salotomis vadinamos salotinės sultenės, garbanoti lapiniai ir briuseliniai kopūstai (dažnai klaidingai vadinami Briuselio kopūstais). Šie kopūstai daržuose nėra dažni, o gaila, nes yra verti dėmesio. Lapinių kopūstų į lėkštę dedame tik kartais, dažniausiai kaip puošmeną, kuri galiausiai iškeliauja į šiukšlių dėžę. Juos reikėtų auginti ir valgyti, o ne išmesti. Jei šių kopūstų pasisodinsime, kai lysvės atsilaisvins nuo agurkų, turėsime daug naudos: jie bus vitaminingi, gaivūs, švieži, nereikės pirkti. Briuseliniai kopūstai irgi sodinami nepelnytai retai. Kelių ar keliolikos augalų daugkartiniam pjovimui visiškai užteks. Privalumas – net daug kartų sušalusios ir per atodrėkius atšilusios prie koto prisitvirtinusios galvutės nepraranda kokybės ir gero skonio. Gavusios šaltuko jos būna dar skanesnės, saldesnės. Nupjauti briuseliniai kopūstai greitai praranda gražią išvaizdą, gerą skonį, ima gesti, todėl suvartoti jas reikia greitai. Beje, lysvėje paliktus lapinius ir briuselinius kopūstus reikėtų uždengti daržo plėvele, kuri apsaugos nuo purvino lietaus, vėjo atpučiamo smėlio. Ypač sunku nuplauti nešvarumus nuo garbanotų lapinių kopūstų lapų.

Uždanga

Kai nesninga, lysvę su petražolėmis, salotinėmis sultenėmis galima uždengti šiaudais ir daržo plėvele. Daržovės bus saugios ir patogiai pasiekiamos. Kitas apsaugos būdas – pastatyti daržo plėvele dengtą tunelį. Kraštai užberiami žeme.

Jei rudeniniam derliui pasisėjote kai kurių daržovių arba pasisodinote jų daigų, jų galima pasirinkti tuomet, kai ateis žiema. Jei gruodį gana šilta, pasiskinkime vėliau pasėtų krapų ar spalio pradžioje pasėtų daugiamečių gražgarsčių (šatreinių). Iki mėnesio vidurio parsineškime nedidelių šalčių nebijančių salotinių trūkažolių (tik jas reikia pridengti daržo plėvele).

Auga ir morkos

Visai žiemai lysvėse galima palikti žieminius porus, salotines sultenes. Pastarąsias daržoves per žiemą raukime skrotelėmis ar skinkime pavienius lapus. Jas ruoškime maistui taip, kaip ir paprastas salotas, tik pagardinkime aštresniu, stipresnio skonio padažu. Po sniegu gerai žiemoja lapinės ir šakniastiebinės petražolės, kurių lapelių taip pat galima pasiskinti. Gelteklių šakniastiebiai ilgi, kasant dažnai nutrūksta ir lieka žemėje. Juos palikime ankstyvo pavasario derliui. Lysvėje tegul žiemoja ir topinambų gumbai, tik nukaskime iš karto, vos pavasarį atšils žemė. Topinambus įprasta valgyti žalius, keptus, ir iš jų kepti blynus. Dar pas mus gerai auga pastarnokai – mūsų laukų augalas, neatvežtinis, jis kuo puikiausiai peržiemoja ir kuo puikiausiai galima valgyti – iš pradžių lapus, paskui šaknis. Jų šaknys – stambios, didesnės už morkų, o skonis lyg saliero, maišyto su petražole. Galima kepti, galima į sriubas dėti. Šiek tiek primena saldžią bulvę. Galima paskanauti per žiemą dirvoje išlaikytų morkų. Tiesiog „pamiršti“ kokią lysvelę morkų ir prieš šalčius jų neiškasti. Jos kuo puikiausiai peržiemoja.

Petras Klimas