Nyderlandų mokslininkai augina daržoves dirvožemyje, kuris panašus į aptiktą Mėnulyje ir Marse ir ieško būdų, kaip padėti pirmiesiems kosmoso kolonistams užsiauginti savo derlių.

„Kai žmonės nuvyks į Mėnulį ir Marsą, jie taip pat norės valgyti, taigi turės patys auginti maistą, – sakė mokslininkas Wiegeris Wamelinkas. – „Norėjome panaudoti tikrą Marso ir Mėnulio dirvožemį ir pažiūrėti, ar augalai jame gali derėti. Savaime suprantama, kad gauti tokio substrato neįmanoma. Tačiau paieškojus informacijos internete buvo rastas netikėtas tiekėjas – JAV kosmoso agentūra NASA, kuri panašų į Mėnulio panašų dirvožemį gauna iš smėlio, kurį galima rasti Arizonos dykumoje, o raudonas Marso „dirvožemis“ imamas iš vieno ugnikalnio papėdės“. Pirmieji eksperimentai buvo pradėti 2013 metais, kai iš NASA įsigijome 100 kilogramų imituoto „kosmoso dirvožemio“.

Mokslininkai pasėjo pomidorus, žirnius, pipirnę ir kitus augalus. Dirbti su šiuo dirvožemiu, pasak W.Wamelinko buvo įdomu, nes niekas, netgi NASA, negalėjo pasakyti, kas bus. Iš pradžių šis imituotas dirvožemis vandenį sugerdavo „kiek nenoriai“, bet netrukus „pasirodė esąs geras auginimo substratas“. Mokslininkas su nuostaba stebėjo, kaip dygsta ir auga „kosmoso daržovės“. „Labai sparčiai ir gerai augalai derėjo Marso dirvožemyje. Jie net pradėjo žydėti, nors mes to tikrai nesitikėjome“, – sakė W. Wamelinkas.

Tačiau vis dar nėra atsakymo į vieną svarbų klausimą – ar saugu valgyti šias neįprastas daržoves?

Marso ir Mėnulio dirvožemyje, įskaitant tą, kurį imituoja NASA, gali būti sunkiųjų metalų, kurie nekenksmingi augalams, bet gali būti pavojingi žmonėms. Mokslininkas tikino radęs galimą sprendimą. Jeigu analizė parodo, kad daržovėse yra arseno, gyvsidabrio ar geležies ir dėl to jos nėra tinkamos vartoti žmonėms, dirvožemį galima išvalyti jame auginant kitų rūšių augalus, pavyzdžiui, našlaites, kurios sugeria toksines medžiagas. W. Wamelinkas pripažįsta, kad eksperimentas turi vieną trūkumą – jis atliekamas nesteriliomis sąlygomis Žemėje, kur vertinama tik dirvožemio maistingųjų medžiagų kokybė. „Dar reikia daug ką išbandyti“, – sako jis. Itin žema temperatūra – o Marse ji gali kristi iki minus 62 laipsnių pagal Celsijaus skalę, – taip pat deguonies stoka reiškia, kad Mėnulio ar Marso daržoves ir vaisius galima bus auginti tik uždaroje ir kontroliuojamoje aplinkoje. Patalpose reikės užtikrinti normalaus Žemės atmosferos slėgio sąlygas, jas reikės šildyti ir apšviesti, taip pat apsaugoti nuo kosminės spinduliuotės, kuri kenkia augalų DNR. „Kosmoso šiltnamis“ turėtų atrodyti kaip konteineris su LED apšvietimu, užkastas po žeme ir sujungtas su saulės baterijų plokštėmis. Dėl vandens problemų neturėtų kilti, nes ledo yra ir Menulyje, ir Marse“, – sakė W. Wamelinkas.

NASA žmogaus kelionę į Marsą planuoja surengti per kitus maždaug 10 – 15 metų. Panašius planus taip pat puoselėja milijardierius Elonas Muskas (Ilonas Maskas) ir Nyderlandų įmonė „Mars One“. Pastaroji Raudonojoje planetoje norinti net įkurdinti žmonių kolonijas.