Jei tvarkydami kiemą nežinote kur dėti sugrėbtus lapus, nugenėtas šakas ar patręšusius medžius, šias atliekas neškite į daržą. Sode mėgstanti eksperimentuoti daržininkė Karolina Mankutė šiemet liko itin patenkinta savo nauju atradimu – „Hugelkultur“ metodu arba, paprasčiau, daržu-kalvele. Joje daržovės puikiai užaugo, jas mažiau reikėjo laistyti, prižiūrėti, o pats daržas atrodė ypač originaliai.

Naujai atrado sodininkystę

Vis labiau kreipiame dėmesį į tai, ką valgome, todėl augindami daržoves savo stalui ne mažiau atidžiai rūpinamės daigų maitinimu, kad jie išaugintų gerą derlių. Vilniaus rajone įsikūrusi K.Mankutė sako, kad darbas ūkyje, daržuose nežavėjo nuo pat vaikystės. Ji jau tada žinojo, kad suaugusi nenorės su žemės ūkiu turėti nieko bendro. „Net kambarinės gėlės namuose ilgai neišgyvendavo. Bet vos tik įsikėlusi į namą Vilniaus rajone, iškart ėmiau gražinti aplinką. Netrukus supratau, kad geriausiai pasiilsiu savo kelių arų darželyje“, – naujai atrastu sodininkystės džiaugsmu dalijasi pašnekovė.

Eksperimentas pasiteisino

Karolinos eksperimentai darže prasidėjo nuo pakeltų lysvių. Tiesa, ji greitai pastebėjo tokios metodikos minusus – lysvių žemė greitai džiūvo, dėl to teko dažnai laistyti. Dėl medžiagų stygiaus augalai skurdo. Nesulaukusi norimo rezultato, ji pasakoja atradusi vieno kvadratinio metro daržą. Jam būdingi ne tik atitinkami pakeltų lysvių išmatavimai, bet ir tikslus paskaičiavimas, kiek ir kokių daržovių galima išauginti atitinkamame plote. Pašnekovė atkreipia dėmesį ir į dar vieną svarbų niuansą – maisto švaistymą. Pasak jos, prieš sėjant daržoves nesunku pasiskaičiuoti, kiek ir ko per sezoną suvalgys vienas šeimos narys, todėl daržą reikėtų „įdarbinti“ tikslingai.

„Šio metodo išskirtinumas – vadinamasis melo mišinys. Tai – ypatingu būdu paruošta dirva. Šis mišinys susideda iš vermikulito, daržo komposto ir durpių. Dirva tokia puiki, kad sudygsta beveik visos sėklos, sėjama tikslingai, nelieka pikiavimo, natūralu, kad ir sėklų reikia mažiau. Priežiūra po sėjos minimali. Kadangi lysvė nuo žemės atskirta agroplėvele, piktžolės pavienės, užsisėja tik atpūstos vėjo. Tuo pačiu vermikulito savybės leidžia pailsėti nuo laistymo. Nors šis projektas buvo absoliuti sėkmė, dėl eksperimento kitais metais pasisodinau papildomą, tradicinį daržą“, – patirtimi dalijasi K.Mankutė. Palyginusi mums įprastą daržą su vieno kvadratinio metro daržo technologija, ji užtikrina, kad pirmuoju būdu auginti daržoves sau ir savo šeimai tiesiog neapsimoka.

Daržovės kalvelėje

Naršydama socialiniame tinkle „Pinterest“ Karolina atrado „Hugelkultur“ metodą, paprastai sakant, daržą-kalvelę. „Jį išbandyti ryžausi šį pavasarį, kai po rimtesnio apsivalymo sklype iškilo nemaža jau patręšusių medžių, nugenėtų šakų ir lapų krūva. Neabejoju, kad ją sukasus iš rudens turėtume dar geresnį rezultatą. Rudeninis lietus, tirpstantis sniegas pripildytų kalvelę dideliu kiekiu vandens, medžiai jį sugertų, o tuomet iš lėto atiduotų sukauptą drėgmę viršuje augantiems augalams“, – rudenį išradingai ruošti lysves naujam sezonui ragina pašnekovė.

Tokią kalvelę įsirengti paprasta. Pasak jos, iš pradžių reikia išsikasti maždaug dviejų pėdų pločio ir trisdešimties centimetrų gylio tranšėją. Ilgis priklauso nuo asmeninių poreikių, tačiau Karolina šia kalvele siekė atskirti daržą nuo vaikų žaidimų ir poilsio zonos, todėl kalvelė driekėsi penkis metrus. Iškastą duobę tuomet reikia užpildyti storiausiomis medžio šakomis ir kamienais (netiks spygliuočiai, nes jie rūgština žemę, nebent planuojate sodinti tokią žemę mėgstančius augalus), o virš žemės lygio krauti jau smulkesnes šakas. Ant šakų patartina krauti lapus ar net ne visiškai perpuvusį kompostą. Paskutinis sluoksnis – prieš tai iškasta žemė.

„Tiesa, pati jos dėjau kiek daugiau, nes tuo metu kasėme duobę batutui. Mūsų kalvelės aukštis siekė metrą, tačiau ją, priklausomai nuo turimų medžiagų, formuoti galima nors ir iki smakro, kad tik pasiektumėte aukščiausiame taške augančias daržoves. Kalvelės plotis apačioje neturėtų viršyti vieno metro. Tik tokiu atveju viską pasieksite patogiai, per ištiestą ranką. Dažniausiai žmonės klausia: kam kasti tranšėją, jei viską galime sluoksniuoti ir ant žemės? Visiems atsakau, kad tai daroma visų pirma dėl to, kad nereikėtų iš kažkur papildomai kasti ir vežti žemės – čia iškasėme, čia ir užpylėme“, – dėsto daržininkė.

Apsodino kūrybiškai

Kokie didžiausi „Hugelkultur“ metodo privalumai? Pasak Karolinos, šis daržininkystės būdas pasiteisino visu šimtu procentų jau pirmais metais. „Rašoma, kad kalvelę gausiau laistome tik pirmus metus, vėliau dėl natūraliai susikaupusios drėgmės tai daryti reikia vis rečiau. Tačiau jau pirmą sezoną savąją kalvelę laisčiau kur kas mažiau už tradicinio daržo lysves. Žemės purenti išvis neteko. Vienas nuostabiausių efektų – sklypo landšafto paįvairinimas. Teigiama, kad dėl kalvelės viduje vykstančių procesų žemė ten žymiai šiltesnė, todėl labai gerai auga šilumą mėgstantys augalai, ant šių kalniukų galima sodinti net pomidorus“, – pasakoja Karolina.

Pačią kalvelę pašnekovė apsodino kūrybiškai. Pro namų langus matomoje pusėje sėjo čiobrelius, mėtas, pelynus, šalavijus, medetkas, ramunėles ir žemuoges, kad žiedai džiugintų akį, o iš daržo pusės – salierus, svogūnus, česnakus, morkas, burokus, kopūstus, porus, braškes, bazilikus, petražoles ir kalendras. „Kiek sunkiau sekėsi burokams ir morkoms, bet dar nesu tikra, ar tai mažiau tinkamos daržovės kalvelei, ar tiesiog pasitaikė joms nepalanki vasara“, – prideda pašnekovė.

Kalvelės trūkumai

Kaip ir bet koks kitas būdas, kalvelės metodas nėra tobulas. Karolina svarsto, kad taip daržoves, prieskoninius augalus ar gėles auginti sunkiau. Jei ant viršaus paklosite smėlingos žemės sluoksnį, tokia kalvelė nebus tvirta. „Tokiu atveju laistyti teks itin atsargiai ir po truputį. Esu skaičiusi, kad žmonės prismaigsto vamzdelių, kad vanduo nenubėgtų šonais žemyn, tikslingai kauptųsi būtent kalvelės viduje. Dar pasitaiko nuogąstavimų dėl pelių antplūdžio. Man su tuo susidurti neteko, gal turėčiau dėkoti itin darbščiam katinėliui. Vis dėlto, nematau bėdos, jei maža dalimi derliaus tektų pasidalinti ir su kitais gyventojais“, – šypteli jaunoji daržininkė.

Ką darys kitaip?

Pirmas kalvelės sezonas pasibaigė, o kitąmet Karolina sako atliksianti nedidelius patobulinimo darbus. Ji sako kraštų netvirtinusi, tačiau paprastai tai daroma apačioje, kraštuose sumetant ar kiek įkasant turimus rąstus, ant kurių patogu pasilypėti, jei kalvelė itin aukšta. Žemė kiek byrėjo tik sodinant pirmuosius augalus, kurių šaknys buvo jau tikrai didelės, kaip antai braškės ir čiobreliai. Ji taip pat nerekomenduoja kalvelėje sėti sėklyčių, nes lietus jas gali išplauti. Patogiau sodinti sodinukus.

„Kitą kalvelę daryčiau aukštesnę, bent pusantro metro, natūralu, kad su laiku ji smegs. Šonus tvirtinčiau rąstais. Ją didinčiau ne žemės sluoksniu, o būtent medžiais, šakomis, lapais bei kompostu“, – būsimais kalvelės taisymo darbais dalijasi K.Mankutė.

Laukia nauji eksperimentai

Daržininkės sode tik viena kalvelė, tačiau ji pakankamai ilga, eksperimentams jos kol kas tikrai pakanka. Šalia rikiuojasi kvadratinio daržo dėžės ir, žinoma, šiltnamis. Pašnekovė sako nesustosianti eksperimentuoti, eilėje laukia ir kiti įdomūs projektai.

„Neseniai baigiau gilintis į dar vieną ūkininkavimo būdą – miško sodą. Nekantrauju pritaikyti žinias praktikoje. Tai didelių medžių, vaismedžių, vaiskrūmių, vaisių ir daržovių sodinimo ratu sistema. Vienas augalas užstoja vėją, kitas suteikia pavėsį, atramą ar tiesiog palankią draugiją. Žemė nekasinėjama (ji praktiškai nedirbama), augalai tik įterpiami, leidžiama procesui vykti savaime. Žmogus lieka stebėtoju, prireikus atlieka minimalias korekcijas. Šiam bandymui trūksta vietos, tad tikiuosi greitu metu tokį plotelį įsigyti. Mane be galo domina daržo ir sodo ypatumai, dievinu gėlynus. Jei viskas klosis taip, kaip planuoju, ateityje kursiu savo medelyną, su malonumu dalinsiuosi sukauptomis žiniomis. Jau ne kartą esu sakiusi, kad galima lankyti sporto klubą, būti tyloje ir medituoti arba turėti arą žemės ir juo nuoširdžiai rūpintis. Rezultatai bus ne ką mažiau nuostabūs“, – optimistine nata pokalbį baigia K.Mankutė.

Kalvelę sukaskite rudenį

Prof. dr. Vaclovas Bogužas,VDU Žemės ūkio akademijos Agroekosistemų ir dirvožemio mokslų katedros vedėjas

Jei nėra galimybės kompostuoti organinę medžiagą arba organinės atliekos netelpa į komposto dėžę, dirvožemio savybių pagerinimui tinka ir kalvelės metodas. Duobėje turėtų būti užkastos ne tik medienos atliekos ar sumedėjusios augalų dalys, turinčios daug anglies, mažai azoto ir todėl mikroorganizmų ardomos keliolika metų ar dar ilgiau. Daug geriau, kai jos prieš užkasant sumaišomos su vejų žole, medžių lapais ar kitomis žaliomis atliekomis, kurios turtingos azoto ir dėl to greitai mikroorganizmų mineralizuojamos (paprastai per metus). Taip paruoštame mišinyje anglies ir azoto santykis daug palankesnis humuso susidarymui bei sveiko dirvožemio formavimui, kartu ir augalai bus sveikesni, vešlesni. Tai geras būdas atsikratyti nereikalingais lapais, šakomis ar patręšusiais medžiais sodyboje, gaunant iš jų maksimalią naudą, prisidedant prie neigiamo poveikio aplinkai ir klimato kaitai mažinimo. Tokias užkastų organinių atliekų lysves geriausia rengti iš rudens, kai šių atliekų daugiausia. Pavasarį bus galima netrukdomai džiaugtis sutvarkyta atgyjančia aplinka ir lysves su užkastu organinių atliekų mišiniu panaudoti daržovių ar prieskoninių augalų auginimui.