Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Darbymetis prasideda balandį

Šį pavasario mėnesį padirbėkime išsijuosę. Balandis – geriausias laikas kaulavaisiams vaismedžiams skiepyti ir perskiepyti, ankstyvosioms daržovėms sėti.

Vaismedžiai

Sodininkai dažnai skundžiasi žydinčiais, bet nederančiais vyšnių, slyvų ir abrikosų medžiais. Gali būti keletas priežasčių: pašalę žiedai, mažai besilankančios bitės, įvairūs kenkėjai. Vis dėlto pagrindinė priežastis yra blogi sodinukai. Išeitis viena: perskiepyti arba į blogai derančius vaismedžius įskiepyti po vieną-dvi kitos veislės, žydinčios tuo pačiu metu, šakeles.

Balandžio mėnesį baigiami genėti vaismedžiai, jei reikia, nupjaunamas vienas kitas per tankiai augantis medis. Tankus sodas – grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Vaismedžiai raunami iš šaknų, kuo daugiau jų pašalinant iš dirvos. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų ir dėl to naujai pasodinti medeliai blogai auga. Prieš sodinimą prikasti ar įsigyti medeliai gerai apžiūrimi, ypač jų šaknys. Visiems patrumpinamos per ilgos šaknys, jos pamirkomos į molio ir karvės mėšlo tyres. Iškasama tokio dydžio duobė, kad šaknys gerai tilptų ir gyliu, ir šonais. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta jau rudenį. Pasodinti pomedžiai turi būti apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas. Sodinant vaismedžių šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi.

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį ties pagrindinėmis šaknimis 70–80 cm atstumu nuo kamieno atkasama žemė ir pakertamos šaknys. Per vegetaciją likusi jų dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkiųjų šaknelių. Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinus lają, tokius medžius drąsiai galima persodinti į kitą vietą, paliekant ant šaknų kiek galima daugiau žemės. Persodinamo vaismedžio šakos turi būti nukreiptos į tą pačią pusę, todėl prieš iškasant ant vaismedžio kamieno ar šakos kreida reikia pasižymėti, tarkim, pietų pusę.

Šį mėnesį retinami serbentai, šalinamos serbentinėmis erkutėmis apniktos šakos (erkutėmis apipultos šakelės turi išpūstų pumpurų) ir jos tuojau pat sudeginamos. Retinami ir iš viso šalinami derėję aviečių stiebai. Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc). Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos bei trešnės. Po nešaltos žiemos ūglių galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Balandžio mėnesį uoginės kultūros, ypač serbentai, dauginamos pernykščiais auginiais, kurie nuožulniai smaigstomi į lysvę.

Prieš tai apie savaitę (vietoj cheminių stimuliatorių) auginiai drūtgaliais iki pusės turi būti mirkomi minkštame (geriausia sniego) vandenyje, kurį reikia 2 kartus pakeisti.

Daržovės ir kenkėjai

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti visomis reikalingomis trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Reikia įsigyti ir cheminių priemonių kovai su ligomis, kenkėjais ir piktžolėmis, bet geriau išsiversti be jų. Kopūstų kenkėjams taikomi tokie rodikliai: 3–5 kopūstinės spragės ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 7–8 kopūstinės musės lervos ant vieno augalo, 3–5 kopūstinio baltuko vikšrai ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 5–10 proc. kopūstinio amaro apniktų augalų ir t. t.

Esant mažiau kenkėjų, jie nepadaro didelės žalos. Priešingai nei graužiantys lapus, pavojingesni šaknis ir stiebus pažeidžiantys kenkėjai. Turi reikšmės ir augalų išsivystymas. Pavyzdžiui, spragės gali visiškai sunaikinti vos sudygusius runkelius, kopūstus, ridikus, o suaugusiems augalams jos žymiai mažiau žalingos. Kai vyrauja drėgni orai, daugiau žalos padaro ligos, kai sausa ir giedra – kenkėjai.

Sėja

Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, pradedamos sėti ankstyvosios daržovės. Geriausiai tai jaučia patys augalai ir gyvūnai. Pagal gamtos reiškinius sudarytas darbų kalendorius vadinamas fenologiniu, o būdingiausi to laiko gamtos reiškiniai – fenoindikatoriais. Ankstyvųjų daržovių sėjos laiko fenoindikatoriai – ankstyvojo šalpusnio žydėjimas (kovo 20 d. – balandžio 20 d.), žieminių rugių augimo pradžia (balandžio 13–25 d.), gluosnių žydėjimo pradžia (balandžio 11–23 d.), gandrų parskridimas (balandžio 1–13 d.).

Tuo metu sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, ridikai ankstyvam derliui, salotos, špinatai, pipirnės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnų sėkla, sodinami česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami pomidorų ir agurkų daigai, skirti auginimui lauke. Reikia prižiūrėti šiltnamiuose auginamus augalus ir sėti šaltesniems orams mažiau jautrias daržoves neapšildomuose polietileniniuose šiltnamiuose. Pats laikas sėti daržoves inspektuose.

Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai, iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis neretai dar būna nemažos šalnos, reikia saugoti sodinimui paruoštas bulves ir pasodus nuo sušalimo.

Daugiametės ir dvimetės daržovės tręšiamos mineralinėmis trąšomis, jas reikia įterpti, supurenti pradžiūvusį paviršių. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai. Galima įrengti laikinas polietileno priedangas, skatinančias daugiamečių ir dvimečių daržovių derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumą mėgstančioms vėlyvesnėms daržovėms.

BALANDZIO KLENDORIUS

Petras Klimas

Rekomenduojami video