Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Būsimą pavasario peizažą galima tapyti ir lapkritį

Pirmieji pavasario žiedai gėlynuose, ko gero, dovanoja bene daugiausia džiaugsmo. Juk po žiemos, kai esame pasiilgę spalvų ir pavasariu dvelkiančių gėlių aromato, nėra nieko smagiau, kaip savo gėlyne matyti ryškiaspalvius žiedus. Jei norite pagausinti pavasarinį gėlyną, tai galite padaryti net ir šiandien, likus mėnesiui iki žiemos pradžios.

Tulpėms dar ne vėlu

Nors teigiama, kad geriausias laikas sodinti tulpes – nuo rugsėjo iki spalio pradžios, Vilniaus universiteto (VU) Botanikos sodo botanikė Teresė Jokšienė sako, kad keičiantis klimatui ilgėja ir svogūninių gėlių sodinimo laikas. Todėl spalio pabaiga, lapkričio pradžia dar šilta ir palanki tulpių ar kitų svogūninių gėlių sodinimo darbams.

„Niekur nepavėlavome, sodinti tikrai galime. Prieš pirkdami svogūnėlius pažiūrėkite, gėlės ankstyvos ar vėlyvos veislės, kada jos žydi, pasirinkite spalvą, atkreipkite dėmesį į jų aukštį. Jau sodindami tulpes, nepamirškite, kad svogūnėlius reikia įkasti kiek giliau. Negerai, jei virš jų žemė bus nupustyta. Idealu, jei pasieksite trijų svogūnėlių gylį. Paprastai sakant, virš svogūnėlio turėtų būti maždaug dviejų svogūnėlių aukščio žemės sluoksnis“, – paaiškina botanikė, akcentuodama, kad šią sodinimo taisyklę galima taikyti visoms svogūninėms gėlėms.

Svogūninėms gėlėms labai svarbu ir kokybiškai paruošti drenažą. Sausuoju metų laiku svogūninės gėlės naudoja sukauptas drėgmės atsargas, todėl prieš sodindami atvirame grunte pasirūpinkite, kad po svogūnėliu žemė būtų pralaidi vandeniui, ten nesikauptų vanduo.

Hiacintams vasara buvo palanki

Kai daugelis gėlių dar snaudžia po žiemos miego, vieni pirmųjų savo žiedus pavasarį kelia hiacintai. Šios kvapnios ir ryškios gėlės gali būti sodinamos tiek rugsėjį, tiek vėlyvą lapkritį. Hiacintus reikėtų sodinti maždaug trijų svogūnėlių gylyje, būtinai paruošus jiems drenažo sistemą, kad nesikauptų vanduo. Juos pasodinus patartina uždengti nestoru durpių ar lapų sluoksniu. Anot T.Jokšienės, storai dengti nereikėtų, nes nėra aišku, kokia bus žiema.

„Hiacintai žiedus užmezga karštą vasarą. Jei vasara vėsi, kitąmet hiacintai gali visiškai nežydėti arba sukrauti labai kuklius, retus, neišvaizdžius žiedynus. Jei hiacintai pasodinti tarp kitų augalų, vasarą jie yra negražūs, su pageltusiais lapais, juos geriau iškasti ir keletą savaičių palaikyti šiltai, ne mažiau nei 30 laipsnių temperatūroje. Tuomet jie užmegs žiedpumpurius ir kitąmet gausiai žydės. Ši vasara jiems tikrai buvo palanki“, – hiacintų auginimo subtilybes atskleidžia botanikė.

Narcizai įnoringesni

Pavasarinę šilumą atnešančius narcizus T.Jokšienė vadina gėlėmis su charakteriu, nes jie auga ne visur. Geltonskruosčiai mėgsta nuo vėjų apsaugotą, derlingesnę, molingą žemę. Jie neaugs durpinguose dirvožemiuose. Sodinant iš rudens, svarbu, kad iki užšąlant jie spėtų pilnai įsišaknyti. „Kartais žmonės pamato svogūnėlius parduotuvėse ir dvejoja, pirkti juos ar ne. Tačiau pastebiu, kad svogūnines gėles galima sodinti net iki naujųjų metų, todėl dar tikrai niekur nepavėlavome. Šis ruduo šiltas, todėl svogūnėliai dar turėtų spėti išleisti šaknis“, – naudotis neįprastai šilto rudens suteiktomis galimybėmis ragina botanikė.

Krokais puoškite veją

Ankstyvą pavasarį, kai esame pasiilgę ryškių spalvų, itin puošniai atrodo krokais papuošta pievelė. Kadangi krokai pražysta iki vejos pjovimo sezono pradžios, jie įneša gyvybės ir spalvų į sodria žaluma dar nespėjusią nusispalvinti pievelę.

Krokai dažniausiai sodinami rugsėjį, tačiau nieko nenutiks, jei svogūnėlius sodinsite ir šiandien. Juos pasodinti nesunku. Sodinimo vietoje nuimkite velėną, iškaskite jiems duobutę ir apžiūrėkite, kad svogūnėlis būtų dedamas bukuoju galu žemyn. Būtent šioje dalyje bus krokų šaknys. Svogūnėlį uždenkite nuimta veja. Krokai mėgsta augti saulėtoje vietoje. Kadangi krokai žydi ankstyvą pavasarį, jie gerai jausis ir po medžiais. Anksti pavasarį medžiai dar nesulapoję, todėl saulės spindulių jiems tikrai pakaks.

Tiesa, T.Jokšienė įspėja, kad krokų veislių yra labai daug, jie, kaip ir kitos svogūninės gėlės, yra jautrūs virusinėms ligoms. „Jei pirkdami internetu ar ant pakuotės matome vienokią krokų spalvą, o, tarkime, vienspalvis krokas pražysta su dryžiais ar margas, didelė tikimybė, kad daigas yra užsikrėtęs virusu. Nieko nelaukiant jį reikia sunaikinti. Tai reikia padaryti tiesiogine žodžio prasme, t. y. nemesti į kompostinę. Nukirpus augalą būtina dezinfekuoti įrankius, kad virusas nebūtų pernešamas kitiems augalams“, – kruopščiai atsirinkti sveikus augalus pataria botanikė.

Žiemos pabaigos pranašės

Snieguolės (kitaip – balandžio lelijėlės, baltažiedės, ledlelijėlės, panelės, smiglelijėlės) daugeliui mūsų asocijuojasi su žiemos pabaiga ir šiltojo metų laiko pradžia. Jos pražysta vos pradėjus tirpti sniegui, dar neatšilus orams, ir žydi visą mėnesį.

Snieguolės dauginamos kuokšteliais, jų svogūnėliai smulkūs, tačiau giliai besiskverbiantys į dirvą. Peržydėjusios subrandina sėklas ir neretai pasisėja pačios, ypač esant tinkamoms augimo sąlygoms. T.Jokšienė juokauja, kad kartais sodininkai net ir norėdami jas išnaikinti turi nemažai darbo, nes pastarosios greitai plinta.

„Keičiantis klimatui ilgėja ir svogūninių gėlių sodinimo laikas. Todėl spalio pabaiga, lapkričio pradžia dar šilta ir palanki tulpių ar kitų svogūninių gėlių sodinimo darbams.“

Krūmus rinkitės iš vazono

Ankstyvus žiedus pavasarį gali dovanoti ne tik gėlės, bet ir dekoratyvūs krūmai. Balandžio pabaigoje geltonais varpeliais sužystančios forsitijos – puikus pasirinkimas ieškantiems nereiklaus, pavasarį gausiai žydinčio krūmo. VU Botanikos sodo Augalų kolekcijos skyriaus vadovas Darius Ryliškis sako, kad forsitiją šiuo metu sodinti dar galima. Viskas priklauso nuo to, kokia šaknų sistema. Jei uždara, didelio skirtumo, kada sodinsime, nėra, o štai jei rinksitės sodinuką su atvira šaknų sistema (iškastas iš grunto sodmuo), sodinti rudenį galima, tačiau tai rekomenduojama daryti iki žemei užšąlant. „Visi krūmai sodinami daugmaž vienodai: ruošiama 1,5–2 kartais platesnė ir gilesnė nei šaknų sistema duobė. Ji turi būti ne mažiau kaip 50 cm pločio ir 40 cm gylio. Nesiūlau naudoti labai daug azoto turinčių trąšų ar substratų. Geriau dugne pamaišyti perpuvusio komposto su iškasta žeme“, – pataria D.Ryliškis.

Jei pavasarį norėsite ir malonaus alyvų aromato, dendrologas sako, kad jas sodinti galima lygiai taip pat kaip ir forsitijas. Tačiau jis pabrėžia, kad vėlai rudenį pasodinti augalai su atvira šaknų sistema nebespėja išleisti šaknų, tad jų prigijimas prasideda tik pavasarį. Jo teigimu, sodinant iš vazonų tokios problemos nėra. Jei yra pasirinkimas, laikyti vazone per žiemą ar sodinti – vienareikšmiškai sodinti.

Nenustokite eksperimentuoti

Nors internete apstu patarimų, kaip ir kada sodinti gėles, botanikė T.Jokšienė aklai taisyklėmis ir terminais pataria nesivadovauti. Jos nuomone, griežti terminai klimato kaitos akivaizdoje neteko prasmės, todėl kiekvieną sodo klausimą verta spręsti pagal esamą situaciją. „Atrodo, kad žemė užšalo ir nieko daryti negalime. Tačiau po mėnesio ji gali atšilti. Mes nežinome, kokie orai bus po mėnesio ar savaitės. Tiesiog stebėkime, mokykimės, ieškokime požymių, kurie senais laikais mūsų seneliams leido prognozuoti kito sezono orą. Neieškokime griežtų patarimų, jie atima kūrybiškumą. Kurdami savo grožį kieme nebijokime eksperimentuoti, nepraraskime smalsumo“, – neprisirišti prie vadovėlinių sodininkystės tiesų ragina botanikė T.Jokšienė.

Rekomenduojami video