Birželio mėnesį soduose visi augalai labai sparčiai auga: ilgėja vaismedžių šiemetiniai ūgliai, skleidžiasi nauji lapeliai, o žydinčių augalų jau mažai. Vaismedžiams ir uogakrūmiams reikia labai daug šviesos, šilumos,vandens ir maisto medžiagų.

LAISTOME IR TRĘŠIAME

Sodininkui privalu pasirūpinti, kad jo prižiūrimiems augalams pakaktų vandens ir maisto medžiagų. Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį paimtų ir giliau esančios šaknys.

Mažesnius medelius ir krūmus tinka palaistyti ir paraugintomis srutomis, prieš laistymą jas praskiedus 5–7 kartus. Jų neturint trąšų galima pasidaryti – į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros. Aplink vaismedį ar krūmelį iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos trąšos, o joms susigėrus dirva sulyginama.

Dažnai vaismedžiai azoto trąšomis tręšiami per lapus. Ypač tada, kai medeliai blogai auga ar norint sunaikinti rauplių sporas. Literatūroje nurodoma,kad 0,3 proc.karbamido tirpalu (30 g karbamido 10 l vandens) nupurškus vaismedžius, kol jų lapeliai dar jauni, apsaugoma ir nuo rauplių. Beje, šiomis trąšomis vaismedžius reikėtų purkšti praėjus maždaug 20 val. po lietaus.

Lapams stambėjant tirpalo koncentracija turi būti didinama iki 0,4–0,5 proc. (40–50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama vaismedžiams jau nužydėjus. Jeigu tuo metu į trąšų tirpalą įdėsime ir truputį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g), visiškai kompensuosime boro trūkumą.

laukiantieji uogų turėtų nepamiršti retinti ūglius. Redakcijos archyvo nuotr.

NAIKINAME PIKTŽOLES

Sode reikėtų laiku išravėti piktžoles ar jas nupjauti, kad nesausintų dirvožemio, nepasisavintų iš jo daug maisto medžiagų. Be to, piktžolėse gali slėptis daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.

NAIKINAME KENKĖJUS

Valkčiu sergančius agrastus reikėtų nupurkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo.

Birželį sodo augalams jau gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Augalų viršūnėlėse susisukę lapai, ant jų atsiradusios pilkšvos ar rausvos dėmės rodo, kad sode apsigyveno kenkėjai . Juos naikinant patariama naudoti priemones, kurios vienu metu naikina ir lapus graužiančius vikšrus, ir jų sultis čiulpiančias erkes bei amarus, stabdo grybelinių ligų vystymąsi.

Jei pradeda vysti jaunos avietynų atžalos, tai požymis, kad jose atsirado avietinių muselių lervų. Tokias atžalas reikėtų išpjauti iki pat žemės ir sudeginti.

Šį mėnesį vaismedžiai masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus biologinis procesas. Pirmiausia nukrinta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos, todėl reikėtų jų nepalikti sode, o surinkti ir sunaikinti.

Birželio darbai darže

Birželį baigiamos sėti visos daržoves. Paprastajam erškėčiui pradėjus žydėti, sodinami visų šiluma mėgstančių daržovių daigai. Per pirmąjį dešimtadienį pasodinami vidutinio vėlyvumo kopūstai, mėnesio pradžioje dar galima pasėti burokėlių, morkų ir ridikų žiemai, žiedinių kopūstų antrajam derliui. Verta vėlyvesniam derliui pasėti lapinių salotų.

NAIKINAME PIKTŽOLES

Laiku išravėkite piktžoles, kad iš dirvožemio nepasisavintų daug maisto medžiagų. Ravėkite po lietaus ar palieję daržoves – lengviau ištrauksite piktžoles, mažiau pažeisite daržovių šaknis. Vertėtų piktžoles išrauti  su visomis šaknimis, antraip jos po kelių dienų vėl ataugs.

PURENAME DIRVĄ

Pasirodžius pirmiesiems daržovių daigeliams, atsargiai papurenkite dirvos paviršių. Taip suardysite po laistymo ar lietaus susidariusią kietą dirvos plutą, stabdančią daržovių dygimą, ir sunaikinsite daug piktžolių.

Pomidorus reikia laistyti retai, bet gausiai. Redakcijos archyvo nuotr.

RETINAME DAIGUS

Daigams paaugus, praretinkite juos. Tankiai augantys augalai ne tik vienas iš kito pasisavina drėgmę ir maisto medžiagas, bet ir temdo vieni kitus. Prieš tai paliekite dirvą – daigus ne tik lengviau išrausite, bet ir persodinti jie geriau prigis.

Morkų daigus pirmą kartą patariama praretinti kas 2–3 cm, burokėlių, griežčių, ridikų, ropių – kas 5 cm (vėliau – kas 10 cm), salotų – kas 10 cm.

TRĘŠIAME

Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Palaistykite juos trąšų tirpalu ( 10 1 po 30 g amonio salietros ir kalio chlorido bei 80 g superfosfato). Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams. Agurkinėms ir kitoms daržovėms pakanka perpus mažiau trąšų.

RETINAME ŪGLIUS

Reguliariai išskabykite šoninius agurkų ir pamidorų ūglius. Darykite tai, kol jie ne ilgesni kaip 3–5 cm. Jei skabysite 20–30 cm šoninius ūglius, 1 kv. m užauginsite 3 kg mažiau agurkų ir pomidorų vaisių. Agurkų šoninius ūglius, kitaip nei pomidorų, ne visai nuskabykite, o tik nugnybkite jų galus. Pomidorus riškite prie kuoliukų antrą kartą.

KITA PRIEŽIŪRA

Vijoklinėms pupelėms ir žirniams padarykite atramas. Svogūnų, kurie pradėjo formuoti ropeles, nelaistykite. Kai vešlūs lapai uždengs visą dirvos paviršių, daržovių daugiau nepurenkite.

Bulvės kaupiamos 2–3 kartus. Paskutinį kartą – prieš bulvienojams uždengiant tarpueilius. Apkaupite pomidorus, agurkus, kopūstus. Pavasarį mineralinėmis trąšomis nepatręštas daržoves ir augančiąsias nederlingoje dirvoje papildomai patręškite.

Apžiūrėkite braškių kerelius, nuskabykite ūsus. Braškės dauginamos tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų –- tokius pažymėkite kuoliukais ir leiskite iš jų augti ūsams, kad susidarytų skrotelės.

DARBAI ŠILTADARŽYJE

Birželio mėnesį šiltadaržiuose auginamas daržoves nuolat laistykite, papildomai patręškite. Pomidorus laistykite rečiau, bet gausiai, geriausiai iki pietų. Palaikykite 15–30 laipsnių temperatūrą. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame ir šiltesniame negu pomidorai ore. Geriausia juos laistyti apie pietus. Nepakankamai bei nereguliariai laistomų agurkų vaisiai apkarsta, kartais ir sutrūkinėja, o nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai sutrūkinėja, juos gali pažeisti viršūnėlių puvinys.

Agurkų stiebus aplink vertikaliai ištemptas virves sukite pagal laikrodžio rodyklę. Jei apsuksite kitaip, atsisuks.

Nepamirškite, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės.

Šiltadaržio daržoves palaistykite panašios arba šiek tiek silpnesnės koncentracijos mineralinių trąšų tirpalu, kaip ir lauko daržoves.

KOMPOSTAS

Visas daržo augalines liekanas kompostuokite su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis. Komposto krūvą kas mėnesį perkaskite. Jei turite, į ją įpilkite srutų, kurios pagreitina augalinių atliekų skaldymą. Stebėkite, kad komposto krūva neapaugtų piktžolėmis.

KENKĖJAI

Kovodami su daržovių kenkėjais, dažniau purenkite dirvą, augalus patręškite amonio trąšomis, prireikus nupurkškite būtinomis priemonėmis.

Jei lauke augantys kopūstai pradėjo vysti, gelsti jų lapai, atkreipkite dėmesį į šių daržovių šaknis. Ant jų tikriausiai pamatysite balsvus kopūstinių muselių kirminukus.

Jei pradeda garbanotis darže auginamų morkų lapai, tai požymis, kad šias daržoves, pažeidė lapų blakutės.

Birželį pradeda pulti kenkėjai. Redakcijos archyvo nuotr.