Gegužės mėnuo buvo dosnus šalnų, todėl paprastai atidiems reikia būti ir birželio pradžioje. Kai pranyksta vėlyvųjų šalnų pavojus, gėlynuose patariama sodinti vienmečių, šilumą mėgstančių gėlių daigus: serenčių, sprigių, kvapniojo tabako, petunijų, begonijų, nasturtų, zinijų, salvijų ir kitų. Vienmečių gėlių daigus geriausia sodinti apniukusią dieną ar vakare, o vėliau dar kelias dienas pasodintas gėles pritemdyti nuo kaitrių tiesioginių saulės spindulių.

Keičiame gėles

Šį mėnesį baigia žydėti dauguma svogūninių gėlių, jos gėlynuose pakeičiamos vienmetėmis gėlėmis. Dvimetes gėles – našlaites, neužmirštuoles – taip pat reikėtų pakeisti vasarinėmis: serenčiais, begonijomis ir kt.

Birželio mėnesio antrojo dešimtadienio pradžioje gėlynuose pasodinkite jurginus ir įšaknytus chrizantemų auginius, gumbines begonijas. Jurginiams iškaskite 30× 30 cm dydžio sodinimo duobutes, į jas priberkite su medžių pelenais ir superfosfatu sumaišytą kompostą. Juos reikia sodinti taip, kad šaknys žemėje būtų 4–6 cm gylyje. Įsišaknijusius jurginų auginius patariama sodinti 8–10 cm gylyje.

Mėnesio pabaigoje pasėkite dvimetes gėles, saulutes, trispalves našlaites, neužmirštuoles, šiurpinius gvazdikus, rusmenes, katilėlius, šimtažiedžius ir kt. Jų daigai iki rudens paaugs ir tiks pakeisti gėlynams. Katilėliai, našlaitės sėjamos birželio pabaigoje į lysves arba į inspektus. Tankiai sudygusius daigus vėliau reikės išpikuoti. Daigai į nuolatinę vietą sodinami rugsėjo mėnesį 15–20 cm atstumu, o katilėliai ir gvazdikai 15–25 cm atstumu.

Dauginimas auginiais

Patiems auginiaisgalima pasidauginti retesnių dekoratyvinių krūmų. Dauginti galima lysvėse, uždengtose polietilenine plėvele, arba inspektuose. Lysvėse ir inspektuose derlingos žemės sluoksnis užpilamas švaraus upės smėlio 3 cm sluoksniu. Geriau tinka rupus smėlis. Substratas sudrėkinamas ir sodinami paruošti auginiai. Auginiai pjaunami 10–15 cm ilgio, priklausomai nuo augalo rūšies. Sodinama 2 cm gylyje. Pasodinti auginiai nupurškiami ir pridengiami polietileno plėvele. Dauguma auginių įsišaknija po 2–3 savaičių. Pirmaisiais metais žiemai jie paliekami dauginimo lysvėje. Sodinami tik pavasarį.

Tręšimas

Pirmoje birželio mėnesio pusėje gėlynų augalus būtina patręšti: specialistai rekomenduoja 20–30 g mineralinių trąšų vienam kvadratiniam metrui. Praverstų gėles šiuo metu palaistyti natrio ir fosforo trąšomis, organinių trąšų tirpalais.

Šį mėnesį papildomai tręšiami kardeliai, iš pradžių amonio salietra (40 g/m²), o užaugus 4–5 lapams – kalio salietra arba kalio druska (40 g/m²). Pradėjus ryškėti žiedpumpuriams, tręšiama kalio ir fosforo trąšomis (30–40 g/m²).

Rožės gausiau žydės, jei nuo birželio mėnesio jas kas 10 dienų tręšite kompleksinių mineralinių trąšų tirpalais (10g – 10 litrų vandens arba vadovaukitės įsigytų trąšų gamintojų rekomendacijomis). Galima tręšti ir karvių mėšlo tirpalu (1:10).Chrizantemas žydėjimo pradžioje patariama kas 10 dienų pakaitomis tręšti kompleksinių trąšų ir karvių mėšlo tirpalais. Vegetacijos metu chrizantemoms reikia ypač daug drėgmės. Birželį vertėtų rečiau tręšti svogūnines gėles.

Kova su piktžolėmis

Šį mėnesį vos ne svarbiausias gėlininkų rūpestis – kova su piktžolėmis, nes dažna jųšiuo metu žydi ir nokina sėklas. Kai išravimos piktžolės, vertėtų dirvos paviršių supurenti bei mulčiuoti.Mėnesio pradžioje reikėtų nupjauti baigusius žydėti alyvų žiedynus, neliečiant šakelių, nes jų galuose kraunasi žiedpumpuriai, kurie pražys kitų metų pavasarį.Nupjaukite tulpių ir narcizų žiedstiebius.Birželio pabaigoje iškasamos ankstyvosios tulpės, hiacintai, krokai, snieguolės, puškinijos, sniegžydrės – bet tik tuomet, jei norima jų pasidauginti. Šiaip jos gali augti vienoje vietoje ir neiškastos: žydrės ir snieguolės 5–7 metus, kitos – 3–4 metus.Norėdami užauginti stambesnius žiedus, prieš pat žydėjimą nugnybkite šoninius ir mažiau išsivysčiusius bijūnų žiedpumpurius.Šį mėnesį būtina pasirūpinti atramomis įvairioms vijoklinėms gėlėms.

Laistymas

Gėlynus lieti patariama ryte ir vakare, kai pradžiūva žemė, o karštomis bei sausomis dienomis dar papildomai nupurkšti stiebus ir lapus. Augalus laikant lauko vazonuose, juose reikėtų nuolat purenti dirvos paviršių. Jei vazonuose augančių augalų nepersodinote, bent pakeiskite viršutinį (1–2 cm storio) dirvos sluoksnį nauja derlinga žeme.

Bijūnai gerai žydės gausiai laistomi bent kartą per savaitę. Ypač naudinga laistyti formuojantis žiedpumpuriams, žydėjimo metu ir po žydėjimo, kuomet bijūnai kaupia jėgas kitų metų žydėjimui. Dažnai skundžiamasi, kad bijūnai sukrauna žiedpumpurius, bet nežydi. Dalis ūglių pajuoduoja, po kiek laiko jie nuvysta. Sergančias augalo dalis tuojau pat pašalinkite, augalus nupurkškite 0,3 proc. fundazolio tirpalu. Liga labiau plinta drėgną ir šiltą pavasarį bei vasarą. Sergančius bijūnus pravartu palaistyti kalio permanganato tirpalu –bent du kartus, su savaitės pertrauka. Bijūnų nereikia pertręšti azoto trąšomis.

Vertėtų nuolat stebėti savo augalus, ar jų neužpuolė kokios nors ligos ar kenkėjai. Esant reikalui augalus nuplaukite tabako antpilu, jame ištirpinkite tarkuoto ūkiško muilo. Arba nupurkškite reikiamais chemikalais, priklausomai nuo atsiradusios problemos.

Birželio mėnesį šluotelinį flioksą rekomenduojama nupurkšti 0,3 proc. fundazolio tirpalu, tai padės apsisaugoti nuo miltligės. Neturint fundazolio, galima purkšti skalbimo miltelių tirpalu. Dedamos 3 suspaustos saujos skalbimo miltelių į 10 litrų vandens. Purškimas pakartojamas po dviejų savaičių. Toks profilaktinis purškimas neleis plisti miltligei.

Jei raganių viršūnės vysta ir lapai paruduoja, tuojau pat reikia purkšti 1 proc. Bordo skysčiu arba 0,5 proc. cinebo tirpalu. Jeigu raganių vytulys buvo pastebėtas praeitais metais, nelaukdami ligos požymių birželio mėnesį nupurkškite minėtais preparatais. Purškimą tenka kartoti kelis kartus. Rūgšti dirva sudaro palankias sąlygas minėtoms ligoms plisti,todėl pravartu bent kartą raganes palieti kalkių pienu.