Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Birželį pamaitinkime sodą ir daržą

Birželį soduose prasidėjęs spartus augimas kviečia pasiraitoti rankoves – ir vaismedžiams,ir uogakrūmiams šiuo metu reikialabai daug šviesos, vandens ir šilumos, o dar daugiau – maisto medžiagų. Žinoma, negalima reguliuoti šilumos, tačiau vandeniu ir maisto medžiagomis galima pasirūpinti.

Laistome ir maitiname

Pradžiūvusi dirva drėkinama kuo giliau, kad vandenį galėtų paimti ir ten esančios šaknys.Mažesnius medelius bei krūmus pravartu laistyti ir paraugintomis srutomis. Jos prieš laistymą atskiedžiamos 5–7 kartus, o jųneturint, į 10 1 vandens dedama 30–50 g karbamido ar 50 g amonio salietros. Aplink vaismedį ar krūmelį sodo šakėmis iškasamas negilus griovelis ir į jį supilamos minėtos trąšos. Trąšoms susigėrus,dirva sulyginama.Dabar vaismedžiai azoto trąšomis vis dažniau tręšiami pro lapus. Bet tai daroma, kai medeliai blogai auga, arba norima naikinti bedygstančias rauplių sporas. Literatūroje nurodoma,kad 0,3 proc.karbamido tirpalu (30g karbamido – 10 l vandens) nupurškus vaismedžius kol jų lapeliaidar jauni,galima apsaugoti ir nuo rauplių. Bet šiomis trąšomis vaismedžius reikėtų purkšti praėjus 20 val. po lietaus.Vėliau, lapams stambėjant, tirpalo koncentracija didinama iki 0,4–0,5 proc. (40–50 g karbamido 10 1 vandens). Pirmą kartą purškiama po vaismedžių žydėjimo. Tuo metu į trąšų tirpalą galima įdėti truputėlį boro rūgšties (vienam arui sodo apie 6 g). Toks boro rūgšties kiekis visiškai kompensuoja boro trūkumą.

Kova su kenkėjais

Sode reikėtų laiku išravėti ar nupjautipiktžoles – jos ne tik sausina dirvožemį, bet ir pasisavina iš jo daug maistinių medžiagų, beto, jose gali pasislėpti daugybė augalų kenkėjų ir ligų sukėlėjų.Valkčiu sergančius agrastus reikėtų purkšti 0,5 proc. kalcinuotos sodos tirpalu, pridėjus ūkiško muilo. Šį mėnesį sodo augalams jau gali pakenkti ir įvairių vabzdžių lervos. Joms atsiradus, sodo augalų viršūnėlėse susisuka lapai, ant jų atsiranda tai pilkšvos, tai rausvos dėmės. Tai požymiai, jog sode apsigyveno kenkėjai. Naikinant juos patariama vartoti priemones, kurios vienu metu gali naikinti ir lapus graužiančius vikšrus, ir jų sultis čiulpiančias erkes, ir amarus, taip pat stabdyti grybelinių ligų vystymąsi.Jei pradeda vysti jaunos avietynų atžalos, tai požymis, kad šiuose augaluose atsirado avietinių muselių lervų. Tokias atžalas reikėtų nupjauti iki pat žemės ir sudeginti.Šį mėnesį vaismedžiai masiškai numeta vaisių užuomazgas – tai natūralus biologinis procesas. Pirmiausia nukrenta neišsivysčiusios, kenkėjų pažeistos užuomazgos, todėl reikėtų nepalikti jassode, o surinkti ir sunaikinti.

Daržo aktualijos

Baigiame sėti visas daržoves. Pradėjus žydėti rugiams (birželio 5–17 d.) ir paprastajam erškėčiui (birželio 7–22 d.), sodinami visų šilumą mėgstančių daržovių daigai. Per pirmąją dekadą pasodinami vidutinio vėlyvumo kopūstai.Vėlyvesniam derliui pats laikas pasėti lapinių salotų.Mėnesiopradžioje dar galima sėti burokėlius bei morkas laikymui žiemą.Ridikuspasėjame laikymui žiemą, žiedinius kopūstus – antrajam derliui.

Ravėti piktžoles patariama po lietaus ar paliejus daržoves. Tuomet jos lengviau išsitraukia. Be to, drėgname dirvožemyje mažiau pažeidžiamos daržovių šaknys. Vertėtų išrauti su visomis šaknimis, o ne nuskinti,nes po kelių dienų josvėl ataugs.

Vos tik pasirodžius pirmiems daigeliams, dirvos paviršių vertėtų atsargiai papurenti, kad po laistymų ar tiesiog po lietaus atsiradusi kieta dirvos pluta nebestabdytų daržovių dygimo. Taip prisidėsite ir prie piktžolių naikinimo, nes iškėlus į žemės paviršių balsvus piktžolių „siūlelius“, maždaug 80 proc.jųžus.

Daigams paaugus reikėtų juos retinti, nes to nepadarius derlius neitin džiugins. Tankiai augantys augalai ne tik vienas iškito pasisavina drėgmę ir maistines medžiagas, bet ir temdo vienas kitą. Prieš retinimą, būtinai paliekite dirvą – tada ne tik lengviau išrausite, bet ir persodinant jie geriau prigis.Morkų daigus pirmą kartą patariama praretinti kas 2–3 cm; burokėlių, griežčių, ridikų, ropių – kas 5 cm, o vėliau kas 10 cm; salotų– ne rečiau nei kas 10 cm.

Ankstyvieji gūžiniai ir žiediniai kopūstai formuoja gūžes ir galvutes, todėl jiems reikia daug vandens ir maisto medžiagų. Juos galima laistyti trąšų tirpalu, į 10 1 dedant po 30 g amonio salietros ir kalio chlorido bei 80 g superfosfato. Toks tirpalas tinka ir burokėliams bei pomidorams. Agurkinėms ir kitoms daržovėms trąšų kiekis mažinamas pusiau. Pradėjusias formuotis žiedinių kopūstų galvutes uždengiame prilenkdami ir įlauždami lapus.

Vijoklinėms pupelėms ir žirniams padaromos vytelių ar nestorų kartelių atramos. Svogūnų, pradėjusių formuoti ropeles, nelaistykite. Daržovės daugiau nepurenamos, kai vešlūs lapai uždengia visą dirvos paviršių.Bulvės kaupuojamos 2–3 kartus. Paskutinį kartą – prieš bulvienojams uždengiant tarpueilius. Apkaupiami pomidorai, agurkai, kopūstai. Daržovės, pavasarįnepatręštos mineralinėmis trąšomis ir augančios ne per derlingoje dirvoje, papildomai tręšiamos mineralinėmis trąšomis.Apžiūrimi braškių kereliai, skabomi ūsai, iš kurių neimsime kerelių dauginimui. Braškės dauginamos tik iš derlingų ir sveikų kerų ūsų, todėl tokie kerai pažymimi kuoliukais ir leidžiama iš jų augti ūsams, kad susidarytų rozetės. Numatoma vieta naujam braškynui, iš anksto ruošiama dirva.Visas daržo augalines liekanas kompostuojame su durpėmis, mėšlu, mineralinėmis trąšomis. Komposto krūvą kas mėnesį perkasame. Jei turime, į ją įpilame srutų, pagreitinančių augalinių atliekų skaldymą. Žiūrėkime, kad komposto krūva neapaugtų piktžolėmis. Kovodami su daržovių kenkėjais, dažniau purenkite dirvą, augalus tręškite amonio trąšomis, o jei reikės – nupurkškite būtinomis priemonėmis.Jei lauke augantys kopūstai pradėjo vysti, o jų lapai gelsti – vertėtų atkreipti dėmesį į šių daržovių šaknis, ant jų tikriausiai pastebėsite balsvus kopūstinių muselių kirminukus.Jei pradeda garbanotis darže auginamų morkų lapai, tai požymis, kad šias daržoves pažeidė lapų blakutės.

Pomidorai ir agurkai

Patariama reguliariai skabyti (išlaužyti) šoninius agurkų ir pomidorų ūglius, kol jie neišaugo ilgesni nei 3–5 cm. Pastebėta, kad jei skabysite 20–30 cm aukščio šoninius ūglius, kvadratiniame metre užauginsite 3 kg mažiau agurkų ir pomidorų vaisių.Tiesa, agurkų šoninius ūglius, skirtingai nei pomidorų, augintojai rekomenduoja ne visainuskabyti, o tik nugnybti jų galus.Pomidorus antrą kartąrišame prie kuoliukų.Šiltadaržiuose auginamos daržovės vėdinamos, laistomos, papildomai tręšiamos. Inspektų langus, šiltnamių stiklus galima nubalinti kalkėmis, taip nukris temperatūra. Pomidorai laistomi rečiau, bet gausiai, geriausiai iki pietų. Temperatūra palaikoma 15–30 °C. Agurkai mažiau vėdinami ir geriau auga drėgnesniame bei šiltesniame orenegu pomidorai. Geriausia juos laistyti apie pietus. Nepamirškime, kad daugumos veislių agurkus ir jų hibridus apdulkina bitės. Šiltadaržio daržovės laistomos šiek tiek silpnesnės koncentracijosmineralinių trąšų tirpalunei lauko daržovės.Nepakankamai bei nereguliariai laistomų agurkų vaisiai apkarsta, kartais sutrūkinėja.Nereguliariai laistomų pomidorų vaisiai sutrūkinėja, juos gali pažeisti viršūnėlių puvinys.

 

Petras Klimas

 

Rekomenduojami video