Saulė vis labiau kaitina, o štai naktys negaili šalnų. Vis dėlto jau pats laikas užsiimti sodo bei daržo terapija ir pradėti rūpintis būsimu derliumi.

Pasirūpinkime vaismedžiais

Balandį baigiami genėti vaismedžiai, per tankiai augantys išraunami, nes tankus sodas – grybinių ligų ir kenkėjų lizdas. Raunant vaismedžius reikia stengtis iš dirvos pašalinti kuo daugiau šaknų. Pūvančios šaknys dirvoje palieka nuodingų medžiagų, todėl naujai pasodinti medeliai blogai auga.

Išėjus pašalui ir žemei kiek pradžiūvus sodinami prikasti ar įsigyti medeliai. Prieš sodinant būtina juos gerai apžiūrėti, ypač šaknis, mat žiemą jas galėjo apgraužti pelėnai, o gal ant kai kurių yra ir gumbų (vėžio). Tokių medelių reikėtų iš viso nesodinti. Per ilgos šaknys patrumpinamos, padaroma molio ir karvės mėšlo tyrės, kurioje jos pamirkomos. Duobutė iškasama tokio dydžio, kad šaknys gerai tilptų ir į gylį, ir į šonus. Pavasariniam sodinimui žemė turi būti paruošta iš rudens. Pasodinus pomedžiai apmulčiuojami durpėmis arba perpuvusiu kompostu, padaroma lėkštė (įdubimas) ir paliejama, tuojau pat suformuojamas vainikas.

Prieš sodinant medelius būtina pagalvoti, ar nereikės privežti į sklypą žemės. Jeigu reikės, tada medelius patartina sodinti aukščiau, ant kauburių. Vežama į sodą žeme negalima apipilti vaismedžių kamienų. Jų šaknies kaklelis turi būti ties žemės paviršiumi. Giliai pasodintus medelius reikėtų iškelti palengva traukiant į viršų.

Kai kurie sodininkai persodina augesnius vaismedžius. Kaip tai daroma? Pavasarį atkasama ties pagrindinėmis šaknimis 70–80 cm atstumu nuo kamieno žemė ir pakertamos minėtos šaknys. Per vegetaciją likusi dalis iš miegančių pumpurų išleis daug smulkių šaknelių. Tuomet rudenį arba kitą pavasarį, atitinkamai sumažinus lają, tokius medžius, palikus ant šaknų kiek galima daugiau žemės, drąsiai galima persodinti į kitą vietą. Persodinamo vaismedžio šakas būtina nukreipti į tą pačią pusę, todėl prieš juos iškasant patartina ant vaismedžio kamieno ar kurios nors šakos kreida pasižymėti, tarkime, pietų pusę.

Išretinkime krūmus

Balandį išretinami per tankiai augantys serbentų krūmai, pašalinamos serbentinės erkutės apniktos šakos (erkučių apipultų šakelių pumpurai yra išpūsti) ir tuojau pat sudeginamos. Retinami ir šalinami derėję aviečių stiebai. Sodas purškiamas 3 proc. koncentracijos nitrafeno tirpalu (uogakrūmiai – 2,5 proc), pradema skiepyti. Pirmiausia skiepijamos jaunos vyšnaitės, slyvos ir trešnės. Po nešaltos žiemos ūglius galima imti nuo veislinių medžių ir tuojau pat skiepyti. Jei žiema buvo šalta, skiepyti reikėtų prieš šalčius paimtais ūgliais arba šio darbo visiškai atsisakvti.

Balandžio mėnesį uoginės kultūros (ypač serbentai) dauginamos pernykščiais auginiais, kurie smaigstomi nuožulniai į lysvę. Prieš tai auginius apie savaitę reikėtų pamirkyti minkštame vandenyje, kurį būtina du kartus pakeisti. Merkiama drūtgaliais, o vanduo turėtų apsemti iki pusės auginio.

Sodinkime ankstyvąsias daržoves

Balandžio mėnesį jau sėjamos ankstyvosios lauko daržovės, todėl reikia baigti visus paruošiamuosius darbus: sutvarkyti inventorių, pasirūpinti trąšomis, medžiagomis, priemonėmis. Metas įsigyti cheminių preparatų kovai su ligomis, kenkėjais, o atskirais atvejais ir piktžolėmis.

Kopūstų kenkėjus reikia naikinti tada, kai yra 3–5 kopūstinės spragės ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 7–8 kopūstinių musių lervos ant vieno augalo, 3–5 kopūstinių baliukų vikšrai ant vieno augalo ir apie 10 proc. jų apniktų daigų, 5–10 proc. kopūstinių amarų apniktų augalų ir t. t. Esant mažesniam kenkėjų kiekiui jie nepadaro didelės žalos. Lapus graužiantys kenkėjai augalams kenkia mažiau, o juos čiulpiantys bei žalojantys šaknis ir stiebus yra pavojingesni.

Turi reikšmės ir augalų išsivystymas. Pavyzdžiui vos sudygusius runkelius, kopūstus, ridikus ir kitus augalus spragės gali visiškai sunaikinti, o suaugusiems augalams jos labai didelės žalos nepadaro. Esant drėgniems orams daugiau žalos padaro ligos, o sausiems ir giedriems orams – kenkėjai. Kovai su kolorado vabalais tinka insekticidai dibromas, diloras, benzofosfatas, mezoksas, foksimas ir biopreparatas bitoksibacilinas; spragšiams naikinti rekomenduojama naudoti diozinonas; voratinklinėms erkutėms šiltnamiuose – keltanas, šliužams – metaldehidas, kitiems daržovių kenkėjams – karbofosas, ravikurtas; kenkėjų jauniems vikšrams – biopreperatai dendrobacilinas ir entobakterinas. Ligoms naikinti pomidorų ir bulvių pasėliuose tinka bordo skystis, polikarbacinas, polichomas, vario oksichloridas. Pastarasis ir natrio fosfatas bei koloidinės sieros preparatai tinka kovojant su miltlige.

Anksti pavasarį, kai vidutinė paros temperatūra būna teigiama, pradedamos sėti ankstyvosios daržovės. Kada tai daryti, geriausiai sufleruoja pati gamta. Pagal jos reiškinius sudarytas darbų kalendorius vadinamas fenologiniu, o būdingiausi to laiko gamtos reiškiniai – fenoindikatoriais. Ankstyvųjų daržovių sėjos laiko fenoindikatoriai – ankstyvųjų šalpusnių žydėjimas (kovo 20 d.– balandžio 20 d.), žieminių rugių augimo pradžia (balandžio 13 d.– balandžio 25 d.), gluosnių žydėjimo pradžia (balandžio 11 d.– balandžio 23 d.), parskrendantys gandrai (balandžio 1 d.– balandžio 13 d.). Tuo metu sėjamos morkos, pastarnokai, petražolės, ropės, ridikėliai, salotos, špinatai, pipirnės, daugelis prieskoninių daržovių, svogūnai, česnakai, krienai, rabarbarai, šparagai, pastarnokų, svogūnų ir porų pasodai. Šiltadaržiuose sėjami lauke auginti skirti pomidorų ir agurkų daigai.

Prižiūrimi šildomuose šiltanamiuose auginami augalai, o polietileniniuose nešildomuose šiltnamiuose sėjamos mažiau vėsiems orams jautrios daržovės. Pats laikas sėti daržoves inspektuose. Paskutinę balandžio dekadą dažniausiai sodinamos ankstyvosios bulvės, ankstyvųjų gūžinių ir žiedinių kopūstų daigai. Iš kaupų išimamos vidutinio ankstyvumo ir vėlyvesnės bulvės, daržovių pasodai. Kadangi naktimis neretai dar būna šalnų, reikia saugoti paruoštas sodinti bulves ir pasodus, kad neperšaltų. Daugiametes ir dvimetes daržoves patartina patręšti mineralinėmis trąšomis. Šiltlysvėse ir apsaugotose nuo vėjo vietose sėjami vidutinio ankstyvumo kopūstų daigai. Daugiametėms ir dvimetėms daržovėms galima įrengti laikinas polietilenines priedangas, kurios paankstina jų derėjimą. Vėliau šias priedangas galima panaudoti šilumamėgėms vėlyvesnėms daržovėms.

Parengė Petras Klimas