Šiandien užsukome aplankyti Ažytėnų kaimo, 9 kilometrus nutolusio į šiaurės vakarus nuo Krakių. Pastate, kur anksčiau buvo įsikūręs kaimo medicinos punktas, mokykla, dabar veikia Ažytėnų bendruomenės centras, M. Daukšos viešosios bibliotekos Ažytėnų filialas.

Jo bibliotekininkė, o kartu ir kaimo bendruomenės pirmininkė Liudmila Šimkienė pasidžiaugia ir kitomis tik šiemet atsinaujinusiomis minėtojo pastato patalpomis, kuriose pradėtas kurti vaikų dienos centras dienos šviesą išvys kitų metų pradžioje.

Svajonė išsipildė

Nuo 2005 metų Ažytėnų bibliotekoje pradėjusios dirbti Liudmilos didžiausia svajonė išsipildė. Nuo to laiko, kai ji pradėjo dirbti Ažytėnų bibliotekoje, pastatas stipriai pakeitė savo išvaizdą.

„Pačiame kaimelio centre stovėjęs pastatas, kuriame šiuo metu įsikūrusi biblioteka, buvo labai prastos būklės. Ilgus metus gyvenome pelėsyje. Turėjome tik dvi patalpas. Viena – pagrindinė, skirta knygoms, didesnė, kita – skirta skaitytojams ar mažųjų žaidimams, mažesnė.

Po kardinalių permainų galime džiaugtis nepriekaištingai sutvarkytu pastatu ir prasiplėtusiomis erdvėmis. Viskas naujai nudažyta, apšiltintos sienos, sutvarkyti laiptai, į antrą aukštą neįgaliuosius ar senyvo amžiaus žmones kelia keltuvas.

Atliktas ne tik vidaus, bet ir pastato išorės estetinis remontas. Atsinaujinusios kaimo bibliotekos patalpos pritaikytos tiek mažiems, tiek ir vyresnio amžiaus skaitytojams.

Bibliotekos lankytojai turi galimybę pasinaudoti kompiuteriais, internetu. Palyginti ankstesnę ir dabartinę bibliotekos būklę sunku.

To įrodymas – į kaimą sugrįžtančio ir biblioteką aplankyti vis užsukančio jaunimo reakcija. Pastarieji pamatę, kaip įspūdingai dabar viskas atrodo, vis klausia: „Kodėl taip nebuvo anksčiau?“, – pasakoja penkiolika metų kaimo bibliotekoje dirbanti Liudmila.

Trūksta baldų

Anot jos, sutvarkytą pastatą, kuriame įrengta biblioteka netrukus papildys vaikų dienos centras, skirtas 7–18 metų amžiaus asmenims.

„Vaikų dienos centras, o kartu ir biblioteka, turi tualetą, kokybiškai įrengtas higienos patalpos, sandėliuką, estetiškai sutvarkytos visos pastate esančios poilsio erdvės. Kol kas minėtose patalpose nėra baldų, tačiau, vadovaujantis projektu, iki Naujųjų metų vaikų dienos centrui reikalingas inventorius turi mus pasiekti.

Nors vaikų dienos centro buvo laukta labai ilgai, tačiau didelių pastangų dėka pavyko norimą tikslą įgyvendinti“, – pasiektu rezultatu pasidžiaugia Liudmila.

Vaikų netrūksta

Bendruomenės pirmininkė prisipažįsta, jog idėja Ažytėnuose įrengti vaikų dienos centrą gimė neatsitiktinai.

„Mūsų kaime jaunosios kartos atstovų niekada netrūko. Žinoma, tendencingai, kaip ir visur kitur, taip ir Ažytėnuose vaikų skaičius sumažėjęs, tačiau tai ne priežastis nuleisti ir rankas.

Ažytėnų bendruomenės centro pirmininkė, M. Daukšos viešosios bibliotekos Ažytėnų skyriaus  lialo bibliotekininkė Liudmila Šimkienė džiaugiasi kaimo permainomis, čia gyvenančiais geraširdžiais žmonėmis bei tvyrančia puikia aura./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Ilgą laiką mačiau, kaip smagiai pulkas kaimo vaikų laiką leisdavo bibliotekoje, tad atsiradus galimybei buvo imtasi idėjos įrengti vaikų dienos centrą. Vaikų dienos centre jie galės atlikti namų darbus ar užsiimti kokia kita įdomia veikla, pasikalbėti bei pabendrauti tarpusavyje.

Vaikai – mūsų ateitis, todėl norisi, kad savo laisvą laiką jie išnaudotų turiningai, prasmingai veiklai, o ne šlaistytųsi gatvėmis“, – savo nuomonę dėsto Liudmila.

Įrengs apšvietimą

Kaimo knygų tvirtovės bibliotekininkės širdį taip pat džiugina šalia esanti gamtos oazė.

„Per pastaruosius ketverius metus šalia bibliotekos esantis parkas, panašiai, kaip ir pati švietimo įstaiga, stipriai pakeitė savo išvaizdą. Buvo sutvarkyta krepšinio aikštelė, įrengti treniruokliai, parko takeliai ir automobilių stovėjimo aikštelė aplink biblioteką iškloti trinkelėmis, aplink pastatą kitą sezoną pakeis nauja veja.

Iki metų pabaigos parke žadama įrengti apšvietimą. Tikriausiai kaip ir kiekviena moteris, pasvajoju apie margaspalves gėles, jų kompozicijas, kurios puoštų Ažytėnų kaimo parkelį.

Tačiau kol neturime kas galėtų prisiimti atsakomybę už jų priežiūrą, šio troškimo netolimoje ateityje įgyvendinti tikrai neketiname“, –  įgyvendintais darbais ir ateities planais dalijasi Liudmila.

Puikūs pagalbininkai

Į Ažytėnus nuo 1984 metų atsikėlusi Liudmila didžiuojasi ir pasidžiaugia visomis kaimo permainomis. Moteris patenkinta ir čia gyvenančiais geraširdžiais žmonėmis bei tvyrančia puikia aura.

„Puikiai sutariu su visais bibliotekos lankytojais. Smagu, jog žmonės užsuka į ne tik dėl knygų ar spaudos, kiti ateina paprasčiausiai pasikalbėti, pasipasakoti. Taip pat labai vertinu kaimo vaikus, kurie niekada nepaliks bėdoje. Prieš ruošiantis bibliotekos remontui su visomis knygomis teko kraustytis iš antrojo aukšto į pirmą.

Pomėgis lepinti šeimą gardžiu maistu ar saldėsiais Reginos Stumbrienės gyvenime virto jos darbine veikla./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Spėkite, kas tada man padėjo? Taip, tai padarė mūsų kaimo vaikai. Po remonto visas knygas, nenorėdama ir vėl sukelti nepatogumų ir varginti vaikų, susinešiau pati. Tai pamatę jie kiek pyktelėdami paklausė, kodėl aš jų pagalbos nepaprašiau.

Ne veltui mano pasitikėjimas kaimo vaikais – didžiulis“, – jaunuosius pagalbininkus liaupsina bibliotekininkė.

Išbarstė skaitytojus

Bibliotekoje, anot Liudmilos, lankytojų niekada netrūkdavo.

„Skaitymui neabejingi tiek jaunesni, tiek ir vyresni kaimo gyventojai. Gaila tik, kad pandemija pakoregavo situaciją, todėl pastaruoju metu skaitytojai išsibarstė.

Viskas prasidėjo dar prieš pirmą koronaviruso bangą, kai buvo pradėtas bibliotekos remontas. Tada karantinas, po jo vyko baigiamieji bibliotekos tvarkymo darbai, dabar ir vėl karantinas.

Stipriai atitrūko bibliotekos lankytojai, tačiau, kad ir kas benutiktų, tikiuosi, jog anksčiau ar vėliau situacija susitvarkys, visos ligos dings ir mes vėl gražiai tarpusavyje bendrausime“, – viliasi bibliotekininkė.

Kaimas tik gražėjo

Gyvenimas širdžiai artimame Ažytėnų kaime ir darbas bei pastangos dėl bendruomenės gerovės sukūrimo Liudmilai teikia begalinį džiaugsmą.

„Ažytėnų bendruomenė įkurta 2007 metais. Prieš tai bendruomenei vadovavo kiti pirmininkai, aš – trečioji. Galima pasidžiaugti, jog ilgainiui viskas keitėsi tik į gera. Kaime kūrėsi jaunos šeimos, darbo niekam netrūko. Per daugelį metų kaimas tik gražėjo.

Tačiau nieko panašaus nebūtume pasiekę, jei ne mūsų nuolatiniai rėmėjai – kaime veikianti stipri Ažytėnų žemės ūkio bendrovė, besiverčianti tiek augalininkyste, tiek gyvulininkyste, bei turinti pakankamai stiprius grūdų ir pieno sektorius.

Dauguma darbuotojų bendrovėje – ažytėniškiai, tai, manau, kaimui padėjo ir toliau padeda išlikti gyvybingu ir išlaikančiu savą, brangų ir artimą žmogų šalia“, – mano bendruomenės pirmininkė.

M. Daukšos viešosios bibliotekos Ažytėnų skyriaus  lialo lankytojai turi galimybę pasinaudoti kompiuteriais ir internetu./Džestinos Borodinaitės nuotr.

Vidurvasario šventė

Liudmila pasidžiaugia, kad mišraus ūkio bendrovės vadovas labai prisideda ir prie kaimo bendruomeninių veiklų įgyvendinimo.

„Bendruomenės pirmininkės pareigas pradėjau eiti prieš penkerius metus ir iš karto galvoje ėmė kirbėti mintis, kaip suburti kaimo žmones.

Pirmasis bandymas palaipsniui išsirutuliojo į kasmetinį renginį.

Gražia tradicija, besitęsiančia jau ne vienerius metus, tapo bendruomenės kiemelyje liepos mėnesio pradžioje vykstanti Vidurvasario šventė, sutraukianti ne tik Ažytėnų, bet ir aplinkinių kaimų bei miestelių gyventojus.

Liepos 6 dieną organizuojamos šventės metu vyksta smagus koncertas, kuriame dalyvauja garsūs Lietuvos atlikėjai, pasirūpiname pramogomis vaikams.

Taip pat jau trečius metus iš eilės Ažytėnų žemės ūkio bendrovė vadovo Šarūno Šiušės ir jo sūnų iniciatyva renginį praskaidrina organizuojamas krepšinio turnyras.

Didžiajai kaimo šventei bendruomenė pradeda ruoštis nuo metų pradžios. Pagrindinės miestelio šventės vyksta miesto aikštėje, bendruomenės kiemelyje šalia bibliotekos pastato“, – pasakoja bendruomenės pirmininkė.

Koreguos datą

„Kai kurie net savo atostogas į Lietuvą iš užsienio specialiai prie šventės derina, todėl atsižvelgdama į tai bandysiu koreguoti renginio datą.

Nepaisant to, jog su metais šventės dalyvių skaičius didėja, norisi, jog ilgainiui jis taptų dar didesnis ir džiugintų kaimą, jo žmones, o kartu ir mano širdį“, – tikina Liudmila.

Virto darbu

Drauge su bendruomenės pirmininke užsukome į ažytėnietės Reginos Stumbrienės namus, kvepiančius vanile. Ažytėnietės pomėgis lepinti šeimą gardžiu maistu ar saldėsiais palaipsniui virto jos darbine veikla.

„Visą laiką jaučiau aistrą maisto gamybai, ypatingai patikdavo šeima lepinti saldžiais kepiniais, tačiau kol dirbau, vis neatrasdavau tam laiko. Kepdavau tik sau ir artimiesiems.

Vėliau, kai netekau darbo, įvairių konditerinių gaminių kepimas tapo mano atsipalaidavimu, puikiu negatyvių minčių nukreipimu. Iš pradžių dviese su dukrele plušėdavome, išbandydavome naujoves, tačiau jai pritrūko kantrybės, tad virtuvėje likau viena ir tuo tikrai nesiskundžiu.

Ilgainiui atradau būdą, kaip save realizuoti. Dabar savo mėgstamiausių meduolinių kepinių užsakymus vos suspėju įgyvendinti“, – prisipažįsta kepėja Regina.

Kviečia užsisakyti

„Jei vertinate skonį ir natūralumą, prašom užsisakyti! Naminiai, skanūs, iš natūralių produktų gaminami tortai įvairioms Jūsų šventėms! Galima rinktis iš kelių skonių (Rafaelo, Medutis, Šokoladinis „Negriukas“, Karamelinis su riešutais, „Juodas miškas“, Šokoladinis karemelinis maskarponės sūrio tortas, Jogurtinis tortas su vaisiais, Mangų-persikų tortas, Gaivus varškės tortas, Maskarponės, Saldinto kondensuoto pieno ir grietinėlės tortas, Morkų tortas ir kiti).

Minimalus užsakymo svoris 1,5–2 kg (gali būti 100–300 g paklaida), tai apie 24–26 cm skersmens tortas su papuošimu arba didesnio skersmens 28–32 cm tortas, kurio svoris gali siekti 3–4,5 kg.

Abejingų nepalieka ir Reginos meduoliniai minigrybukai (1kg rasite ~130 vnt. grybukų), gaminami iš natūralių produktų. Minimalus užsakymo kiekis – 500 g. Daugiau informacijos tel. 8 601 63 018“, – informuoja Regina.

Atrado pati

Meduolinių kepinių receptą šeimininkė Regina atrado pati, po daugelio bandymų,

Kepėja Regina Ažytėnuose praleido visą savo gyvenimą. Čia gimė jos tėtis, pas jį atsikėlė mama ir sukūrė šeimą.

„Nors tikriausiai ne vienas, tarp jų ir aš, galėtų pasakyti, kad anksčiau buvo geriau, nes mūsų dabar ženkliai mažėja, vaikai užauga, palieka gimtuosius namus, tačiau iš kitos pusės laikui bėgant kaimas stipriai keitėsi, gražėjo, jo padėtis gerėjo.

Dabar mūsų kaime sodybos kruopščiai prižiūrėtos, Ažytėnų žemės ūkio bendrovės dėka dauguma kaimo gyventojų turi darbą. Kaip jau minėjau, gaila, tik to, kad ilgainiui mūsų vis mažiau lieka ir su laiku tas skaičius dar sumažės. Mano manymu, didžiausia to priežastis – naujų darbo vietų nebuvimas kaimiškosiose apylinkėse“, – mintimis dalijasi Regina.

Ažytėnuose šiuo metu 195 registruoti gyventojai, tačiau Liudmila neslepia, kad iš tikrųjų kaime gyvenančių kiek mažiau, apie 180.

Džestina BORODINAITĖ