Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Aviečių auginimo ypatumai

Avietės – vienas labiausiai paplitusių sodo augalų. Jos, skirtingai negu dauguma kitų uogų, nepraranda naudingų savybių net termiškai apdorotos. Ką reikėtų žinoti norint sulaukti gausaus aviečių derliaus?

Nemėgsta kaimynystės

Visų pirma, avietės nedraugauja nė su viena kultūra, nes jų šaknys paviršinės ir augalui gali neužtekti maistinių medžiagų. Geriausia avietes sodinti vienas ir būtinai saulėtoje vietoje, toliau nuo medžių ar krūmų.

Norėdami, kad derlius būtų gausesnis, neužpultų ligos ir užtektų maistinių medžiagų, stenkitės jų nesodinti greta žemuogių, bulvių ir pomidorų.

Labai svarbus gruntas: aviečių neverta sodinti labai molingame dirvožemyje, jei neturite laistymo sistemos, kad jį suminkštintumėte. Šiems uogakrūmiams kur kas labiau tinka lengvesnė žemė, juodžemis, durpžemis.

Kuo labiau avietės plinta, tuo daugiau daigų išaugina ir duoda gausesnį derlių. Tačiau viename tiesiniame metre neturėtų būti daugiau kaip 10 daigų, nors jų gali priaugti net 50. Pastaruoju atveju avietės negauna pakankamai maisto medžiagų, derlius būna skurdus.

Darbai avietyne

Avietės – daugiamečiai augalai, todėl vienoje vietoje produktyviai gali augti iki 10 metų. Vėliau avietyną reikėtų atnaujinti. Kai sodinsite avietes, atminkite, kad tarp krūmų reikėtų palikti 0,3–0,5 m atstumus.

Kasamos kvadratinės, 40 cm pločio ir 40 cm gylio, duobės. Jei gylis didesnis už arimą, dugnas papildomai supurenamas. Į kiekvieną duobę pilamas kibiras komposto, sumaišyto su derlingu viršutiniu žemės sluoksniu. Mišinys turi užimti tris ketvirtadalius duobės.

Pasodinus pilama pusė kibiro vandens. Sodinuko šaknų viršus truputį pakeliamas, kad žemėje buvusi dalis būtų 2–3 cm aukščiau duobės kraštų. Jei dirva sausa, laistoma po 10 dienų, dirva supurenama.

Kultūrinės avietės skirstomos į vasarines ir remontantines, t. y. duodančias kelis derlius. Patariama jas sodinti atskirai – taip bus mažiau darbo, džiugins gausesnis derlius. Avietė – pusiau krūmas, stiebas siekia vidutiniškai 1,5 m aukščio. Daugumos kultūrinių veislių jis tvirtai laikosi, nereikia papildomų atramų.

Pavasarį avietes būtina nupurkšti nuo kenkėjų, išravėti. Pavasarį geriausia tręšti azoto turinčiomis trąšomis, rudenį – kompleksinėmis. Avietėms patinka visos natūralios ir organinės jų derėjimą skatinančios priemonės, pavyzdžiui, mėšlas ar kompostas.

Aviečių auginimas

Tinkamai prižiūrimos avietės duoda gerokai gausesnį derlių, didesnes ir saldesnes uogas. Vasaros pradžioje rekomenduojama 2–3 kartus patręšti kompostu: 5–8 kg/m2, skystas gyvulių 1:10 arba vištų 1:20 mėšlas. Birželio–liepos mėn. tręšiama pelenais, kad avietės būtų didesnės ir skanesnės.

Rudenį tręšiama fosforo ir kalio trąšomis. Pastarosios remontantinėms avietėms padeda išleisti stiprius stiebus. Negalima leisti dirvai perdžiūti, todėl laistoma daug (kibiras trims krūmams) ir retai, nes labai vandeningoje dirvoje supūva šaknys. Palaisčius verta išpurenti dirvą.

Derlius padidės ir retinant. Šakninės aviečių ataugos šalinamos aštriu kastuvu, nukertant 5–8 cm gylyje. Sunaikinus šiuos ūglius, krūmas skirs daugiau jėgų kitų ūglių ir stiebų vystymuisi. Ūglių skaičius (5–30) priklauso nuo veislės ir krūmo amžiaus. Jaunesnis krūmas turi daugiau ūglių.

Remontantinės avietės duoda du derlius. Vienas uždera ant pirmamečių stiebų rudenį ir dera iki pat šalnų, antras – kitų metų vasarą ant apatinės stiebo dalies. Norėdami geresnio derliaus rudenį, daugelis sodininkų pašalina baigusius derėti stiebus. Sodininkai, norintys gauti ir vasarinį derlių, pirmamečius stiebus patrumpina iki 20–30 cm, o vėliau nurinkę uogas juos pašalina. Rudeniniai stiebai šalinami nukritus lapams, galima net iškritus sniegui. Metrui dirvos paliekama 10–15 stipriausių stiebų (apie 7 krūmui).

Daugelio sodininkų nuomone, kitų metų derlius priklauso nuo sėkmingai peržiemojusių krūmelių. Jei žiema snieginga, avietėms nėra grėsmės, tačiau pavasarinės šalnos gali padaryti daug žalos. Patartina aviečių šakas prilenkti prie žemės ir apdengti. Svarbu pavasarį laiku nuimti uždangalą, kad nesukaistų aviečių pumpurai. Besniegiu ir vėjuotu oru spustelėjus šaltukui, styrantys stiebai praranda daug drėgmės, pumpurai žūva.

Populiarios veislės Lietuvoje

„Polka“. Lenkiška remontantinė aviečių veislė, atspari šalčiams ir ligoms. Viena iš geriausių pakartotinio derėjimo veislių. Ankstyva, labai derlinga. Dera rugpjūčio antroje pusėje – spalio pabaigoje. Krūmas vidutinio aukščio. Uogos didelės, blizgios, atsparios puviniui ir labai skanios, tinka desertui, perdirbimui.

„Pokusa“. Lenkiška remontantinė veislė, vidutiniškai atspari šalčiams ir ligoms. Vėlyva, labai derlinga. Krūmas labai aukštas. Uogos skanios, didelės, šiek tiek pailgos, ryškiai raudonos, su nedideliu pūkeliu. Jos dera ant vienmečių, vidutinio augumo ir tvirtų stiebų. Atramų nereikia.

„Poranna rosa“ (geltona). Remontantinė pakartotinio derėjimo veislė, atspari ligoms, kenkėjams, puviniui. Vėlyva, pradeda derėti rugsėjo pradžioje ir sirpsta iki užšąlant. Uogos didelės, geltonos, beveik apvalios formos, kietos ir labai skanios. Krūmas vidutinio aukščio (1,5 m), nedaug atžalų. Auginant geroje dirvoje reikia atramų.

„Radziejowa“. Lenkiška veislė, mažai atspari stiprioms šalnoms. Ankstyva, pradeda derėti antroje birželio pusėje. Uogos labai skanios, didelės (sveria daugiau nei 5 g), kūgio formos, raudonos su nežymiu blizgesiu. Krūmas vidutinio aukščio. Atramų nereikia.

Vasarinės veislės

„Arbat“. Vidutinio ankstyvumo veislė „Bedyglė“, atspari ligoms ir šalčiui (iki 30 laipsnių). 5–7 g svorio uogos sunoksta liepos viduryje. Iš vieno krūmo priskinama 6–7 kg. Stiebai stambūs, 2–2,5 m aukščio, rišami prie ištemptų vielų. Reikia atramų.

„Kiržač“. Vidutinio ankstyvumo veislė, atspari šalčiui. Derlinga, gerai auga ir silpnai rūgščioje dirvoje. Uogos gana stambios, pailgos, saldžiarūgštės, aromatingos. Krūmai vidutinio aukščio, leidžia nemažai atžalų. Stiebai tiesūs vidutinio storio ar plonesni, šviesiai rudi, labai mažai dygliuoti. Atramų nereikia.

„Patricija“. Rusų selekcininkų išvestos veislės. Uogos 5–7 g svorio. Prinoksta maždaug liepos viduryje. Stiebai apie 2 m aukščio. Reikia atramų.

„Gigant Rubinovyj“. Ankstyva veislė (pagerinta „Patricija“), vidutiniškai atspari šalčiui. Uogos tamsiai raudonos, ypač didelės (7–12 g), ilgais žiedkočiais, sunoksta pirmoje liepos pusėje. Joms būdingas malonus miško uogų aromatas ir skonis. Iš krūmo (8–10 stiebų) priskinama 4–6 kg. Stiebai 2–2,5 m aukščio, rišami prie ištemptų vielų. Reikia atramų.

„Ispolin“. Vidutinio ankstyvumo veislė. Uogos ryškiai raudonos, sunoksta maždaug liepos viduryje, 6–10 g svorio, turi miško uogoms būdingą skonį ir aromatą. Iš krūmo (8–10 stiebų) priskinama 6–8 kg. Stiebai apie 2 m aukščio, bedygliai, rišami prie ištemptų vielų. Reikia atramų.

„Meteor“. Labai derlinga veislė, atspari šalčiui ir pagrindinėms ligoms. Uogos tamsiai raudonos, subręsta birželio pabaigoje, beveik vienu metu. Krūmai 1,8–2 m aukščio, daug atžalų. Atramų nereikia.

„Balzam“. Derlinga veislė, atspari šalčiui, grybinėms ligoms ir voratinklinėms erkutėms. Uogos tamsiai raudonos, vidutinio dydžio, saldžiarūgštės. Krūmai 1,7–1,8 m aukščio. Atramų nereikia.

„Kumberlend“. Juodvaisė avietė, atspari daugeliui ligų. Uogos egzotiškos: smulkios, violetinės su juodu atspalviu, saldžios, jas galima transportuoti. Krūmai išauga 1,5–2 m aukščio. Stiebai išlinkę, neleidžia atžalų. Dauginama stiebų viršūnėmis. Žiemai reikia pridengti, nes stiebai apšąla. Atramų nereikia.

„Tarusa“. Vidutinio ankstyvumo veislė, atspari ligoms ir kenkėjams. Uogos sveria 5–7 g. Stiebai stori, apie 1,5 m aukščio, leidžia mažai atžalų. Atramų nereikia.

„Canby“. JAV išvesta vidutinio ankstyvumo veislė, atspari šalčiui ir grybinėms ligoms. Uogos skanios, pailgos, gana stambios. Krūmai stipraus augumo (2–2,5 m), glausti, leidžia nedaug atžalų. Stiebai tiesūs, stori ar vidutinio storio, pilki, beveik nedygliuoti. Reikia atramų.

„Ottawa“. Kanadoje išvesta vidutinio vėlyvumo veislė, atspari šalčiui ir ligoms. Uogos skanios, gražios, vidutinio stambumo, vienodo dydžio. Sunokusios uogos gana ilgai nenubyra nuo krūmo, todėl patogu auginti pardavimui. Krūmai 1,5–2 m aukščio. Atramų nereikia.

Remontantinės avietės

„Polana“. Labai derlinga, ligoms atspari veislė. Uogos dera nuo rugpjūčio vidurio iki pirmųjų šalnų. Pirmaisiais metais uogos noksta ant pirmamečių stiebų, antraisiais – ant apatinių dalių, tik ne taip gausiai. Stiebai 1–1,2 m aukščio. Atramų nereikia.

„Nedosiagajamaja“. Uogos raudonos, iki 7 g svorio, pradeda nokti liepos pabaigoje. Iki didesnių šalnų spėja prinokti beveik visos užmegztos uogos. Avietės užauga iki 1,4 m. Atramų nereikia.

„Abrikosovaja“. Geltonos uogos sirpsta liepos pabaigoje. Stiebai iki 1 m aukščio, dygliuoti, nestori. Atramų nereikia.

„Brianskoje Divo“. Veislė labai derlinga. Uogos ryškiai raudonos, prinoksta pirmoje rugpjūčio pusėje. Vidutinis uogų svoris – 8 g. Pirmosios gali būti ypač didelės, iki 10–15 g svorio. Krūmai vidutinio augumo. Reikia atramų.

„Elita“. Uogos stambios, pirmosios būna 5–6 g svorio. Stiebai 1,3–1,5 m aukščio. Atramų nereikia.

„Hitcote“. Uogos geltonos, vidutinio dydžio, labai skanios. Stiebai iki 1,5 m aukščio. Atramų nereikia.

„Babjeleto“. Derėjimo zona – didesnė stiebų pusė. Sunokina skanias vidutinio dydžio uogas. Krūmai vidutinio aukščio. Stiebai statūs, linkę šakotis. Reikia atramų.

 

Rekomenduojami video