Šiuo metu miškų kirtavietėse, pamiškėse, sausuose šlaituose, pakelėse, apleistuose karjeruose jau žydi siauralapiai gauromečiai, dažnai vadinami rusišku pavadinimu „Ivan čai“ („Ivano arbata“) ar kazokų arbata, ožkarože.

Stiprina organizmą

Visose augalo dalyse yra flavonoidų, raugų, alkaloidų, gleivių (vandenyje tirpių angliavandenilių), vitaminų A ir C. Šakniastiebiuose gausu krakmolo, cukrų, riebalų, ląstelienos raugų, alkaloidų, fitosterolių, flavonoidų, organinių rūgščių, mineralinių medžiagų (geležies, mangano, vario ir kt.) Stiebuose yra rauginių medžiagų, pluošto. Lapuose – 10–20 proc. rauginių medžiagų, iki 150 mg vitamino C (tiek pat, kiek juoduosiuose serbentuose, net daugiau negu citrinose), flavonoidų, cukrų, pektinų, alkaloidų, karoteno, mineralinių medžiagų (geležies, mangano, mobildeno, boro), organinių rūgščių ir kt.

Taninų kiekiu gauromečiams neprilygsta joks kitas augalas. Iš stiebų galima gauti šiurkštaus pluošto, tinkamo virvėms vyti.

Liaudies medicinoje siauralapių gauromečių nuoviras ar antpilas vartojami organizmui stiprinti, spazmams slopinti, kraujavimui stabdyti, kaip raminamieji, atpalaiduojamieji vaistai. Pastebėtas ir medžiagų apykaitą gerinantis, piktybinius procesus slopinantis jų poveikis. Nuplikytų lapų kompresai gydo opas.

Siauralapiai gauromečiai populiarūs liaudies ir oficialiojoje medicinoje. Jie pasižymi uždegimo slopinamuoju poveikiu, labai tinka gydant skrandžio opą, gastritą, įvairius enteritus, kolitą, padidėjus skrandžio sulčių rūgštingumui. Augalai turi nemažai geležies, todėl juos patartina vartoti segantiesiems mažakraujyste (anemija). Teigiama, kad gauromečiai gerina kraujo sudėtį, plaukų būklę, ypač tinka nusilpusiems pacientams, tačiau rezultatui pasiekti augalą vartoti reikia ilgokai ir reguliariai. Augalas ramina nervų sistemą, padeda įveikti depresiją. Jo antpilą galima gerti kaip raminamąją arbatą prieš miegą.

Teigiama, kad siauralapiai gauromečiai ypač tinka vyrams, nes gali būti vartojami prostatito profilaktikai ir gydymui, gerina potenciją. Kai kuriose šalyse šis augalas pripažintas tinkamu prostatos ligoms gydyti.

Nėra toksinų

Siauralapiai gauromečiai pasižymi ir kraujagyslių bei miokardo hipertrofijos slopinamuoju poveikiu, padeda išvengti auglių. Teigiama, kad jie, priešingai nei chemoterapinis vėžio gydymas, nekenkia organizmui ir nėra toksiški.

Šis augalas aktyviai tyrinėjamas kaip galintis slopinti įvairius piktybinių ląstelių augimo aspektus ir teikia daug vilčių vaistus nuo vėžio kuriantiems mokslininkams. Tiesa, nurodoma, kad siauralapių gauromečių preparatai gali sukelti mieguistumą, sulėtinti reakciją. Augalo lapai vartojami kaip žaliosios arbatos pakaitalas. Kadangi šioje arbatoje nėra kofeino, ją galima gerti ir prieš miegą, ji tinka žmonėms, kurių kraujo spaudimas yra padidėjęs ar negalintiems vartoti organizmą stimuliuojančių medžiagų.

Jauni siauralapių gauromečių lapai ir stiebai tinka maistui. Švieži lapai ir ūgliai naudojami salotoms, virti ar troškinti, taip pat valgomi kaip daržovės. Anksti pavasarį dygstantiems ūgliams būdingas malonus salsvas kvapas ir skonis, primenantis smidrus. Vasarą maistui vartojami jauni žiedynai su žiedpumpuriais. Jų dedama į salotas ir mišraines, sriubas, tinka maistui puošti. Tačiau būtina prisiminti, kad lapai truputį laisvina vidurius, todėl nepatariama jų valgyti vienų.

Šio vaistinio augalo lapai kaip žaliosios arbatos pakaitalas labai mėgstami Sibire ir Rytų Azijos šalyse. Iš šviežių arba šiek tiek fermentuotų ir išdžiovintų siauralapių gauromečių lapų verdama kvapni ir malonaus skonio arbata, jų dedama į kitų arbatžolių mišinius.

Parengė Daiva Žilytė