Dažniausiai paūksmė laikoma netinkama vieta žydinčioms gėlėms. Ypač jei kalbama apie natūralistinį gėlyną, augantį tarsi savaime.

Natūralistinis gėlynas pastaruoju metu ypač madingas – augalai parenkami ne tik pagal grožį, bet ir pagal esamas sąlygas, kad augtų sveiki ir vešlūs.

Astilbė – pavėsio princesė.

Tai tipiškas natūralistinio apželdinimo, kuris dabar madingas visame pasaulyje, augalas: nereiklus, atsparus, ilgaamžis. Astilbių žiedynai vertikalūs, kūgiški, o spalva ryški – tobulai tinka vadinamiesiems olandiškosios bangos gėlynams. Kuo daugiau vienos rūšies astilbių auga vienoje vietoje, tuo ryškesnis įspūdis. Net mažame kiemo kampelyje verta pasodinti daug šių gėlių, kad liepą jos pražystų visomis vaivorykštės spalvomis. Peržydėję žiedynai gali būti paliekami sudžiūti – jie gražiai atrodys ir žiemą. Kiekvieną pavasarį astilbės išleidžia karpytus lapelius, o vasarą vėl džiugina nuostabiais žiedais. Beje, kai kurių veislių lapai gali būti ne žali, o purpurinio atspalvio.

Melsvė – klasikinis pavėsio augalas,nusipelnęs karūnos įspūdinga išvaizda ir patikimumu. Liepos ar rugpjūčio mėnesį šios gėlės išleidžia aukštus stiebus su daugybe žiedelių, dažniausiai violetinių ar balkšvų.

Didžiausias melsvių turtas yra ne žiedai, o lapai. Išvesta daug šių gėlių veislių: raukšlėtalapės, raštuotosios, siauralapės, širdžialapės, tiesialapės ir daug kitų. Pavėsyje galima sukurti gražiausią kampelį vien iš melsvių.

Šie augalai yra nereiklūs, atsparūs, puikiausiai auga mūsų klimato sąlygomis, o priežiūros beveik nereikalauja. Stambiais lapais jos uždengia tam tikrą plotą, tad jame nebelenda ir piktžolės. Todėl jei norima mažiau ravėti, melsvės tikrai tiks.

Vienintelė problema auginant melsves – jų lapus itin mėgsta sraigės ir kiti šliužai. Kad dideli gražūs lapai nebūtų skylėti, patartina naudoti specialias priemones, turinčias geležies fosfato, arba pasirinkti melsvių veislę, kurių lapai tvirti ir kieti, todėl sunkiai įveikiami sraigėms.

Snaputis – paprastas ir nereiklus. Šis augalas nebijo ligų ir kenkėjų, greitai sudaro gražų apvalų kupstą, padengia plotą aplinkui ir neleidžia įsiveržti piktžolėms į savo zoną.

Snapučiai puikiai tinka ir vidury gėlyno, ir palei tako kraštą, ypač jei keletas šakelių gražiai užkrinta ant tako ir sušvelnina aštrias betoninio tako linijas.

Visiškas pavėsis snapučiams nelabai patinka, tačiau dalį dienos gauti šešėlio jam būtinai reikia. Vienoje vietoje snapučiai gali augti daugelį metų. Yra ir kiliminių snapučių, kurie dėl puikios išvaizdos ir nereiklumo puikiai tinkair kapuose.