Praėjusių metų pabaigoje buvo pranešta, kad šie metai lauko tualetams paskutiniai – nuo kitų metų juos turintys sodiečiai privalės galvoti apie kitus nuotekų tvarkymo būdus. Tai įnešė sumaišties ir nežinios kaimiškose sodybose, kurios prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos prisijungti neturi net mažiausių šansų. Tačiau, regis, pernelyg baimintis nereikėtų, nes realybė kiek kitokia. „Nameliai su širdele“ galės stovėti ir toliau, jei jie atitiks jiems keliamą svarbią sąlygą – lauko tualetai privalo neteršti aplinkos. Kitu atveju gresia ne tik aplinkosaugininkų vizitas, bet ir solidi bauda.

Ketvirti nuo galo

Europos statistikos biuras „Eurostat“ praėjusių metų lapkritį paskelbė Lietuvai daug garbės nedarančią statistiką. „Eurostat“ atliktu tyrimu nustatyta, kad visoje ES 2020 metais tebebuvo 1,9 proc. gyventojų, kurie namuose neturi prie vandentiekio prijungto tualeto, t. y. klozeto su nuleidžiamu vandeniu. Lietuva šiame tyrime nesublizgėjo. Čia 7,6 proc. gyventojų namuose neturėjo nuleidžiamo tualeto. Prasčiau atrodė tik Latvija (8 proc.), Bulgarija (13,2 proc.) ir Rumunija (22,8 proc.).

Lauko tualetams viena sąlyga

Tačiau ši statistika labai nustebinti ir išgąsdinti neturėtų. Aplinkos ministerija (AM) praėjusiais metais skelbė, kad beveik 80 proc. gyventojų turėjo prisijungimą prie nuotekų valymo sistemų, o visi kiti nuotekas tvarkė savarankiškai. Tačiau praėjusių metų pabaigoje žiniasklaidoje nuskambėjus žiniai, kad jau nuo 2023-ųjų neturėtų likti „namelių su širdele“, nemaža dalis kaimo gyventojų sunerimo – ką daryti su turimais statiniais ir kaip įsirengti tinkamus tualetus?

Tačiau AM specialistai ramina, kad lauko tualetų su buldozeriu niekas nestums. Be to, jie ir toliau galės stovėti, tačiau tik su viena sąlyga. Jie turės būti saugūs aplinkai, iš rezervuarų talpos turinys negalės skverbtis į gruntą.

„Pagal Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatymą individualusis nuotekų tvarkymas iš esmės galimas. Tik aglomeracijose, kuriose susidaro 2 tūkst. gyventojų ekvivalento viršijanti tarša, individualiai tvarkomų nuotekų negali būti daugiau kaip 2 proc. Techninis sprendimas, kaip konkrečiu atveju tvarkyti nuotekas (valymo įrenginys, sukaupimo rezervuaras ir kt.) priklauso nuo vietos sąlygų ir aplinkybių, bet lauko tualetas, kaipo toks, nėra draudžiamas. Svarbu tai, kad sukauptas turinys per nesandarias ertmes nepatektų į aplinką, būtų išvežamas ir tinkamai sutvarkomas“, – aiškumo dėl lauko tualetų likimo įnešė AM Taršos prevencijos politikos grupės specialistė Judita Vaišnorienė.

Paprastai sakant, problema yra ne lauko tualetų naudojimas, bet netinkamas ir aplinką teršiantis nuotekų tvarkymas. Taigi, lauko tualetai, savaime vien todėl, kad egzistuoja, nėra kažkas blogo ar neleistino. Pasak J.Vaišnorienės, neleistina yra tik tuomet, jei jų turinys patenka į aplinką. Tai yra traktuojama kaip aplinkos teršimas nuotekomis, už tai jau seniai numatyta administracinė atsakomybė. Dėl to asmenys, individualiai tvarkantys nuotekas, jau dabar turi pareigą užtikrinti, kad jų nuotekų tvarkymas atitiktų teisės aktuose nustatytus reikalavimus. Todėl visada reikėtų turėti sudarytą sutartį dėl nuotekų transportavimo, taip pat susidariusias nuotekas būtina laiku išvežti, užtikrinti, kad nuotekų įrenginys ir rezervuaras yra sandarus ir kt.

Problema kitur

Vilkijos (Kauno r.) seniūnas Paulius Amanaitis skaičiuoja, kad jų miestelyje gyvena apie 1,9 tūkst. gyventojų, todėl miestelėnams nėra būtinybės jungtis prie vienos centralizuotos sistemos. Šiuo metu daugiau nei pusė Vilkijos krašto gyventojų yra prisijungę prie centralizuotų valymo įrenginių tinklų. „Vilkijoje dar tikrai galima rasti lauko tualetų, tačiau tai nėra pagrindinė problema. Žmonės tvarko nuotekas savarankiškai, pasistato individualius valymo įrenginius ir juos tarsi pamiršta. Tačiau jį įsirengus reikia pagalvoti ir apie tai, kad reikalinga eksploatacija: reikia pilti bakterijas, ištuštinti rezervuarus, prižiūrėti, kad jie būtų tvarkingi“, – savo lėšomis įrengtų nuotekų valymo įrenginių priežiūros ragina nepamiršti seniūnas.

Stabdo finansai

P.Amanaitis sako, kad šiuo metu Vilkijoje dar yra gatvių, į kurias nėra atvestos nuotekų tvarkymo trasos. Apie potencialius projektus jau kalbama su gyventojais, vyksta derybos su įmone, vykdančia šiuos darbus. Pastaroji imasi vykdyti darbus tik gavus didžiosios dalies gyventojų pasirašytas preliminarias sutartis. Kitaip sakant, pasirašęs sutartį gyventojas įsipareigoja prisijungti prie trasos, kai ji bus atvesta į jo gatvę. Miestelio gyventojui tereikia savo lėšomis vamzdį nuo sklypo ribos einančios trasos atsivesti iki namo.

Problema yra ne lauko tualetų naudojimas, bet netinkamas ir aplinką teršiantis nuotekų tvarkymas. Taigi, lauko tualetai, savaime vien todėl, kad egzistuoja, nėra kažkas blogo ar neleistino.

Tačiau įsirengti tualetą viduje – neįkandama prabanga sunkiau besiverčiantiems kaimo gyventojams. Vilkijos seniūnas pastebi, kad dalis gyventojų sutiktų pasirašyti preliminarias sutartis, tačiau baiminasi, kad negalės sau leisti per pusę metų pasirūpinti santechnika iki namų. „Kai kada žmonės jaudinasi, nes nežino, ar pajėgs susimokėti už prisijungimą. Dėl to jie bijo pasirašyti dokumentus“, – vietos gyventojų reiškiamus nuogąstavimus įvardijo seniūnas.

Gali kompensuoti

AM specialistės pasiteiravus, ar savivaldybės gali visą sumą ar jos dalį kompensuoti norintiems prisijungti prie bendros nuotekų valymo sistemos, tačiau neturintiems finansinių galimybių tai padaryti, ji užtikrino, kad jokių kliūčių savivaldybėms kompensuoti gyventojams prisijungimo išlaidas nėra. Esą tam reikia jų sprendimo ir, žinoma, numatyti tam lėšų.

„Geriamojo vandens tiekimo ir nuotekų tvarkymo įstatyme numatyta, kad „asmenims, turintiems teisę į piniginę paramą Lietuvos Respublikos piniginės socialinės paramos nepasiturintiems gyventojams įstatyme nustatyta tvarka, gali būti skiriama socialinė parama geriamojo vandens tiekimo ir (arba) nuotekų išleidimo tinklų tiesimui asmens nuosavybės teise priklausančio ar kitaip valdomo ir (arba) naudojamo turto ribose“. Taip pat AM nuo 2018 metų skiria lėšų iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos ir Lietuvos aplinkos apsaugos investicijų fondo (LAAIF) būtent finansuoti prijungimo darbus gyventojų sklypuose. Šiuo metu yra paskelbtas kvietimas viešiesiems vandens tiekėjams teikti paraiškas LAAIF. Terminas baigiasi šių metų vasario 4 d. Šios lėšos skiriamos tik prijungimams aglomeracijose, didesnėse kaip 2 tūkst. gyventojų ekvivalento, finansuoti“, – galimybę gauti finansavimą prisijungimui prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos pristatė J.Vaišnorienė.

Ji taip pat pažymėjo, kad tinkamai tvarkyti nuotekas kainuoja daug brangiau (tiek laiko, tiek pinigų prasme) nei kartą prisijungti prie centralizuotų nuotekų vamzdynų.

Renka kvitus

Darbėnų krašto bendruomenės pirmininkas Rimantas Benetis sako, kad ir jų miestelyje žmonės pamažu jungiasi prie centralizuotos nuotekų surinkimo sistemos. „Prieš maždaug penkerius metus buvo situacija, kai vedė nuotekų trasą ir iki kelių sodybų likus vos 20 metrų tiesti buvo atsisakyta. Žmonės buvo pikti ir nepatenkinti, jiems teko statytis vietinę kanalizacijos sistemą. Tiek Darbėnuose, tiek aplink žmonės tvarkosi pagal savo supratimo ir išprusimo lygį. Tačiau reikia suprasti, kad pasistatyti gerą ir kokybišką vietinę kanalizaciją kartais net neįmanoma. Pavyzdžiui, jei sklypas visiškai lygus, jame nėra nei kanalo, nei upelio kur išleisti vandenį. Dar vienas atvejis – per aukštas gruntinis vanduo. Tokiais atvejais savarankiškai tvarkytis sudėtinga“, – apie tai, kad ne visose sodybose galima įsirengti individualų nuotekų valymo įrenginį, kalba R.Benetis.

Pats pašnekovas tikina turintis individualiųjų namų buitinių nuotekų valymo įrenginį. Reguliariai iš jo ištraukia atliekas, renka šios paslaugos atlikimo kvitus. Jie reikalingi tam, jei netyčia į namų duris pasibelstų Aplinkos apsaugos departamento (AAD) inspektoriai. Anot jo, rezervuaro ištuštinimas atsieina maždaug 100 eurų. Šis darbas atliekamas du kartus per metus.

Gresia baudos

AAD praneša, kad netinkamai tvarkydami nuotekas gyventojai teršia ne tik savo kiemus ir šulinius. Kaimuose, vienkiemiuose ir kitose vietovėse, kur dar nėra vandentiekio ir centralizuotos nuotekų sistemos, vis dar nemažai gyventojų nuotekas tvarko nesilaikydami reikalavimų. Taip teršdami aplinką žmonės kenkia ir sau patiems – nuotekos ne tik užteršia gruntinius vandenis, bet ir grįžta į tų žmonių ar jų kaimynų šulinius. Be to, už netinkamai tvarkomas nuotekas skiriamos baudos. Jų dydis už aplinkos teršimą nuotekomis nustatytas Administracinių nusižengimų kodekse. Gyventojams, nusižengusiems pirmą kartą, skiriama bauda gali siekti nuo 60 iki 300 eurų, o už pakartotinį pažeidimą – nuo 300 iki 1 150 eurų.

Aplinkosaugininkai reguliariai vykdo reidus tikrindami, kaip gyventojai, neprisijungę prie vandenvalos sistemų, tvarko nuotekas. Vykdant individualaus nuotekų tvarkymo kontrolę per metus atliekama apie 370 patikrinimų. Per visus 2020 metus aplinkosaugininkai nustatė 541 asmenį, aplinką teršusį nuotekomis. O per 2021 metus preliminariai nustatyti 425 tokie pažeidimai.

Siūlo tris kelius

Įmonės „Visi šiltnamiai“, prekiaujančios sodo, kiemo statiniais ir biotualetais atstovas Dmitrij Rubel pastebi, kad pastaraisiais metais būtent šių prekių paklausa padidėjo. Ar tai lėmė griežtesnė nuotekų valymo įrengimų kontrolė, ar karantinas – atsakyti sunku, tačiau kaimo ar sodo nameliuose gyvenantys žmonės aktyviau domisi būdais tinkamai tvarkyti atliekas.

„Per pandemiją žmonės daugiau laiko leidžia sodo nameliuose, sodybose, todėl natūraliai kilo poreikis tvarkytis. Tam yra trys keliai. Pirmas – prisijungti prie centralizuotos nuotekų valymo sistemos, tačiau tai priklauso ne tik nuo žmogaus, bet ir nuo jo gyvenamosios vietos. Ne paslaptis, kad ne visur yra išvystyta tokia infrastruktūra. Antra, galima pasistatyti biotualetus, kurių turinį skaido rūgštis. Tačiau tai nėra aplinkai draugiškas sprendimas, nes turinio pilti ant žemės negalima. Būtina kviesti įmonę, kuri išsiurbs susidariusias atliekas ir vėl naujai įpils mišinius, kad būtų galima toliau naudotis tualetu. Trečias kelias – durpinis biotualetas. Durpėse apstu išmatas skaidančių mikroorganizmų. Kaip dažnai tokį tualetą reikės valyti, priklausys nuo to, kiek žmonių ir kaip dažnai juo naudosis. Vieni išvalo kartą per pusę metų, kiti – kartą per mėnesį. Jeigu durpiniu biotualetu žmogus naudojosi rudenį ir į sodybą grįš tik pavasarį, atliekos bus puikiai susikompostavusios ir jas bus galima naudoti kaip trąšą. Jeigu tualetu naudojamasi dažniau ir talpą reikia ištuštinti, galima visą turinį su durpėmis išpilti į kompostavimo dėžę“, – pasakoja D.Rubel.