Gyvenimas rodo, kad keisčiausios idėjos gali prigyti, tapti neatsiejama mūsų gyvenimo ar kraštovaizdžio dalimi. Kai prieš ketverius metus Lietuvoje buvo pastatytas pirmasis tipis, ne vienas kraipė galvą. Dabar indėnus primenantį statinį galima pamatyti ne tik šventėse.

Kaziuko mugės tipiai

Saulius Šeštavickas –vienas iš nedaugelio tipių gamintojų ir statytojų Lietuvoje – priminė, kad žodis „tipi“yra kilęs iš indėnų lakotų kalbos ir reiškia „gyvenamoji vieta“. „Kartais tipiaimaišomi su vigvamais.Tipiai tradiciškai buvo statomi naudojant ilgas medines kartis, kurios sustatomos į kūgį, o jo viduryje įrengiamas ugniakuras. Karčių karkasas būdavo uždengiamas gyvūnų, dažniausiai bizonų, oda. Didžiųjų Amerikos lygumų gyventojai tipiuose gyveno per amžius“, – pasakojo pašnekovas.

Jis džiaugėsi, kad pabūti tokiame būste, pasišildyti prie laužo ugnies, kartu pamuzikuoti su „Pabusk“ bendruomenės nariais tradicinėje Kaziuko mugėje kasmet susirenka vis daugiau vilniečių ir sostinės svečių. Tiesa, S.Šeštavickas neatskleidžia paslapties, kaip daugiau neiaštuonių metrų ilgio kartys atvežamos į tradicinę tipių vietą šventės metu – prie Vilnelės netoli Tibeto skvero.

Svečiai neišrankūs

Kai vyrai sustato kartis ir statinį „aprengia“, jaukumu viduje pasirūpina moterys. Darbo ne kažin kiek – reikia pakloti šiaudų, ant jų patiesti vieną kitą kilimą ir pasirūpinti, kad ant ugnies kunkuliuotų vanduo aromatingai žolelių arbatai. Tipių svečiai neišrankūs. Vieni sėda ant žemės, kiti ant rąstų ar trinkų. Svarbu, kad įeidamas kiekvienas spinduliuotų gerą nuotaiką.

S. Šeštavickas ir R. Urbonavičius (iš dešinės į kairę) su jaunuoju muzikantu šildosi tipyje per Kaziuko mugę.

Monika Peldavičiūtė pasakojo, kad nakvynė Šiaurės Amerikos indėnų būstetipyje buvo naujiena Lietuvos festivalių istorijoje. Pirmą kartąmūsų šalyje toks statinys buvo suręstas „Yagagathering 2013“ festivalyje. „Tipis ir gamtos pirtis į Lietuvą atkeliavo prieš trejus metus. Indėnų kultūrą menantį statinį pavyko sujungti ne tik su lietuvių, bet ir su kitomis žmonių ir gamtos darną puoselėjančiomis kultūromis“, – sakė Monika. Jai tipiai ypač gražiai atrodo vakare, kai pro sienas šviečia ugniakuras, ir ryte, kai pro nukreiptą į rytus įėjimą šio būsto gyventojus ima žadinti pirmieji saulės spinduliai.

Magiški jausmai

„Siūlydami išbandyti vienus ar kitus dalykus, mes supažindiname su tradicijomis, perduodame dvasią, kuria gyvename patys. Tai galimybė nors trumpam pajusti tai, kas šiuolaikinėje visuomenėje pamiršta, grįžti prie mūsų šaknų“, – sako interneto svetainiųtipis.lt ir pabusk.lt bendraautoris S.Šeštavickas. Pasak jo, išbandę gamtos pirtį ar praleidę naktį indėnų būste, žmonės išeina kupini energijos ir puikios nuotaikos.

„Tai išskirtinė, funkcionali ir įkvepianti erdvė. Būdamas viduje girdi gamtą. Vienu metu tarsi esi ir lauke, ir viduje. Žaižaruojantis ugniakuras tipio viduje tuos jausmus dar labiau sustiprina ir panardina į magišką būseną“, – potyriais dalijosi pašnekovas. Pasak Sauliaus, tipis gali tapti puikia vasaros rezidencija prie upės, ežero ar miške. „Tai stogas virš galvos ir ugnies šiluma, vėjui pučiant ar lietui lyjant. Tipis gali atsirasti ten, kur niekada nebus galimybės pastatyti namo, nes jis – mobili pastogė.  Šis statinys tobulai tinka stovykloms, šventėms, parodoms, festivaliams, įmonių renginiams,taipuiki alternatyva tradicinėms palapinėms ar paviljonams“, – tikino S.Šeštavickas.

Vilniuje režisieriaus O. Kovrikovo kieme pastatytas tipis.

Šviesu ir erdvu

Paklaustas, ar pradėję gaminti tipius„Pabusk“ bendruomenės nariai ką nors tobulino, jis tikino, kad sunku patobulinti konstrukciją, kuri buvo naudojama per amžius. „Mūsų tipiaiyra gaminami tradiciškai, tik naudojame šiuolaikines medžiagas ir dedame nuo lietaus apsaugantį sluoksnį. Medinės kartys, iš kurių suformuojamas statinys, ruošiamos iš miške randamų sausuolių. Palyginti su tradicine palapine ar paviljonu, tipyjedaugiau šviesos ir erdvės. Jame visada jauku“, – sakė Saulius.

Jo bičiulis Ričardas Urbonavičius prisiminė, kaip sutikdamas Naujuosius metus miške bandė įrengti nuo lietaus apsaugotą vietą prie ugnies. „Vienintelė vėjo šuorus galinti atlaikyti konstrukcija buvo panaši į tipį. Tuomet panaudojome eglines kartis ir plėvelę“,– pasakojovyras.

Ne vienas bandymas

Anksčiau jam yra tekę bandyti pastatyti indėnišką būstą, matytą filmuose ir tarybinių laikų vertėjų vadinamą vigvamu. Tuomet buvo panaudotas brezentas, tačiau pastebėta, kad šiam statiniui jis turi būti atitinkamai sukirptas. Dar vienas bandymas – žemesnis tipis, nusižiūrėtas iš Sibire matyto čiumo konstrukcijos.Tiesa, originalus čiumas dengiamas dvigubu elnio kailiu.

„Šiaurės indėnai tipius dengė bizonų oda, tik atvykus baltiesiems buvo pradėta naudoti austines medžiagas. Archeloginiai radiniai byloja, kad panašūs statiniai stovėjo ir mūsų kraštų klajoklių stovyklose. Kartis ir kailius, kuriais dengdavo statinius, jie persinešdavo iš vienos stovyklos į kitą“, – pasakojoR.Urbonavičius.

Išbandęs įvairių tautų patirtį mėgindamas sukurti lengvą konstrukciją laikinam būstui, Ramūnas pastebėjo, kad tipių formos statiniams reikia mažiausiai medžiagų. Forma ir pasvirimas puikiai atlaiko vėją, o kai lyja, net ir persigėręs per dangą vandens lašas nurieda 45 laipsnių kampu.

Norint pervežti tipiui statyti reikalingas kartis reikia išmonės ir sumanumo.

Klajoklių būdas

Pirmasis tipis, kokius „Pabusk“ bendruomenės nariai statoir dabar, buvo sukonstruotas priešžiemą (kokių metų žiemą?) prie Šventosios upės. „Norėjosi pajusti, apie ką šneka gamta, praleisti žiemą be šventinio šurmulio, užuot ieškojus dovanėlių, išdrožti ar iškalti vieną kitą namų apyvokos rakandą, pabūti ramybėje, – sakė S.Šeštavickas ir pridūrė, kad gyvenimas tipyje šaltuoju metų laiku sunkiai įsivaizduojamas be pirties, tad vyrai sukonstravoir ją. – Norint išgyventi gamtoje reikia visai nedaug. Būstui sukurti prireikė 14 karčių ir 8 lazdynų lazdų pirčiai. Taigi užuot maišęs sunkų betoną pamatams, gali „susilankstyti namus į kuprinę“ ir keliauti“, – šypsojosi pašnekovas.

Sakrali erdvė

Tipiai yra stovėję švenčiausiose Lietuvos gamtos vietose, Tibeto skvere, prie Seimo, dalyvavę ne vienose vestuvėse, ne viename festivalyje, jų kūrėjai ne kartą kvietė į sezonines gamtos pirteles, žygius, susitikimus prie ugnies. Būtent tai ilgainiui padėjo susiburti ir plėstis bendraminčių ratui.

„Visos naujienos pranešamos interneto svetainėje pabusk.lt. Šiuo metu ruošiamas žemėlapis, kuriame galima bus išvysti, kur ir kiek Lietuvoje yra tipių. Manau, kad duomenys gali nustebinti, nes mūsų tipių dažnai įsigyjama ar nuomojamasi įvairiems ritualams, stovykloms, didelėms šeimų, bendruomenių šventėms. Dažnas norintis susikurti sakralią erdvę prie namų renkasi tipį. Visame pasaulyje populiarėja tipių judėjimas – sakė Ramūnas ir pridūrė, kad Vašingtone prie Baltųjų rūmų taip pat pradėjo dygti tipiai. Juose įsikūrė už švarų vandenį kovojantys žmonės. Tipis tampa svarbiu senųjų kultūrų ir amžinųjų vertybių simboliu.

Kuo tipis skiriasi nuo vigvamo

Scanpix nuotr.

Vigvamas – Šiaurės Amerikos indėnų būstas. Tai kupolo pavidalo palapinė, dengta oda, žieve. Tokia pastogė puikiai saugojo įvairiomis oro sąlygomis. Vigvamo karkasą formuodavo iš lenktų medinių karčių, kurias uždengdavo kokia nors medžiaga. Dangai buvo naudojama žolė, krūmai, žievė, velėna, kailiai ir audeklas.

Vigvamui statyti nukirsdavo apie 3–4,5 m aukščio jaunus medelius. Juos sulenkdavo ir ratu subesdavo į žemę. Rato skersmuo – nuo 3 iki 5 metrų. Sutvirtinus karkasą, dengdavo stogą ir šonus. Vigvamo šonams dažniausiai buvo naudojama nuo medžių nulupta žievė.

Tipis – kūgio formos palapinė, pagaminta iš odos ar beržo tošies ir paplitusi tarp Didžiųjų lygumų Šiaurės Amerikos indėnų. Tipiai būdavo patvarūs, išlaikydavo šilumą žiemą, neperšlapdavo stiprių liūčių metu ir būdavo vėsūs karštą vasaros dieną. Genčiai nusprendus kraustytis į kitą vietą, juos lengvai išardydavo, supakuodavo ir vėl greitai pastatydavo apsistojus naujoje vietoje.