Ramybės laikas pavasario pabaigoje ir vasaros pradžioje miško gyventojams – itin svarbus, tačiau esama priežasčių, kai jo galima ir nesilaikyti. Taip aiškina gamtinininkas Selemonas Paltanavičius. 

LRT RADIJO klausytojas domisi gamtos apsauga. „Daug kalbama, kad gegužis bei birželio pradžia turi būti ir yra paukštelių ramybės mėnuo. Patariama be reikalo neiti į mišką, kad nebūtų triukšmaujama ir nebūtų gąsdinami perintys paukšteliai ir jauniklius vedantys žvėreliai.

Miške, prie sodų bendrijų, jau savaitę plynai kertamas miškas, ir koks čia miškas – kibiro storio ir plonesnės eglės, kažkas davė leidimus, kažkas negali palaukti mėnesį kitą ir tada kirsti. O jeigu aš grybaudamas sustosiu miško keliuko pakrašty, tai būsiu apkaltintas gamtos niokojimu ir gausiu baudą“, – skundžiasi klausytojas.

Gamtininkas S. Paltanavičius sako, kad šis metas iš tikro svarbus gamtai. „Ramybė, netrikdymo laikas gyvūnams pats svarbiausias, nes dažnai tik mėnuo arba pusantro skiriama perėjimui“, – tikina S. Paltanavičius.

Gamtininko teigimu, nuo to, kaip užtikrinsime miško gyventojų ramybę, priklausys, kaip sėkmingai jie perės ir užaugins jauniklius.

Vis dėlto, esant rimtoms priežastims, šio ramybės laiko galima ir nesilaikyti.

„Šiuo metu miškuose yra ramybė, tačiau ne visuose. Ketvirtos grupės ūkiniuose miškuose gali būti leista vykdyti sanitarinius kirtimus. Jeigu miškininkai nusprendė ir nustatė, kad miškui gresia ligos, kad tik šiuo metu galima atlikti kirtimus, kad būtų sustabdytos kažkokios grėsmės, tokie kirtimai galimi“, – tvirtina S. Paltanavičius.

Gamtininkas pažymi, kad kiekvienas atvejis – skirtingas, ir dėl jo siūlo skambinti į vietinę miškų urėdiją. Taigi klausytojui reikėtų skambinti į Vilniaus arba Nemenčinės urėdiją.