Mesti malkas į krosnį ar šildytis vieno mygtuko paspaudimu? Apie tai vis dažniau galvoja vyresnio amžiaus sodiečiai arba tie, kurie sodybas dažniausiai lanko tik šiltuoju metų laiku. Tačiau stipriai išaugus elektros kainoms kyla pagrįstų abejonių, ar švarus ir patogus naudojimas vis dar įkandamas kaimo gyventojams.

Malkas keis į modernų šildymą

Malkine krosnimi visą gyvenimą sodyboje besišildanti Nijolė Gražaitienė jau iš pavasario pradėjo ruoštis žiemai. Laikraščio skelbimuose ieškojo malkų pardavėjų, kurie galėtų pasiūlyti gerą kainą. Už juodalksnio malkų priekabą pensininkė sumokėjo 500 eurų.

„Visada pasižiūriu, kad malkos būtų sukapotos, sausos, nes nenoriu, kad dūmtraukis užsitrauktų per greitai. Be to, nelabai turiu kas malkas sukapotų, nes gyvenu viena, vaikai turi darbus mieste. Kai atvažiuoja vaikai, anūkai – malkų prineša, bet per šalčius jos greitai „ištirpsta“. Jie mane kalbina statytis šilumos siurblį, bet nežinau, ar jis man tinka. Mano namas senas, medinis. Restauravome prieš 10 metų, dėjome lauko apdailą, perstatėme krosnį, bet antrame aukšte nėra jokio šildymo. Ten žiemą net vandentiekis užšąla“, – patarimo ieško į VL redakciją besikreipusi garbaus amžiaus moteris.

Ji norėtų, kad šildytis būtų galima paprasčiau, nes kaime darosi vis sunkiau rasti žmones, galinčius išvalyti krosnį, kaminą. Sulaukus devintos dešimties pašnekovei nesinori keltis gyventi į miestą, todėl jau kuris laikas svarsto apie šiuolaikiškus šildymo būdus. Žinoma, norėtųsi, kad jie nebūtų labai skausmingi ir finansiškai.

Kad neužšaltų vamzdžiai

Šilumos siurblius Kaune ir jo apylinkėse montuojantis Paulius Tubelis pastebi, kad nepaisant pabrangusios elektros, užmiestyje vis daugiau žmonių nori įsirengti šilumos siurblius. Pasak jo, šildytis malkomis, anglimis daug kam jau nepatogu: kietą kurą reikia kažkur sandėliuoti, laikyti sausai, kiekvienais metais rūpintis atsargų papildymu.

Kita svarbi priežastis, vis dažniau senas krosnis paliekanti tik kaip dekoraciją, yra tai, kad sodybose šaltuoju metu lankomasi rečiau. Užėjus dideliems šalčiams, vandentiekis, kanalizacija ir kiti sanitariniai mazgai užšąla ir šeimininkams pridaro daug nepatogumų. Taip pat sodybas turintys miestiečiai mėgsta iš anksto pašildyti patalpas, kad atvykus pasitiktų maloni šiluma, o ne šaltukas.

„Patogu pasistatyti šilumos siurblį oras-oras ir nustatyti norimą temperatūrą, kurią reikia palaikyti. Tai galima daryti ir nuotoliniu būdu. Paprastai sakant, galima sėdėti namuose ir kaimo sodyboje reguliuoti temperatūrą. Tam reikia tik kad sodyboje veiktų internetas“, – užtikrina pašnekovas.

Jo teigimu, dauguma dabar parduodamų šilumos siurblių jau turi integruotas nuotolines šilumos valdymo sistemas, todėl atskirai jų instaliuoti nereikia. „Labai retas pardavėjas šiandien siūlo įrangą, kurioje nėra šios nuotolinės valdymo sistemos. Užtenka turėti tam skirtą mobiliąją programėlę ir joje sekti namų temperatūrą, ją padidinti arba sumažinti. Pats pirkėjas sprendžia, ar ją naudos, tačiau tai labai dažnai jau yra standartiniame pakete“, – užtikrina P.Tubelis.

Vis dar pigiausia alternatyva

Specialistas pripažįsta, kad sodybose, kuriose nėra grindinio šildymo, šilumos siurbliai oras-oras yra bene geriausias sprendimas šildantis. Kokį įrenginio galingumą reikėtų rinktis, priklauso nuo patalpų dydžio. Pavyzdžiui, jeigu teks šildyti 50 kv. m patalpas, užtenka 5 kW. Tokio siurblio montavimo kaina prasideda nuo maždaug 900 eurų. Jeigu įrenginys mažesnio galingumo, jo paties įsigijimo ir montavimo kaina atitinkamai mažesnė.

UAB „ETS centras“ vadovas Tomas Sukauskas skaičiuoja, kad gerai šilumą išsaugančiam namui sušildyti reikia apytikriai 100 kW, o senam, šilumos gerai nelaikančiam pastatui gali prireikti paruošti net 1 000 kW šilumos per mėnesį.

„Tiek šilumos reikės nepaisant to, kaip šildysitės – malkomis, anglimis, dujomis ar elektra. Pagrindinis klausimas: kiek kainuos tą patį šilumos kiekį pagaminti? Jeigu žmogus turi nuosavą mišką, savo darbo ir laiko neskaičiuoja, tai yra gana nebrangu. Jeigu kalbame apie šilumos siurblius, oras-oras išlieka pigiausia alternatyva, paskui rikiuojasi oras-vanduo“, – tikina specialistas. Pasak jo, iki didžiojo elektros brangimo kas trečias šilumos siurblio užsakymas būdavo būtent senose, renovuotuose kaimo sodybose.

Tapo dar patrauklesniu

Pasiteiravus, ar elektros kainos turėjo įtakos jų paklausai, T.Sukauskas neslepia, kad įsibėgėjus masiniam brangymečiui, visi žmonės linkę sustoti ir peržiūrėti būtiniausių prekių krepšelį. Pasak jo, žmonės iš inercijos linkę manyti, kad pabrangus elektrai, šildytis šilumos siurbliais tapo be proto brangu. Tačiau jis ragina šaltu protu įvertinti pasikeitusias energijos kainas.

„Pasirinkusiems nepriklausomus tiekimo planus elektra pabrango maždaug 50 proc., o, pavyzdžiui, anglys – 400 proc., dujos – iki 800 proc. Elektra vis dar yra vienas pigesnių šildymosi būdų. Drįsčiau teigti, kad po šio energetinio šoko šilumos siurbliai tapo dar patrauklesni vartotojams.“

Jei šilumos nuostoliai dideli?

Vis dėlto, ar verta statyti šilumos siurblį ten, kur karkasinis ar rąstinis namas skaičiuoja jau penkias dešimtis metų ar daugiau? Net ir po namų renovacijos pasiekti A++ energetinės klasės nepavyksta, šiluma išeina per langus ar kitus nesandarius plyšius. Šilumos nuostoliai tokiame būste dideli, o dar ir mokant iškalbingas sąskaitas už elektrą – ar verta rinktis šilumos siurblius senuose namuose?

Šilumos siurblių oras-oras veikimo principas labai paprastas: jie ima orą iš lauko, jį sušildo arba atšaldo ir tiekia į vidų. Jie maitinami elektra, tačiau, P.Tubelio teigimu, elektros daug „nesuvalgo“, o šilumos siurblių gaminama energija yra nuo 4 kartų didesnė, nei suvartojama elektros energija. „Jie daug efektyvesni nei elektriniai radiatoriai. Nustačius norimą temperatūros režimą jie šildo patalpą, o kai tam tikra temperatūra pasiekiama – išsijungia. Atvėsus vėl įsijungia“, – aiškina oro kondicionavimo sistemas įrengiantis meistras.

Labiausiai tinka mažoms erdvėms

Tiek šilumos siurblių pardavėjai, tiek juos jau turintys nuosavų namų šeimininkai pripažįsta, kad šilumos siurbliai labiausiai tinka nedidelių patalpų šildymui. Tačiau P.Tubelis pabrėžia, kad šiluma labai skvarbi, todėl pro atviras duris juo galima šildyti kelias patalpas. Taip pat šiluma kyla aukštyn, todėl padidėja ir antro aukšto temperatūra. Norint, kad šilumos siurblys veiktų kuo efektyviau, labai svarbu parinkti tinkamą vietą.

T.Sukauskas pataria šilumos siurblį statyti toje patalpoje, kurioje praleidžiame daugiausiai laiko. Tačiau vietą reikia parinkti taip, kad pūtimas nebūtų nustatytas tiesiai į žmogų, nes tai gali kelti diskomfortą. Jeigu yra poreikis šildyti ir kitas patalpas, tai galima daryti per atidarytas duris ar kitas angas. Tačiau neturint sąlygų užtikrinti šilumos cirkuliaciją tenka montuoti atskirus šilumos siurblius skirtingose patalpose.

Kiek ilgai tarnauja?

Tiesa, brango ir patys šilumos siurbliai. Juos montuojantys meistrai sako, kad per pastaruosius metus jų kaina šoktelėjo maždaug 30 proc. Kiek ilgai šilumos siurbliai tarnaus, priklausys nuo jų eksploatavimo, gamintojo. Paprastai jiems suteikiama iki 3 metų garantija, tačiau kokybiški kondicionieriai gali dirbti ir dešimtmetį ar net ilgiau. „Žinoma, ir su šilumos siurbliais pasitaiko gedimų. Dažniausiai gedimai „išlenda“ pirmaisiais naudojimo metais, tačiau gamintojai suteikia 3 metų garantiją. Taip pat gedimai greitai pasirodo, jeigu įranga sumontuota neprofesionaliai, todėl geriau netaupyti montuojant patiems ar samdant nekompetentingus specialistus“, – pataria meistras.

Gyventojams – kompensacijos už taršių šildymo katilų keitimą

Neprijungtų prie centrinio šildymo sistemos daugiabučių namų gyventojai ir individualių gyvenamųjų namų savininkai, norintys pasikeisti iškastiniu kuru kūrenamus katilus į netaršius šildymo įrenginius, jau gali teikti paraiškas paramai gauti.

Energetikos ministerija praneša, kad šiems metams iš Klimato kaitos programos tam skirta net 25 mln. eurų. Antrajam kvietimui, kurį spalio 3 d. paskelbė Aplinkos projektų valdymo agentūra (APVA), suplanuoti 15,3 mln. eurų. Maksimali paramos suma pareiškėjui siekia 14,5 tūkst. eurų, vidutiniškai ji sudaro 2,7 tūkst. eurų.

Gamtines dujas, dyzelinį krosnių kurą, akmens anglį, durpių briketus ir kitą iškastinį kurą naudojančius šilumos gamybos įrenginius galima keisti į naują 5 klasės efektyvumo biokuro katilą arba šilumos siurblį, kuris naudoja geoterminę, hidroterminę ar aeroterminę energiją.

Energetikos ekspertų vertinimu, priklausomai nuo seno šildymo katilo stovio, jį pakeitus į šilumos siurblį, energijos efektyvumo padidėjimas gali siekti iki 6 kartų, o pakeitus nauju 5 klasės biokuro katilu – iki 2 kartų.

Gyventojai teikti prašymus galės iki lapkričio 3 d.

Šiemet per pirmąjį kvietimą APVA gavo beveik 3 tūkst. gyventojų prašymų pakeisti taršius katilus. Nuo šios priemonės įgyvendinimo pradžios 2012 m. Lietuvoje taršius katilus į atsinaujinančius energijos išteklius naudojančius šilumos įrenginius pasikeitė per 15 tūkst. namų ūkių. Jiems už atliktas investicijas jau išmokėta daugiau kaip 32 mln. eurų.