Vandens trūkumas šulinyje – ne tokia jau reta problema mūsų kaimuose. Užėjusios sausros ištuština šulinius, be vandens palikdamos ne tik šeimas, bet ir daržus, gėlynus. Tie, kas negali sau leisti investuoti į gręžinius, svarsto galimybę šulinyje įleisti vadinamąją adatą arba išsikasti adatinį šulinį. Tiesa, ne visur šis sprendimas pasiteisina.

Adatos įleisti negalėjo

Dideli karščiai vasarą daugiausia džiugina miestiečius, o kaimo gyventojams atneša nemažai iššūkių. Išdžiūna ne tik gėlynai, daržai, bet ir šuliniai. Tai didelė problema turintiems šachtinius šulinius, todėl jų šeimininkams lieka dvi išeitys – gilinti turimus šulinius arba įleisti adatą. „Jau seniai galvoju, ką daryti su šuliniu, – atsidūsta Zarasų krašte sodybą turinti Sandra Jankauskienė. – Praėjusią vasarą šulinys išseko rekordiškai anksti. Vandens nebeturėjome jau birželį. Reikėjo laistyti veją, daržus, gėles, todėl laistytuvais sėmėme vandenį iš netoliese esančio ežero.“

Moteris ilgai nelaukusi į namus išsikvietė šulinių kasėją, kuris, išlipęs iš šulinio, daug gerų žinių neturėjo. Pasak jos, meistras patikino, kad adatos neleis, nes po apačia – storas šlyno sluoksnis. „Galvojome daryti gręžinį, tačiau kas jį aplinkiniuose kaimuose išsikasė, turi nemažai rūpesčių. Nemažoje dalyje jų gręžiniai fontanuoja. Neturiu kur dėti tiek vandens – gyvulių nelaikau, „prūdo“ neturiu. Vėliau šiek tiek palijo, vandens vėl atsirado. Jo yra ir dabar, nes buvo daug prisnigę, sniegas iš lėto tirpo. Bet ar ilgam užteks – tik Dievas gali atsakyti“, – su nerimu vasaros laukia Sandra.

Šlyną galima gręžti

Ilgametę šulinių statymo patirtį sukaupęs Stasys Mozeris sako, kad adatas į šulinį leisti reikia tada, kai gruntinio vandens lygis nukrenta ir jo nebeužtenka šeimos poreikiams. Taip pat adata leidžiama ten, kur gilinti šachtinio šulinio nebeįmanoma. „Dėl adatos statymo žmonės į mus kreipiasi, kai jiems nebelieka kitų būdų apsirūpinti vandeniu. Kartais į šulinį dar galima leisti siauresnius žiedus, tačiau pasitaiko atvejų, kai jie netelpa dėl kreivai stovinčių senesnių žiedų. Su adata viskas labai paprasta, darbas nėra sudėtingas“, – tikina meistras.

Tačiau ne visais atvejais ir adatą meistrai ryžtasi leisti. Ar šuliniui tiktų adata, ar ne, meistras gali įvertinti tik įlipęs į šulinį ir patikrinęs gilesnius grunto sluoksnius. Anot pašnekovo, idealios sąlygos įkalti adatą bus ten, kur po jau įleistais žiedais laikysis vandeningas smėlio ar žvyro sluoksnis. „Priešinga situacija, jeigu randame molį, tada kalti adatos nebėra prasmės. Tas pats, jei aptinkame šlyną. Aišku, jį galima gręžti. Jeigu pragręžę iki 2 m randame vandeningą sluoksnį, tuomet adatą galima statyti. Jei nėra galimybės įkasti naujus žiedus ar įleisti adatą, mano patarimas būtų paprastas – ieškokite naujos vietos šuliniui“, – įsitikinęs patyręs meistras.

Kada sunerimti?

Į šulinius leidžiamos adatos paprastai būna metaliniai ir plastikiniai nestori vamzdžiai su smailėjančiu antgaliu. Tačiau S.Mozerio praktika rodo, kad labiausiai pasiteisina plastikiniai, 32 mm skersmens vamzdžiai. Jie yra ilgaamžiškesni, nerūdija, todėl ir tarnauja ilgiau. Adatoje yra įmontuoti specialūs filtrai, valantys vandenį, atbulinis vožtuvas.

Jeigu po adatos įleidimo į žemę ima bėgti drumstas vanduo – ženklas, kad adata šulinyje gali ir neužsibūti. „Jeigu vanduo spalvotas, gali būti, kad adata įleista į molėtą gruntą. Molio dalelių filtras tikrai negali išfiltruoti. Toks vanduo bėgs nuolat, neilgai trukus užsikemša filtrai. Tačiau jeigu adata įleista į vandeningą smėlio sluoksnį, nereikia nerimauti, jei tris minutes pumpuosite gelsvą vandenį. Tai normalu, nes nešvarus vanduo nubėga ir tada pasirodo skaidrus. Po gerų penkių minučių jis jau saugus gerti. Dėl atsargos visuomet galite išsitirti vandenį“, – sako S.Mozeris.

Į smėlėtą ar žvyruotą sluoksnį įleista adata gali tarnauti dešimtmetį ar net ilgiau. Adatos šachtiniuose šuliniuose pasiteisina dar ir todėl, kad juose vanduo ne visada būna švarus. Į juos gali įkristi medžių lapai, spygliai, graužikai ar kt. Taip pat gali patekti ir paviršinio vandens. Vandenyje atsiradusios bet kokios organinės medžiagos neišvengiamai pradeda pūti. Ten gali įsiveisti ir dumblių.

Per dideles sausras gali nepasiekti vandens

Pasiteiravus, į kokį gylį įleidžiama adata, pašnekovas sako, kad tai priklauso nuo grunto. Kartais užtenka ją įkalti į 0,5 ar 1 m gylį, o kartais tenka įleisti net 2 m. Tačiau nereikia tikėtis, kad adata visiškai išspręs vandens stygiaus klausimą. Pasak pašnekovo, ar adata sugebės aprūpinti vandeniu šeimą, ar ne, priklausys nuo vandeningojo sluoksnio storio. Vis dėlto, jeigu vandens lygis stipriai krenta ir upėse, ežeruose, netoliese esančių šulinių vandens lygis taip pat smunka žemyn.

Kasantiems naujai

Jeigu sodyboje vyrauja smėlingas gruntas, galima įsirengti vandens adatą ir be šachtinio šulinio. Šiuo atveju adatinis (kitaip – kaltinis arba abisininis) šulinys yra pats pigiausias. Vandens adatą įsirengti, anot S.Mozero, čia nesunku. „Vis tiek be šulinuko žiedų neišsisuksite. Reikia įleisti bent du žiedus, kad galėtume pastatyti hidroforą. Tačiau toks šulinys pasiteisina tik tada, jei gruntinis vanduo laikosi pakankamai aukštai“, – pabrėžia meistras. Adatinis šulinukas, vėlgi, netinkamas molingai dirvai, nes vanduo nesugebės išplauti sau kelio.

Prieš kasant tokio tipo šulinį verta atkreipti dėmesį į netoliese esančius pastatus, įvertinti, ar netoliese nėra intensyviai dirbamų žemės ūkio laukų. Išberiamos trąšos dažnai išsiplauna į gruntinius vandenis ir juos užteršia, todėl toks vanduo gali būti pavojingas sveikatai.

Reikalinga investicija

Skaičiuojama, kad adatos įleidimas į šulinį gali kainuoti nuo 400 iki 600 eurų. „Kiek kainuoja vanduo miesto žmonėms? Kiek per vasarą jie vandens išleidžia? Mano abu sūnūs gyvena sostinėje ir vien vandeniui per vasarą išleidžia apie kelis šimtus eurų. Man kaime susitvarkyti vandenį yra vienkartinė investicija, – aiškina sodietis Vytautas Kuzma iš Ignalinos. – Nors meistrai sako, kad adatos turi gerus filtrus, man jo neužteko. Paleidus vandenį patekdavo ir smėlio. Dėl jo man būtų užsikimšę vamzdžiai, sugadinta skalbyklė. Dėl to stačiausi vandentiekio filtrą. Adatos filtras buvo gana stambus, praleisdavo smėlio daleles.“

Garbaus amžiaus vyriškis sako, kad adatą jam įkalė pažįstamas meistras prieš trejus metus. Per visą šį laiką vandens netrūko net ir užslinkus sausam periodui. „Klimatas keičiasi. Sausrų bus tik daugiau, todėl vaikai įtaisė adatą, kad nereikėtų tempti vandens butelių iš parduotuvės. Išleidome apie 500 eurų su visais filtrais. Kol kas jokių rūpesčių dėl vandens nebuvo, tikiuosi, kad ir nebus“, – viliasi Vytautas.