Ši žiema – savotiški šilumos ir šalčio amerikietiški kalneliai. Jau tapo įprasta, kad vieną savaitę skęstame sniege, žvarbstame nuo spaudžiančio šaltuko, o kitą per savo kiemą turime bristi su guminiais batais. Tačiau net ir tokius orus sodininkai gali išnaudoti savo naudai. Vieni į šiltnamius pila iš kiemo sukastą sniegą, kiti – surinktą lietaus vandenį.

Uogų augintojai taip pat kol kas neturi dėl ko sielotis, tačiau džiaugtis neskuba, nes visiškai neaiškus tolimesnis žiemos scenarijus.

Sniegą neškite į šiltnamį

Praėjusią savaitę iškritus gausesniam sniegui, sodininkai „mankštinosi“ kasdami takus kiemuose. Dalis jų sniegą „įdarbino“ ir nemažai jo prikrėtė šiltnamiuose. Tačiau daržininkai šiuo klausimu nesutaria. Vieni sako, kad tai nereikalingas laiko švaistymas ir semtuvais nešti sniegą į šiltnamį beprasmiška, kiti tvirtina, kad tai didelė nauda dirvai.

Kauno miškų ir aplinkos inžinerijos kolegijos (KMAIK) Kraštovaizdžio architektūros ir rekreacijos katedros doc. dr. Elena Survilienė-Radzevičė atkreipia dėmesį, kad sniego vanduo, kaip ir lietaus, yra daug minkštesnis nei iš vandentiekio, todėl juo laistyti šiltnamį apsimoka. „Sniego į šiltnamį reikia atnešti tam, kad būtų palaikoma dirvos drėgmė. Tačiau viską reikia daryti su saiku. Nebūtina iki stogo prikrauti sniego, nes jeigu šiltnamis turi gerą drenažą, vanduo vis tiek susigers į žemę. Tačiau toks vanduo turi ir daugiau mineralų, mikroelementų“, – paaiškina mokslininkė, pridurdama, kad lygiai tiek pat vertingas ir lietaus vanduo.

Tuose šiltnamiuose, kuriuose laikosi perteklinė drėgmė, papildomai kloti sniego nereikėtų. Pasak E.Survilienės-Radzevičės, šiltnamiai pastatyti per žemai, į juos subėga vanduo, todėl reikėtų pasirūpinti gera drenažo sistema.

Naudokite pelenus

Kokius dar darbus galima nuveikti šiltnamyje viduržiemį? Pasak KMAIK mokslininkės, šiltnamius šiuo metu taip pat galima pabarstyti pelenais. Šie turėtų būti iš medžio malkų, be priemaišų. Anglies ar kito kieto kuro pelenai netinka. Jų sluoksnis neturėtų būti storas, nes per didelė pelenų koncentracija didins dirvos šarmingumą, dėl to augalai sunkiau įsisavins maisto medžiagas. „Pelenų nepadauginkite, nes tai pakenks augalams, jų šaknys ne taip gerai maitinsis. Vienas žmogus man pasakojo, kad visus pelenus iš židinio per žiemą nešė ir pylė į šiltnamį. Dėl to ten niekas per visą vasarą neaugo. Jeigu turite labai daug pelenų, geriau jais dalinkitės su kitais, nes kas per daug – tas nesveika“, – įspėja E.Survilienė-Radzevičė.

Valykite stogą

Dar vienas svarbus darbas šiltnamyje žiemą – sniego valymas nuo stogo ir laikančių konstrukcijų. Ši žiema įrodė, kad per gana trumpą laiko tarpą sniego gali pridrėbti tiek, kad pasekmės bus juntamos ilgai. Jei šiltnamis su polietileno danga, ji neatlaikiusi sunkaus šlapio sniego greitai plyšta, drėksta ir laikančios konstrukcijos. Taip pat nuo stipraus vėjo, storos sniego dangos lūžta ir polikarbonatiniai šiltnamiai. Dėl to pastebėjus, kad ant jų užpustytas storesnis sniego sluoksnis, jį vertėtų kruopščiai nuvalyti.

Didelės žalos dar nėra

Iš šiltnamių persikelkime į sodus. Daugelyje šalies rajonų įšalo nėra, viduržiemį kurmiai nesunkiai virš sniego kelia žemių kupstelius. Laikantiems tokiems orams, daugelis sodininkų susitaikė, kad staigūs atšilimai ir užšalimai jau tapo pastoviu mūsų žiemoms reiškiniu. Tačiau kaip tokius orus vertina profesionalūs sodininkai?

Lietuvos agrarinių ir miškų mokslo centro Sodininkystės ir daržininkystės instituto Sodininkystės technologijų skyriaus vedėjas Juozas Lanauskas pastebi, kad pirmoje žiemos pusėje, kai augalai paniro į visišką ramybės fazę, staigūs atšalimai ir atšilimai labai didelės neigiamos įtakos nepadarė. Tačiau žiemai persivertus į antrą pusę, situacija su kiekvienu drastišku temperatūrų pokyčiu vis pavojingesnė sodo augalams. „Gerai bent, kad šią žiemą pasirodę atšilimai nepasižymėjo aukštomis temperatūromis ir jie tęsėsi neilgai. Pavojaus kol kas nėra, o kas bus toliau – visiškai neaišku. Su kiekvienu atlydžiu paskutinį žiemos mėnesį sode pavojų bus vis daugiau. Su kiekvienu šilumos ciklu augalai bunda iš žiemos miego ir jie tampa lengviau pažeidžiami“, – atsidūsta patyręs agronomas.

Anot jo, jeigu šalyje įsivyrautų maždaug 5 laipsnių šiluma ir ji laikytųsi bent savaitę, tai būtų rimtas pavojus sodo augalams. Per anksti užklupusi šiluma gali paskatinti vegetaciją.

Nerimas ir dėl brangstančių trąšų

Kiek kita situacija su lauke žiemojančiomis braškėmis. Daug kur įšalo nėra, nes žemę buvo užklojęs sniegas, o kai kur jis dar laikosi. J.Lanauskas nerimauja, kad jei žemė ir toliau neįšals, tai gali būti pražūtinga braškių daigams. Jie pavasarį gali būti iššutę, gali pradėti plisti ligos.

Lietuvos braškių augintojų draugijos pirmininkas Vidas Juodsnukis kol kas situacijos dėl šiųmetės žiemos nedramatizuoja. Pasak jo, tokios ekstremalios situacijos kaip pernai, kuomet užsnigus be įšalo iššuto braškių šaknys, augintojai neteko dalies sodinukų, nėra. Šiemet skaičiuojami nuostoliai kol kas minimalūs. „Sunku vertinti tai, kas dar gali nutikti, tačiau bent jau dabar didelės žalos niekur nėra, nes sniego buvo palyginti nedaug. Didelį nerimą kelia trąšų, laistymo įrangų, uogoms skirtų laikyti indelių brangimas“, – ne tik dėl galimų gamtos išdaigų, bet ir dėl kylančių kainų nerimauja braškių augintojų atstovas.

Kol kas bėdų nemato

Medlievas ir gervuoges auginantis Lietuvos uogų augintojų asociacijos pirmininkas Tautvydas Gurskas džiaugiasi, kad jo auginamos uogos nėra labai lepios, šiek tiek susirūpinti verčia tik gervuogės, kurios galėjo apšalti, tačiau jų būklę geriau bus galima įvertinti tik pavasarį.

Pašnekovas sako jau pasiilgęs tokių žiemų, per kurias nuo šalčio tvoros braškėtų, nes su dideliu šalčiu kartu pražūtų ir uogakrūmių kenkėjai, įvairūs ramybės neduodantys šliužai. „Šilauoges, svarainius, šaltalankius, serbentus auginantys ūkininkai dar nesiskundžia, manau, kad laukuose viskas gerai. Kai stoja tokios švelnios žiemos, aš labiausiai išgyvenu dėl kenkėjų, kurie per žiemą neiššąla. Šiuo metu žaladarių turime sočiai, todėl labai norėtųsi tokios žiemos, kad šalčiai juos jei nesunaikintų, tai bent gerokai sumažintų“, – kalba T.Gurskas.

Didžiausi iššūkiai priešakyje

Jis sutinka su J.Lanausku, jog didžiausi iššūkiai dar priešakyje. Pasak T.Gursko, uogų augintojams daug baisesnė antroji žiemos dalis ir pavasaris. Jis tikina, kad daugiausia streso gegužės mėnesį, kai šalnos gali pakąsti krūmų žiedus, pumpurus ir taip palaidoti dar net nespėjusį užsimegzti derlių. „Tačiau ir dabar nedrįsčiau džiaugtis, kad jau peržiemojome. Atsipalaiduoti dar tikrai per anksti. Vasarį užeina didžiausi šalčiai, tada ir matysime, kokios kortos iškris. Jei nebus įšalo, laikysis atodrėkis, būtent tai labiausiai pakenks augalams. Temperatūrų kaita labiausiai kenkia uogakrūmiams. Jeigu naktį laikytųsi minusinė (-5 °C), o dieną pliusinė temperatūra (+5 °C) – tai būtų tikras chaosas“, – įsitikinęs T.Gurskas.