Vasario 8-ąją, Lietuvai netrukus minėsiant valstybės atkūrimo šimtmetį, Vilniuje, ant Neries kranto, bus atidengtas paminklas Jonui, Antanui ir Petrui Vileišiams. Daug nepriklausomybei ir lietuvybei nusipelniusių brolių atminimą įamžinti ėmėsi jų palikuonys. O paminklo nepriklausomybės patriarchui Jonui Basanavičiui dar teks palaukti. Planuojama, kad jis galėtų būti pastatytas tik šių metų lapkričio 23 d., minint šios iškilios asmenybės 167-ąsias gimimo metines.

Lietuvių literatūros klasikas Juozas Tumas-Vaižgantas apie brolius Vileišius ir jų veiklą yra sakęs: „Liūtys žemės neatgaivina, ją įdrėkina nuolatinis smulkus lietus, kurio kas lašas – tai į žemę.“

Dabar brolių nuopelnus įamžins ir paminklas. Į jo atidengimo iškilmes iš JAV atvyks jauniausioji – jau 97 metų sulaukusi – Jono Vileišio dukra Rita Vileišytė su dukra Silvija ir anūke Lina, buvusio Seimo nario ir aktyvaus lietuvių išeivijos veikėjo Kazio Bobelio našlė, J. Vileišio anūkė Dalia Bobelienė su sūnumi Algiu, o taip pat – P. Vileišio anūkas Petras Vileišis. Susirinks ir gausus Vileišių giminaičių, gyvenančių Lietuvoje, būrys.

Prie vieno stalo, simbolizuojančio Lietuvą

Vienas iš J. Vileišio anūkų – vilnietis verslininkas Gediminas Tursa LRT.lt pasakojo, kad po visą pasaulį išsibarsčiusioje Vileišių giminėje idėja pastatyti savo garsiems protėviams paminklą Vilniuje, dėl kurio jie taip kovojo, sklandė daugybę metų. Prieš kelerius metus Vileišių palikuonys patys ėmėsi iniciatyvos paskelbti konkursą paminklui sukurti. Jam buvo pateikta net 60 darbų, iš kurių atrinkti 45.

Visiems jiems eksponuoti, aptarti ir įvertinti buvo išsinuomotas apleistų Sporto rūmų pirmasis aukštas. Iš pateiktų idėjų konkurso komisija, kurioje dirbo architektai ir skulptoriai, išrinko skulptoriaus Regimanto Midvikio bei architektų Lino Krūgelio ir Ričardo Krištapavičiaus darbą.

Broliai Vileišiai, susėdę prie bendro stalo, žiūri į Gedimino kalną – ši idėja simbolizuoja ir pabrėžia glaudų brolių tarpusavio ryšį ir jų santykius su tauta, su Lietuva, dėl kurios jie tiek daug nuveikė.

„Deja, paminklo autorius – skulptorius R. Midvikis – nesulaukė jo atidengimo. Mirė 2015 m., tačiau savo darbą buvo spėjęs pabaigti. Kartu modelį atvežėme iš Tauragės į Vilnių ir nuėmėme jo atspaudus“, – pasakojo  G. Tursa, kurio iniciatyva taip pat buvo sutvarkytas Vileišių mauzoliejus Rasų kapinėse, kur ilsisi visi trys broliai ir dalis jų palikuonių.

Paminklo sukūrimas ir pastatymas T. Kosčiuskos gatvėje esančiame skverelyje, nuo kurio Neries pakrante galima pasiekti P. Vileišio statytus rūmus, kainavo daugiau kaip 250 tūkst. eurų. Šias lėšas skyrė Vileišių giminės atstovai ir projekto rėmėjai. Skverui sutvarkyti ir paminklo pjedestalui Vilniaus miesto savivaldybė skyrė per 105 tūkst. eurų.

Verslininkams paminklo pastatyti nepavyko

Tuo metu diskusijos dėl paminklo J. Basanavičiui Vilniuje tarp Kultūros ministerijos, Vilniaus  miesto savivaldybės, Nacionalinio muziejaus ir koncerno „MG Baltic“, kuris buvo pasišovęs finansuoti jo sukūrimą, virė kelerius metus, tačiau rezultatų nedavė.

J. Basanavičiaus amžininko skulptoriaus Rapolo Jakimavičiaus dar prieškariu sukurtas paminklo eskizas taip ir nebuvo išdidintas, nors verslininkai siekė, kad būtent juo būtų įamžintas nepriklausomybės patriarchas.

Šio projekto nesėkmei įtakos turėjo ir prieštaringai vertinamas R. Jakimavičiaus kūrinys, ir vadinamasis politinės korupcijos skandalas, su kuriuo siejamas „MG Baltic“ koncernas.

Būsimas paminklas J. Basanavičiui, BNS nuotr.

Paminklo atidengimas planuojamas metų pabaigoje

Kaip LRT.lt sakė Vilniaus mero Remigijaus Šimašiaus atstovas,  paminklas J. Basanavičiui bus atidengtas šių metų lapkričio 23 d., minint jo gimtadienį, priešais Nacionalinę filharmoniją, kur anksčiau buvo įsikūrę Miesto rūmai, o 1905 m. posėdžiavo Vilniaus Seimas.

Anksčiau miesto savivaldybė skelbė, kad paminklas J. Basanavičiui bus nedidelis, iki trijų metų aukščio, bet svarbus istorinis ir architektūrinis akcentas – aplink skulptūrą sukurta erdvė leis žmonėms ją apžiūrėti iš arti.   Paminklo ir aikštės idėjos autoriai – skulptorius Gediminas Piekuras ir architektai Gediminas Antanas Sakalis bei Algirdas Rasimavičius – pasirinko klasikinį portretinį figūrinį sprendimą.

Sutvarkius aikštę priešais filharmoniją, vietoje buvusios automobilių statymo aikštelės bus sukurta nauja Senamiesčio viešoji erdvė.

Planuojama pakeisti aikštės dangą, pasodinti želdinių ir įrengti modernų apšvietimą, taip pat mažosios architektūros elementų. Paminklo nuliejimas ir pastatymas kainuos apie 100 tūkst. eurų, aikštės sutvarkymas – apie 300 tūkst. eurų.