Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvyro kasėjų užmojus Batniavos seniūnijoje stabdo ir teismas, ir paveldosaugininkai

Nenuėjo veltui Kauno rajono savivaldybės ir Batniavos bendruomenės pastangos sustabdyti žvyro kasėjų užmojus kasti žvyrą vaizdingame Nemuno slėnyje. Trečiadienį Regionų apygardos administracinio teismo Šiaulių rūmų teisėjų kolegija UAB „Benefaktor“ skundą atmetė kaip nepagrįstą.

Pripažinta, kad Kauno rajono savivaldybė turėjo teisėtą ir pagrįstą pagrindą 2021 m. sausio 19 d. priimti sprendimą „Dėl nepritarimo planuojamai ūkinei veiklai“.

„Kadangi skundžiamas sprendimas yra teisingas, teisėtas ir pagrįstas, atitinkantis Viešojo administravimo įstatymo keliamus reikalavimus, jo naikinti nėra pagrindo. Todėl nėra pagrindo tenkinti pareiškėjos skundo reikalavimus ir perduoti UAB „Ekostruktūra“ parengtą Naujo smėlio ir žvyro karjero kasimo Batniavos sen., Virbaliūnų k., poveikio aplinkai vertinimo programą Kauno rajono savivaldybės tarybai įvertinti iš naujo“ – teigiama teismo nutartyje.

Teismas pabrėžė, kad Kauno rajono savivaldybė savo sprendimą grindė viešojo intereso gynimu ir svariais teisiniais argumentais: atsižvelgė ir įvertino Savivaldybės bendrąjį planą ir strateginį plėtros planą 2021-2027 m., taip pat aplinkos ir kultūros paveldo apsaugą reglamentuojančių teisės aktų reikalavimus.

ELTA yra skelbusi, kad šiemet Kauno rajono savivaldybės tarybai net du kartus teko atremti verslininkų užmačias kasti žvyrą Batniavos seniūnijoje. Sausio 19-ąją Taryba nepritarė UAB „Benefaktor“ planuojamai ūkinei veiklai Virbaliūnuose, o balandžio 20 d. – bendrovės „Rizgonys“ planams Naujienos kaime. 

Tarybos posėdžius inicijavęs Kauno rajono meras Valerijus Makūnas rėmėsi ne tik teisės aktais, bet ir vietos gyventojų pasirašyta peticija, kurioje priešinamasi verslo invazijai į išskirtinį gamtos kampelį. Pirmuoju atveju kasti žvyrą buvo suplanuota Virbaliūnų kaime, Nemuno pakrantėje, maždaug 40 ha sklype, antruoju - Pakarklės miške. Abi teritorijos yra vertingos gamtiniu, kraštovaizdžio ir rekreaciniu požiūriais. Šioje zonoje arba arti jos yra daug paveldo objektų: Virbaliūnų, Kriemalos, Kulautuvos ir Brūžės senovės gyvenvietės, Paštuvos piliakalnis, Brūžės dvarvietė ir kapinynas, Lietuvos sklandytojų slėnis.

Atkreiptinas dėmesys ir į tai, kad atsižvelgdamas į situacijos jautrumą, Kultūros paveldo departamentas prie Kultūros ministerijos šių metų rugsėjo 22-ąją Nekilnojamosios kultūros paveldo vertinimo tarybos aktais patikslino Brūžės ir Žvirgždės dvarviečių, taip pat Kriemalos senovės gyvenvietės vertingąsias savybes bei apibrėžė teritorijos ir apsaugos nuo fizinio poveikio pazonio ribas.

„Remiantis teisės aktais ir vadovaujantis Lietuvos geologijos tarnybos pateikta informacija apie išžvalgytas naudingųjų iškasenų teritorijas, Kauno rajono bendrojo plano sprendiniuose naudingųjų iškasenų vietos yra pažymėtos, tačiau tai nereiškia, kad čia jas galima kasti“, - pabrėžė Kauno rajono savivaldybės Urbanistikos skyriaus vedėjas Mindaugas Kruopis.

Tarybos sprendimuose akcentuojama, kad dėl planuojamos ūkinės veiklos būtų negrįžtamai pažeista per ne vieną šimtmetį susikūrusi natūrali kraštovaizdžio ekologinė pusiausvyra ir ekosistemų stabilumas. Kauno rajono savivaldybės poziciją palaikė Lietuvos miškininkų sąjunga, kitos visuomeninės organizacijos, - primena mero patarėjas Edmundas Mališauskas.

Rekomenduojami video