Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žvyrkeliams asfaltuoti – dvigubai daugiau lėšų

Šiais metais savivaldybių žvyrkelių asfaltavimui skirta 20 mln. eurų Kelių priežiūros ir plėtros programos (KPPP) lėšų, tai perpus daugiau nei 2019 metais. Pusę viso finansavimo numatoma skirti kaimų keliams su žvyro danga.

Kviečia savivaldybes

„Siekiame, kad kuo daugiau kelių su žvyro danga būtų išasfaltuoti, todėl kviečiame šalies savivaldybes pasirašyti sutartis dėl finansavimo žvyrkeliams ir kaimo keliams asfaltuoti. Finansavimas paskirstytas metų pradžioje, todėl savivaldybės turės pakankamai laiko suplanuoti resursus ir pasiruošti darbams“, – teigia susisiekimo ministras Jaroslavas Narkevičius.

Pirmą kartą 50 proc. KPPP lėšų žvyrkelių asfaltavimui tikslingai numatyta kaimo keliams su žvyro danga asfaltuoti. Šią sumą – 10 mln. eurų – savivaldybės galės panaudoti vietinės reikšmės žvyrkeliams miesteliuose, kaimuose ir viensėdžiuose asfaltuoti. Likusią KPPP lėšų dalį, dar 10 mln. eurų, ketinama skirti kitiems savivaldybių vietinės reikšmės keliams su žvyro danga asfaltuoti ar kapitaliniams remonto darbams atlikti.

Padidėjus KPPP finansavimui keliams su žvyro danga asfaltuoti, mažėja įsipareigojimai savivaldybėms. Norėdamos gauti finansavimą žvyrkelių asfaltavimui šiems metams, savivaldybės prie įgyvendinamų projektų turės pridėti mažiau nuosavų lėšų, t. y. 30 proc. nuo objekto išlaidų. Pernai savivaldybės turėjo prisidėti 50 proc. lėšų.

KPPP finansavimas galės būti skiriamas savivaldybių valdomiems vietinės reikšmės keliams, jungiantiems rajoninius kelius, gyvenvietes, sąvartynus, taip pat gatvėms gyvenamosiose vietovėse asfaltuoti. Prie asfaltuotinų kelių priskiriami ir keliai į rekreacijos ar lankytinus objektus, kultūros paminklus. Visi vietinės reikšmės keliai su žvyro danga, kuriems bus skiriamos lėšos, turi būti įtraukti į savivaldybių tarybų patvirtintą vietinės reikšmės kelių sąrašą.

KPPP finansavimo lėšos savivaldybėms bus paskirstomos pagal kelių su žvyro danga savivaldybėje ilgį – 70 proc. ir pagal savivaldybės nuolatinių gyventojų skaičių – 30 proc.

Skirs 90 mln. eurų

„2020 metais 90 mln. eurų numatoma skirti valstybinės reikšmės rajoniniams keliams su žvyro danga asfaltuoti, 20 mln. – specialiajai vietinės reikšmės žvyrkelių asfaltavimo programai. Skirta suma bus 20 mln. eurų didesnė nei buvo skirta praėjusiais metais“, – teigia J.Narkevičius.

Be to, biudžeto įstatyme 2020 metais 35 mln. eurų numatyta skirti valstybinės reikšmės magistralinio kelio A1 Vilnius–Kaunas–Klaipėda ruožo nuo 89,40 iki 107,00 km rekonstravimui, dviejų lygių sankryžos Vilniuje, Žirnių g., Liepkalnio g. ir Minsko pl., taip pat Baltijos pr., Šilutės pl. ir Vilniaus pl. žiedinės sankryžos Klaipėdos mieste rekonstravimui finansuoti.

Pastaruoju metu, žymiai paspartinus projektų įgyvendinimą, padidėjo lėšų poreikis ir iš naujo peržiūrimos finansavimo galimybės. 2020 metų valstybės biudžeto ir savivaldybių biudžetų finansinių rodiklių patvirtinimo įstatyme nustatyta galimybė kreiptis į Finansų ministeriją prašant skirti reikiamas lėšas.

Skaičiuojama, kad panaudojant ES paramą, 2007–2013 m. laikotarpiu Lietuvoje išasfaltuota 737 km žvyrkelių. Pirmenybė buvo teikiama per gyvenvietes einantiems keliams, taip pat tiems, kuriais vyksta intensyvus eismas ir kurie jungia didesnes gyvenvietes su magistraliniais bei krašto keliais.

Asfaltuotų kelių naudą labiausiai pajunta netoli žvyrkelių gyvenantys žmonės – sutvarkius kelią, pagerėja susisiekimas, trumpėja kelionės laikas, sumažėja triukšmas ir dulkėtumas. Be to, geresni rajoniniai keliai skatina vietinį turizmą, padeda lengviau pasiekti regioninius parkus, poilsiavietes prie upių ir ežerų.

Nutraukė sutartis

Tačiau ne viskas eina lyg sviestu patepta. Ministerijos teigimu, 2018 metais kelių tiesimo bendrovė „Kamesta“ neišasfaltavo beveik 55 kilometrų ilgio žvyrkelių. Dėl to su bendrove buvo nutrauktos daugiau nei 11 mln. eurų vertės sutartys.

Pagal 2016 metais pasirašytas sutartis, įmonė aštuoniuose Lietuvos rajonuose paliko neišasfaltavusi 27 žvyrkelių ruožus.

Lietuvos automobilių kelių direkcija (LAKD) su „Kamesta“ buvo sudarę sutarčių dėl žvyrkelių asfaltavimo už 11,26 mln. eurų. Pagal šias sutartis rangovas įsipareigojo išasfaltuoti 10 ruožų (iš viso 22,8 kilometro) Tauragės, Pagėgių, Šilalės ir Jurbarko rajonuose bei 17 ruožų (iš viso 31,7 km) Elektrėnų, Jonavos, Kaišiadorių ir Kėdainių rajonuose.

LAKD duomenimis, nutraukus neįvykdytas sutartis, bus skelbiami nauji viešieji pirkimai numatytiems žvyrkelių ruožams asfaltuoti.

 

Adomas Grinius

Rekomenduojami video