Kokią rūpesčių naštą ant Lietuvos pečių užkraus 2023-ieji? Kokie iš jų bus sunkiausi ir kaip su jais reikės dorotis? O gal ši našta jau bus lengvesnė, nei pernai? Tai klausimai, į kuriuos atsakymų ieškome kaskart peržengę naujųjų metų slenkstį.

„Iššūkių bus visose srityse“

Žvilgsniu sveriant šiųmetę valstybės gyvenimo problemų naštą lengva apsirikti: metų kelias tik prasideda, iš ankstesnių metų atsinešti rūpesčiai ir sunkumai, su kuriais norom nenorom teko apsiprasti, atrodo nebe tokie sunkūs, kaip anksčiau, tačiau gyvenimas jau po savaitės ar mėnesio gali netikėtai užversti ant kupros kokį naują nešulį, kuris pareikalaus dar daugiau jėgų. Kita vertus, kantriai sprendžiant ankstesnes problemas našta pastebimai lengvėja, ir eiti į priekį darosi nebe taip sunku. Apie tai, su kokiomis svarbiausiomis valstybės gyvenimo problemomis politikoje, ekonomikoje, socialinėje srityje turėsime tvarkytis šiais metais, kokie didžiausi rūpesčiai laukia Lietuvos, paprašėme pasidalinti mintimis savo pašnekovų.

Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas Jurgis Razma, Tėvynės sąjungos-Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos seniūno pirmasis pavaduotojas, pradėjo nuo to, ką, jo manymu, žmonės labiausiai jaus ir šiais metais – labai didelės infliacijos. „Ypač smarkiai išaugo maisto produktų kainos, žmonėms jie vis sunkiau įperkami. Aišku, žmonės turi tam tikrų lūkesčių, kad valdžia šia prasme gali kažką daugiau padaryti. Matyt, neišvengiamai ir Seimas, ir Vyriausybė bus spaudžiami tų lūkesčių, nors galimybių pakeisti situaciją nėra labai daug. Bet, matyt, tikrai turėsime nuoširdžiai svarstyti, kokie dar sprendimai galėtų tokią padėtį šiek tiek palengvinti, kiek dar mes galime daryti įtaką, kad tos kainos būtų mažesnės. Yra tiesiogiai valstybės struktūrų reguliuojamų kainų, pavyzdžiui, energijos išteklių, o jos tiesiogiai atsiliepia kitų prekių savikainai“, – sakė politikas.

J.Razma atkreipė dėmesį, kad ir šiuo gana nelengvu metu dauguma Lietuvos žmonių tikrai galvoja ne tik apie save. Pasak jo, jiems rūpi ir ta skaudi situacija, kurioje dėl tebevykstančios Rusijos agresijos atsidūrė Ukrainos žmonės. „Ir, ko gero, apie tai galvojant ir tos smulkios mūsų problemos gerokai nublanksta. Žmonės, manau, išliks tuose pergyvenimuose dėl mums draugiškos Ukrainos tautos, rūpinsimės tolesniu pagalbos teikimu. Gali būti ir didesni karo pabėgėlių srautai, ypač po Naujųjų, žiemos laikotarpiu. Žinome, kad ten sutrikdytas ir šilumos, ir elektros tiekimas, daug kur miestuose neįmanoma gyventi. Tikiuosi, kad bus draugiškas nusiteikimas suteikti pabėgėliams laikiną prieglobstį – ne tik centrinės valdžios ar savivaldybių turimose patalpose, bet ir asmeniškai. Taip, kaip buvo pačioje pradžioje, kai žmonės pagalbą teikė „Stiprūs kartu“ vedami. Manau, kad tai išliks ir tolimesnis mūsų rūpestis“, – vylėsi pašnekovas.

Svarstydamas apie kitus galimus šių metų iššūkius, Seimo pirmininko pirmasis pavaduotojas neatmetė galimybės, kad bus tęsiamas Baltarusijos valdžios struktūrų spaudimas bandant nukreipti į Lietuvą ekonominius pabėgėlius. „Kol kas mūsų tarnybos gana gerai su tuo tvarkosi, bet tikrai negalime atsipalaiduoti, ir tai, manau, išliks svarbiu rūpesčiu ir 2023 metais“, – sakė J.Razma. Jo manymu, su išbandymais vėl gali susidurti ir Lietuvos sveikatos apsaugos sistema: nors pandemija dabar yra šiek tiek atslūgusi, matyti, kad daugėja sergančiųjų gripu, todėl negalima atmesti prielaidos, kad išaugs ir užsikrėtusiųjų COVID-19 skaičius. „Mūsų medicinai, manau, netrūks iššūkių ir šiais metais, bet, aišku, jau turime įvairios patirties, ir manau, kad tvarkysimės su jais daugiau ar mažiau sėkmingai“, – teigė politikas.

J.Razmos teigimu, iššūkių bus kiekvienoje srityje. „Tam yra ir už jas atsakingi mūsų ministrai, ir parlamentinę kontrolę vykdantys Seimo komitetai, prižiūrintys, kad nebūtų kur nors apsileista. Aišku, svarbus metų pradžios įvykis bus savivaldos rinkimai. Tiesioginiai merų rinkimai, valdžių formavimo savivaldoje procesas tam tikra prasme paveiks gyvenimą vietos bendruomenėse. Nueinanti valdžia kartais ima blogiau tvarkytis, visi jau galvoja apie būsimą, ir dėl to kai kur žmonės gali susidurti su papildomais keblumais. Kadencijos pabaiga savivaldoje šia prasme nėra dėkingas laikotarpis“, – sakė pašnekovas.

Paklaustas, kaip vertina visuomenės apklausas, praėjusių metų pabaigoje atskleidusias gana niūrias žmonių nuotaikas dėl reikalų valstybėje, J.Razma atsakė manantis, kad jos yra gana objektyviai susiformavusios. „Nenorėkime, kad jie būtų labai pozityviai nusiteikę, kai šitaip išaugo energijos išteklių kainos. Kaimo žmonės – aš ir pats esu kaimo gyventojas Rietavo savivaldybėje – gerai žino, kiek dabar kainuoja nusipirkti malkų žiemai ir kiek jos kainavo anksčiau. Ir tokie paprasti dalykai veikia nuotaikas, nes kol kas žmonės nemato, kad kainų pokyčiai pradėtų judėti priešinga kryptimi. Jeigu taip atsitiks, tai, matyt, keisis ir nuotaikos“, – pridūrė politikas.

„Grįždamas prie reikalų Seime galiu santūriai pasidžiaugti, kad mes, vykdydami savo rinkimų pažadus, beveik visose srityse priėmėme esminėms reformoms reikalingus įstatymus, tai gal šiuo požiūriu Seimo darbas bus šiek tiek ramesnis, nes nereikės klimpti sudėtingose diskusijose dėl reformos dalykų. Iš reformų galbūt vienintelė dar nepajudinta liko mokesčių sistemos reforma. Matyt, Seimo pavasario sesijoje ji bus pagrindinė sudėtingų diskusijų tema“, – prognozavo J.Razma.

Neatmetė išpuolių prieš NATO valstybę

Seimo Liberalų sąjūdžio frakcijos seniūnas Eugenijus Gentvilas sakė manantis, kad ir naujaisiais metais tęsis kai kurie pernykščiai dalykai. „Atšilus orams, matyt, kartosis Baltarusijos ir Rusijos išpuoliai: vėl bus inicijuojama migrantų krizė, gal ir dar didesniu masteliu, pavyzdžiui, jau ir iš Kaliningrado srities. Energetikos kainos pulsuos tol, kol nesibaigs karo veiksmai Ukrainoje. Net jeigu jie ir pasibaigs, lauks didžiuliai iššūkiai, susiję su Ukrainos atstatymu. Manykime, kad Rusija pralaimės, o tai savo ruožtu sukeltų rimtų svarstymų tarptautinėje arenoje, ką su ja daryti? Pareikalauti ją demilitarizuoti, kaip kažkada buvo su Vokietija ir Japonija? Man atrodo, kad pasibaigus karui Rusiją reikės bausti ne ekonominėmis priemonėmis, o kitokiomis sankcijomis, tokiomis kaip nuginklavimas ir pan. Nors kita prognozė ir nemaloni, manyčiau, kad Putinas, nujausdamas savo režimo pabaigą, bandys savo tautai pademonstruoti raumenis ir drąsą: galimi kokie nors išpuoliai prieš kurią nors NATO valstybę. Tai gali būti ne tik „atsitiktinai“ jos teritorijoje nukritusi raketa, bet ir sąmoningi smūgiai. Kaip sakoma, jeigu jau mirti, tai su muzika! Man regis, tai atitiktų Putino mentalitetą“, – svarstė E.Gentvilas.

Jis sakė manantis, kad visi šie aplinkiniai iššūkiai Lietuvai diktuos tas pačias sąlygas, kaip ir praėjusiais metais. Politiko teigimu, svarbu daryti viską, kad ekonomika ir toliau augtų, nors tas augimas labai sulėtėjo. „Bet kitaip turbūt ir negali būti, kai apmiršta visos Europos ekonomika. Svarbus ir žmonių ramybės išsaugojimas: visokie judėjimai, krutėjimai, pakilę vakcinacijos laikotarpiu, šiek tiek aprimo, bet aš neatmetu galimybės, kad gali būti ir tokių pastangų, kaip Vokietijoje, kur buvo planuojamas perversmas. Štai toks iššūkis Lietuvos papildomai lauktų. Nesakau, kad įvyktų kažkoks perversmas, bet tokių intencijų turinčių žmonių yra. Reikės dėti daug pastangų, kad būtų užtikrinta visuomenės ramybė“, – sakė pašnekovas.

Artėjantys savivaldos rinkimai, E.Gentvilo manymu, turėtų sumažinti visas politines įtampas tarp parlamentinių partijų. Jo teigimu, 24 Seimo nariai kandidatuoja į merus, todėl į jų retoriką ir darbotvarkę vis prasimušdavo pastangos parodyti save, pademonstruoti savo išradingumą, kūrybingumą ar meilę žmonėms. „Manau, kad tie dalykai aprims, bet žinome, kad artėja ir prezidento, ir Europos Parlamento rinkimai, tad rudenį atsiras visokių naujų „neramumų“. Bet šiaip tikriausiai tai bus eiliniai sunkūs metai – pirmiausia dėl tų išorinių iššūkių, kuriuos minėjau“, – apibendrino E.Gentvilas.

„Esame ties tragedijos slenksčiu“

Klausimą apie šiais metais Lietuvos laukiančią rūpesčių naštą Ramūnas Karbauskis, Lietuvos valstiečių ir žaliųjų sąjungos (LVŽS) pirmininkas, šešėlinis LVŽS premjeras, pavadino labai sunkiu. „Man atrodo, kad mes esame ties visiškos tragedijos slenksčiu. Jei kalbėtume apie ekonomiką, pirmiausia reikėtų pasakyti, kad neturime nei Ekonomikos ministerijos, nei jokios ekonominės politikos. Neturime politikos ir energetikos srityje, nes vienas dalykas – teiginiai, o visai kitas – tai, kas vyksta iš tikrųjų. Kaip verslininkas galiu pasakyti, jog tai, kas vyksta tikrovėje, prieštarauja tam, ką jie sako – daroma viskas, kad nebūtų pigios elektros energijos, kad nebūtų kuriami nauji elektros generavimo pajėgumai. Patys nesuprantame, kaip šitaip gali būti: valdžia sako, kad jų reikia, o kai pradedama prašyti tam būtinų leidimų, viskas nesuvokiamai įstringa. Vieši šitos valdžios pareiškimai ir reali situacija skiriasi kaip diena ir naktis“, – sakė R.Karbauskis.

Jis pabrėžė pats su tuo susidūręs. „Ateina mūsų įmonių, kurios kreipėsi dėl leidimų statyti vėjų jėgainių parkus, vadovai ir sako, kad arba negauna atsakymų į prašymus rezervuoti galingumus, arba jie ateina tokie, kad verčia galvoti – ar tikrai Lietuvai reikia pigios elektros energijos? Panašu, kad šitai valdžiai jos nereikia, jai, matyt, labai gerai taip, kaip yra dabar. „Ignitis grupės“ veiklą prižiūrintis finansų viceministras ir energetikos ministras tiesiogiai ar per savo iš dalies valdomas įmones turi „Ignitis grupės“ akcijų ir gauna jų dividendus. Nei vienas, nei kitas tų akcijų nedeklaravo. Žmonės nesupranta, kad net viceministro paminėta turima labai maža „Igničio“ akcijų dalis kainuoja apie 170 tūkst. eurų. Ir niekas nepasižiūrėjo, kiek „Ignitis“ išmoka dividendų už tas akcijas. O išmoka daugiau nei 5 proc. akcijų vertės. Galima pasiskaičiuoti. Jeigu jie viešai būtų pasakę, kad perka „Igničio grupės“ akcijų, ir kad už jas per metus gaus 5–6 proc. savo investicijų sumos, eiliniai piliečiai, užuot laikę savo santaupas banke, už kurias negauna nieko, būtų investavę į „Igničio“ akcijas. Visas humoras tas, kad finansų viceministras, kuris prižiūri tą įmonę, ir energetikos ministras, kuris atsakingas už visą energetikos sritį, yra suinteresuoti, kad jiems tiesiogiai ar per priklausančias įmones tie dividendai būtų išmokėti. Taigi, jie kontroliuoja ne įmonę, o savo investicijų grąžą. Va kur visa esmė“, – svarstydamas apie tai, kodėl valstybei nereikia pigios elektros energijos, kalbėjo R.Karbauskis.

Tiesa, čia derėtų pateikti pastabą - finansų viceministro Gedimino Norkūno teigimu, LVŽS pirmininko R. Karbauskio pateikta informacija neatitinka tikrovės ir yra klaidinanti. „Mano turimų „Ignitis grupės“ akcijų rinkos vertė šiuo metu yra apie 19 000 eurų, toli gražu ne 170 000, kaip buvo įvardinta. Tai sudaro tik 0,00138 proc. viso įmonės akcinio kapitalo. Tad apie kokią įtaką čia galime kalbėti? Aš iš tiesų neturėjau intereso aiškintis santykių viešojoje erdvėje ir praėjusį penktadienį Vyriausiajai tarnybinės etikos komisijai pateikiau visą informaciją, kad ji galėtų priimti sprendimą“, – „Valstiečių laikraščiui“ sakė viceministras G. Norkūnas.

„Jūs klausiate, ką aš manau apie kitus metus? Aš matau viena: šita valdžia yra absoliučiai įklimpusi korupcijoje, sumaišiusi kažkokius savo politinius interesus su ekonomika. Matome, kad, pavyzdžiui, politika Kinijos atžvilgiu jau dabar yra bankrutavusi, nes paaiškėjo, kad mes esame visiškai priešingose pozicijose, nei ES ir Jungtinės Valstijos. JAV ir Kinijos lyderių susitikimas parodė, kad esame visiški kvailiai. Bet tai netrukdo ministrui Gabrieliui Landsbergiui vaikščioti pasipūtusiam kaip povui ir aiškinti, kokie pavyzdžiai esame visam pasauliui ir kaip kovojame už demokratiją Kinijoje... Bet už demokratiją Kinijoje visi kovoja kitais būdais, nei mes. Mes kaip tik kenkiame Taivanui, nes prisidedame prie įtampos kūrimo. O jos kurti nereikia, nes dėl to kyla karai. Kitas dalykas – viešai tyčiojamasi iš Vokietijos, kalbama apie nevykusį kanclerį. Bet juk negalima tyčiotis iš tų, kurie turi padėti apginti mūsų valstybę. Taigi, užsienio politikoje – visiškas krachas. Galiu pasakyti, kad kiekviena diena su šita valdžia didina Lietuvos ekonominius nuostolius, kuria naujas ir gilina senas problemas. Jeigu rastumėte konservatorių ar liberalų partijai nepriklausantį žmogų, kuris tvirtintų, kad šiais metais gyvenimas Lietuvoje gerės, tikrai norėčiau jį pamatyti. Niekaip nesuprantu, kaip jis gali gerėti, kai mes einame tokiu kenkimo sau keliu. Apie jokius nacionalinius interesus ir jų gynimą net nėra prasmės kalbėti. Bet kai valdžia pradeda aiškinti, kad mums Lietuvoje geriau nei ukrainiečiams Ukrainoje, taip ir norisi pasakyti – o gal lyginkimės su Lenkija? Juk nėra sąžininga Lietuvos žmonėms kartoti, kad jiems geriau nei kariaujančioje Ukrainoje. Bet pasakyti, kad mums geriau nei Lenkijoje ar Latvijoje, jie negali. Čia ir yra visa esmė“, – sakė R.Karbauskis.

Tie patys rūpesčiai

„Rūpesčiai nesikeičia: iššūkiai, susiję su mūsų ekonomikos situacija, energijos resursų kainomis, infliacija, Ukrainos karo kontekste vykstančių procesų įtaka, ir toliau bus pagrindiniai“, – mano Demokratų sąjungos „Vardan Lietuvos“ pirmininkas Saulius Skvernelis, Seimo Nacionalinio saugumo ir gynybos komiteto narys. Anot jo, prasidėjusiais metais valstybės laukiantys rūpesčiai tikrai nemaži: kaip suvaldyti ekonomiką, kaip padėti žmonėms, kurie toliau klimpsta į skurdą, susimokėti už komunalines paslaugas, kaip didinti jų pajamas, pradedant atlyginimais, baigiant įvairiausiomis išmokomis ir pensijomis. „Nenoriu prognozuoti, bet svarstyti, kad kažkas šiuo požiūriu būtų lengviau, manau, būtų per didelis optimizmas. Matome, kas dedasi su energijos išteklių kainomis: jos tarsi ima mažėti, bet po to vėl staigiai šauna aukštyn. Neaišku ir tai, kokia bus infliacija. Yra daugybė žmonių, ir ne tik jaunų, kurie turi įvairių finansinių įsipareigojimų bankams. Matome, kas vyksta ir šiame sektoriuje – palūkanos drastiškai auga, ir tos sumos, kurias paskolas būstui ar kitus kreditus paėmę žmonės buvo susiplanavę grąžinti bankams, auga kaip ant mielių. Daugeliui šeimų tai tapo papildomu iššūkiu“, – sakė S.Skvernelis.

Politiniame gyvenime, pasak jo, vienas iš pagrindinių įvykių bus savivaldos rinkimai. „Žmonės išsirinks valdžią, kuri yra arčiausiai jų, nuo kurios priklauso didžioji dalis mūsų gyvenimo patogumo. Čia pagrindinis dalykas. Šių metų pabaigoje pradės aiškėti kandidatai į kitą labai svarbų – prezidento – postą. Žinoma, bus kasdienių politinių iššūkių ir rūpesčių, nes matome, kaip su jau minėtomis problemomis tvarkosi Vyriausybė, kokie prioritetiniai klausimai yra jos darbotvarkėje. Matyt, vėl bus bandymų pataikauti koalicijos partneriams priiminėjant kontroversiškus įstatymus, šitaip bandant stiprinti koalicijos tvirtumą. Matyt, audrų ir batalijų politiniame gyvenime netrūks“, – svarstė ekspremjeras.

S.Skvernelis sakė nesistebintis niūrias žmonių nuotaikas dėl ateities atspindinčiais apklausų rezultatais. „Žmonės tokiose apklausose pasako, kaip jie jaučiasi šiuo metu, kai tikrai nėra finansinio stabilumo ir saugumo. Be mano jau minėtų iššūkių, reikia pridėti ir sunkai suvokiamas bei sunkiai paaiškinamas maisto kainų pasiutpolkes. Tas nesaugumo jausmas, kai turi galvoti apie šeimos, būsto išlaikymą, ar, kaip minėjau, savo finansinių įsipareigojimų vykdymą, tikrai veikia žmonių nuotaikas. Kol kas nei pagrindo demonstruoti optimizmą, nei valdžios pastangų, kad optimizmo atsirastų daugiau, nelabai matyti. Aš asmeniškai jaučiuosi kaip ir dauguma, nes susiduriu su tais pačiais iššūkiais, kaip ir kiekvienas namų ūkis“, – sakė politikas.

S.Skvernelis pridūrė, kad labiausiai jį glumina tai, jog nemato realių valdžios veiksmų, kuriais būtų norima žmonėms pasakyti: matome, kokia situacija, palaukite, mes tuoj imsimės sprendimų, kad padėtis galėtų pasikeisti iš esmės. „Tada gal ir daugiau optimizmo, daugiau vilties atsirastų. Bet kai sakoma paprastai – palaukite dar porą metų, ir galėsite išsirinkti valdžią, kuri patinka ir bus geresnė, tai toks arogantiškas, nejautrus požiūris į žmonių problemas, jų keliamus klausimus to optimizmo tikrai neprideda“, – konstatavo pašnekovas.

Pagrindinė užduotis – išgyventi

Anot Seimo nario Algirdo Syso, Lietuvos socialdemokratų partijos frakcijos nario, pagrindinė užduotis, kurią šiemet turėsime spręsti, visiems bendra – išgyventi. „Ne tik tiems, kurie neturi pinigų, bet ir tiems, kurie jų turi. Matyt, čia yra pagrindinė užduotis, kad ta gerovės valstybė, apie kurią kalba prezidentas, nenutoltų, būtų labiau matoma ir pasiekiama. Manau, būtent į tai bus sutelktas visas dėmesys, nes nelabai tikiu, kad finansai staiga susitvarkys ar dujų bei naftos kainos nukris. Tos pačios problemos, kurios kamavo Lietuvą antrojoje praėjusių metų pusėje, turbūt pasiliks ir naujaisiais metais. Įsipareigojimų vykdymą – o Vyriausybė daug jų prisiėmė – reikia užtikrinti pinigais. Čia vėl bus rimtas klausimas: ar ir toliau skolintis, ar visgi ateiti į Seimą su mokesčių reforma, kuri šiek tiek pagerintų mūsų biudžetą ir galimybes tuos įsipareigojimus vykdyti“, – sakė pašnekovas.

Situacijos pagerėjimo prasidėjusiais metais galimybę politikas linkęs vertinti atsargiai. „Jeigu nebus kokių nors naujų „neįveikiamų aplinkybių“, tai šiemet burbuliuodami pamažu kilsime į viršų. Bet jei vėl kas nors rimta nutiks, gali būti taip pat, kaip dabar, ar net dar pablogėti. Bet aš nusiteikęs optimistiškai: gal žmonija po truputį ateina į protą ir mato visas problemas, o ne tik savo kiemą“, – pridūrė A.Sysas.

Pašnekovas pritarė nuomonei, kad pagrindiniu šalies politinio gyvenimo įvykiu šiemet taps savivaldos rinkimai. „Vis dėlto tai svarbiausias politinio proceso dalykas. Nuo savivaldos rinkimų priklauso ir kitų rinkimų, kurie vyks dar po metų, bruožai. Manau, artėjantys rinkimai parodys naujuosius „gelbėtojus“ ir atskleis tam tikras tendencijas. Ko gero, rimtesnio įvykio vidaus politikoje 2023 metais nebus. Tarptautiniu lygiu svarbiausias politinis renginys bus vasarą Vilniuje vyksiantis NATO viršūnių susitikimas, į kurį turbūt atvyks ir JAV prezidentas, ir kiti NATO šalių vadovai“, – teigė pašnekovas.

A.Syso teigimu, tik šių metų pabaiga parodys, ar valstybės nešamas maišas padidėjo, pasunkėjo, ar visgi sumažėjo. „Viskas priklausys nuo Vyriausybės ryžtingumo: jeigu bus paruošta tokia mokesčių reforma, kad teisingiau būtų renkama ir teisingiau dalinama, galima tikėtis tam tikrų permainų. Tarptautiniai ekspertai ne kartą yra pirštu bedę į mūsų mokesčių sistemos ydingumą – skirtingą kapitalo ir darbo jėgos apmokestinimą, įvairias lengvatas, išimtis, išlygas. Jeigu į biudžetą bus surenkama daugiau pinigėlių, nemanau, kad situacija galėtų pablogėti. Tada ir ta našta sumažės“, – sakė politikas.