Ar žinote, kad jau daugiau nei šimtą metų švenčiama Lietuvos kariuomenės diena nėra vienintelė šiandien minima šventė? Lapkričio 23-ąją kalendoriuje galima išvysti ir žvejų globėjo Šv. Klemenso vardą – šia proga ekspertai pasakoja, kaip atsakingai žvejoti ir vartoti žuvį.
Žvejyba yra vienas populiariausių laisvalaikio praleidimo būdų, tačiau net ir mėgėjiška žūklė gali kelti pavojų žuvų bendrijoms. Pavyzdžiui, rizika kyla jeigu žvejojama žuvų neršto metu, šalia nerštaviečių ar naudojant neleistinus įrankius, pastebi Gamtos tyrimų centro Ekologijos instituto Žuvų ekologijos laboratorijos vadovas dr. Linas Ložys.
„Siekiant žvejoti tvariai, neprisidedant prie žuvų rūšių nykimo, žvejams būtina laikytis nustatytų žvejybos taisyklių, negaudyti retų ir saugomų žuvų, net jei taisyklės ir leidžia tai daryti. Taip pat skatintinas mėgėjiškos žūklės principas „pagavai-paleisk“, kuomet pagautos žuvys kuo greičiau ir atsargiau paleidžiamos į tą patį vandens telkinį“, – sako dr. L. Ložys.
Ekspertas pažymi, kad visgi nepamatuojamai didesnę žalą žuvų, ypač jūrinių rūšių ištekliams, daro ne mėgėjiška, o pramoninė žvejyba. Skaičiuojama, kad dėl intensyviai ir neatsakingai vykdomos pramoninės žvejybos, per pastaruosius 40 metų pasauliniai žuvų ištekliai sumažėjo daugiau nei ketvirtadaliu. Be to, pagal Jungtinių Tautų maisto ir žemės ūkio organizaciją, daugiau nei trečdalis visų žuvų išteklių yra pereikvojami.
Pavyzdžiui, siekiant milijonus pasaulio gyventojų aprūpinti šviežia žuvimi ir jūros gėrybėmis yra pasitelkiami dugniniai tralai. Juos naudojant pažeidžiamos dugno buveinės, kurios labai svarbios ir žuvims. Be to, žvejybos laimikiuose atsiduria ir žuvys, kurių net nebuvo siekiama pagauti. Tokios žuvys vadinamos priegauda.
„Priegaudos žuvys iškeltuose traluose dažniausiai būna jau nebegyvos, todėl jų negalima paleisti atgal į jūrą ar vandenyną. Neatsakingos žuvų gaudymo praktikos ir metodai neigiamai veikia žuvų nerštavietes, jų mitybos objektus ir kelia didžiulę kai kurių žuvų rūšių išnykimo riziką. Dideliais kiekiais gaudomų tunų, eršketų, gėlavandenių ungurių, paltusų, gruperių ir kitų vertingų žuvų populiacijos nespėja atsistatyti. Tad nesiėmus griežtų priemonių, artimiausiu metu didelė jų dalis bus išgaudyta, o populiacijos dar labiau sumenks“, – pažymi dr. L. Ložys.