Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žmonių balsas gydo valdžios klausą

Svaigiai savo politinių prioritetų kelyje įsilėkusi valdančioji koalicija eilinį kartą staiga kirto per stabdžius. „Ei, žiūrėk, kur važiuoji!“, „Ar nematai!?“, „Gal tu kurčias?“ – ant mirtinai į vairą įsikibusio vairuotojo ėmė rėkti keleiviai, jau kurį laiką prašinėję ir net piktai reikalavę sumažinti greitį slidžiame ruože.

Įtarimai dėl kurtumo

Kad valstybę vairuojanti Seimo dauguma turi rimtų politinės klausos problemų, per daugiau nei pusę metų visuomenė galėjo įsitikinti ne kartą ir ne du. Tiesa, įtariamą kurtumą neblogai slėpė protinga, savimi pasitikinti veido išraiška teikiant vis naujas politines iniciatyvas – dėl Stambulo konvencijos ratifikavimo, vadinamosios neapykantos kalbos, narkotikų dekriminalizavimo, rinkimų sistemos reformos, Partnerystės įstatymo. Tačiau kone visais atvejais nuo kalniuko įsibėgėjusi valdančioji dauguma, lengvai skynusi kelyje pasitaikiusias butaforines Seimo opozicijos kliūtis, buvo priversta netikėtai stabdyti: vienos iniciatyvos buvo pačių atšauktos, kažkas nukelta rudeniui, o kai kam paprasčiausiai pritrūko paramos balsuojant Seime.

Žinoma, tokie incidentai vargu ar rimčiau atsilieps politinei valdančiosios daugumos sveikatai, tačiau išlaikyti protingą ir ryžtingą veido išraišką darosi vis sunkiau: keleiviai jau pastebėjo, kad viena vairuotojo ausis, esanti arčiau jų, vis dėlto kažką girdi. Antai 13 Seimo Tėvynės sąjungos–Lietuvos krikščionių demokratų frakcijos narių viešai paragino nesvarstyti Seime Partnerystės įstatymo projekto, kurį teikė ir šios partijos lyderis Gabrielius Landsbergis bei premjerė Ingrida Šimonytė, ir šiuo klausimu rengti referendumą. Į šį kolegų siūlymą valdančioji dauguma neįsiklausė ir pralaimėjo balsavimą Seime – itin nepalankiai visuomenėje sutiktas Partnerystės įstatymo projektas nedidele balsų persvara buvo atmestas dar pateikimo stadijoje. Įstatymo iniciatoriai žada prie jo grįžti rudens sesijoje, bet ką gali žinoti – gal valdančiųjų politinė klausa iki to laiko bus dar labiau atsistačiusi? Gal visuomenės nuomonę, nors ir neaiškiai, ims girdėti ir antroji ausis? Galbūt vairuotojas ilgainiui taps visai adekvatus?

Visuomenės apklausos jau diagnozavo grėsmingą demokratijai Lietuvos valdžios politinį kurtumą.

Įtarimai dėl progresuojančio valdančiosios daugumos politinio kurtumo kilo dar vasario mėnesį, kai Seimo pirmininkei grupė visuomenininkų įteikė, pasak jų, daugiau nei 365 tūkstančius parašų dėl Žmogaus teisių komiteto pirmininko nušalinimo. Rimtą susirūpinimą dėl to buvo išsakiusi ir Seimo opozicija, tačiau diagnozuoti ligą netikėtai ėmėsi prezidentūra.

Ne į tą pusę

Balandį jos užsakytos ir bendrovės „Vilmorus“ atliktos reprezentacinės Lietuvos gyventojų apklausos rezultatai atskleidė visišką valdančiosios koalicijos klausos negalią. Pasirodo, 70 proc. apklaustųjų nepritaria tam, kad būtų priimtas valdančiųjų itin energingai stumiamas Partnerystės įstatymas. Jam pritarė tik 19 proc. apklaustųjų. Lietuvos gyventojai taip pat nepritarė kitai svarbiai valdančiųjų iniciatyvai: už tai, kad būtų ratifikuota Stambulo konvencija, pasisakė 22 proc. apklaustųjų, prieš – beveik 49 proc., nuomonės neturėjo 29,2 proc. Visuomenė aiškiai pasisakė ir dėl prezidento bei premjerės „sostų karų“: beveik 57 proc. apklaustųjų pareiškė, kad Lietuvai Europos Vadovų Taryboje turi atstovauti prezidentas, 18 proc. – premjeras, 25 proc. neturėjo nuomonės.

Paaiškėjo ir tai, kad apkurtusi valdžia visai ne į tą pusę bandė nuvairuoti ir savo sumanytą rinkimų sistemos reformą. Užuot pritarę konservatorių siūlymui panaikinti vienmandates Seimo rinkimų apygardas ir rinkti visus Seimo narius pagal partijų sąrašus, 64 proc. apklaustųjų pareiškė, kad jie visi turėtų būti renkami tiesiogiai, t. y. tik vienmandatėse apygardose. Dabartinę rinkimų tvarką palaikė 27 proc. apklaustųjų, o už tai, kad Seimo nariai būtų renkami pagal partijų sąrašus, pasisakė vos 2 proc. Lietuvos gyventojai taip pat nori patys rinkti prezidentą: taip teigė daugiau nei 95 proc. apklaustųjų. Konservatorių atstovų siūlymui, kad jis būtų renkamas Seime, pritarė vos 1,7 proc., o 2,9 proc. neturėjo nuomonės.

Jeigu Lietuvos gyventojų nuomonė taip šokiruojančiai skiriasi nuo svarbiausių dabartinės valdančiosios koalicijos pateiktų politinių iniciatyvų, ar dar galime tvirtinti, kad Lietuvos valstybė yra nepriklausoma demokratinė respublika, kaip teigiama mūsų Konstitucijoje? Ar ranką ant jos padėjęs ir prisiekęs sąžiningai tarnauti demokratijai bei Lietuvos žmonių gerovei vairuotojas kartais neveža mūsų į priešingą demokratijai pusę? Kur jis gali nuvairuoti valstybę, jei yra kurčias visuomenės daugumos nuomonei?

Juokaujama, kad svarstymai apie demokratijos esmę paprastai būna įrėminti dviem posakiais: „Tautos balsas – Dievo balsas“ ir „Šuns balsas į dangų neina“. Interpretacijų erdvė plati, bet jei valdžion išrinkti politikai negirdi nei žmonių balso, nei šunų lojimo, tai lauk bėdos.

Ieškoti sutarimo

Ar sociologinių apklausų atskleista visuomenės daugumos nuomonė įpareigoja valdžią daryti atitinkamus sprendimus? Anot Vilniaus universiteto docento Dariaus Kuolio, nuomonė tiesiogiai įpareigoti negali, tačiau jis pabrėžia tokių tyrimų svarbą. „Štai net Rusija, kurioje demokratijos kur kas mažiau, turi nepriklausomus visuomenės nuomonės tyrimo centrus. Galima paminėti Jurijaus Levados centrą, kuris nepriklausomai atlieka tyrimus, skelbia juos visuomenei, ir ji pati susivokia, nes turi tam tikrą veidrodį. O mes tokių sociologinių centrų, kurie savo iniciatyva darytų tyrimus įvairiais visuomenei aktualiais klausimais, dėl kurių vyksta ginčai, neturime. Čia matau didelę Lietuvos problemą – visuomenė tampa manipuliuojama politikų“, – sakė D.Kuolys.

Pašnekovo teigimu, turėtų būti įteisintas labai aiškus politinis principas: visi už biudžeto pinigus atliekami visuomenės nuomonės tyrimai, kuriuos užsako prezidentūra, Seimas, Vyriausybė, ministerijos ar politinės partijos, turi būti vieši ir visiems prieinami. „Jie mus tyrinėja, o paskui sprendžia: va į šitą klausimą atsakymas mums patiko, mes jį paviešinsime. O tas nepatiko, todėl neskelbsim. Čia iš esmės nėra skaidrumo, negalima leisti, kad mumis manipuliuotų. Reikia žinoti visuomenės nuomonę, politikams reikia į ją atsakyti, o tai reiškia, kad reikia argumentų. Visuomenė svarbiausiais klausimais turi diskutuoti tarpusavyje ir negali būti prievartaujama.“

Tačiau ką daryti, jei Seimas neatsižvelgia į visuomenės daugumos nuomonę ir priima visiškai priešingus sprendimus? „Aštriais klausimais reikia ieškoti sutarimo. Argumentų yra visose pusėse. Reikia ieškoti kompromiso. Blogai, kai sprendžiama iš jėgos pozicijos: mes dabar turim valdžią, tai jums parodysim! Bet po trejų metų rodys kažkas kitas. Dėl to ir neturime stabilesnio gyvenimo, nes iš jėgos pozicijų daromi sprendimai niekuomet nėra tvarūs. Valstybė yra bendras laivas. Ir jeigu nerandame sutarimo, tada mums reikia iš jo išlipti ir išsivaikščioti. Pasakyti, kad Lietuvos valstybės projektas nepavyko. O jeigu norime bendrai gyventi valstybėje, gyvenkime ne tarp priešų, ne tarp tų, kurie nori vieni kitiems gerkles perkąsti, bet ieškokime sutarimo“, – sakė D.Kuolys.

Tik pusė žingsnio

„Pati idėja kaip įmanoma dažniau atsiklausti tautos yra puiki“, – tvirtina profesorius Gediminas Navaitis, psichoterapeutas ir politikas. „Mūsų Konstitucijoje parašyta: „Suverenitetas priklauso Tautai“. Kai matau „LRT forume“ pasisakantį liberalų lyderį, kuris aiškina, kad dauguma nieko nereiškia, kad jie geriau žino, kaip turi būti, turėdamas gyvenimo Sovietijoje patirtį žinau, kad tai yra per pusę žingsnio nuo padėties, kai tautos balsas bus niekam nereikalingas. Tikiu, kad ta pusė žingsnio nebus žengta. Tačiau šiandieną turime prisiminti, kad laisvė, demokratija, suverenitetas nėra kažkieno duodami visam laikui. Kad tai yra vertybės, kurios turi būti saugomos ir netgi ginamos. Piliečių nuomonės, jų požiūrio ignoravimas visada liudija tą patį: valdantieji užsižaidė savo žaidimuose, dažnai pokiliminiuose“, – teigė pašnekovas.

Profesorius sakė besitikintis, kad po truputį judėsime nuo visuomenės nuomonės tyrimų prie sprendimų, kurie priimami tiesioginės demokratijos būdu. Pasak G.Navaičio, daugeliui lietuvių idealios šalies pavyzdys yra Šveicarija. „Derėtų priminti, kad Šveicarijoje sprendimai dėl valstybės valdymo labai dažnai priimami visų piliečių, o ne tik jų atstovų“, – pabrėžė pašnekovas.

Jei pasitaikė priekurtė valdžia, visuomenės nuomonės apklausos gali tapti jos klausos aparatu. Bet ar jis kartais nėra sugedęs, nes dažnai daroma priešingai? „Gyvename demokratiškoje šalyje, ir kai valdantieji demonstratyviai ignoruoja tautos nuomonę, veikiausiai tauta per rinkimus tą prisimins. Todėl tas ignoravimas nebus labai sėkmingas politikams kreipiant dėmesį tik į atskirų grupių, dažnai net nedidelių, bet garsiai rėkiančių, nuomones. Pamėginkime kai kuriuos dalykus ne aptarti žodžiais, o įsivaizduoti nupieštus. Pavyzdžiui, kaip atrodo dabartinė valdančioji koalicija? Įsivaizduokime piešinį: štai krikščionis demokratas, galbūt dešinėje rankoje laikantis maldaknygę, o kairiąja įsikibęs parankėn apsirūkiusiam partneriui gėjui. Šitas paveiksliukas, manau, turėtų truputėlį prablaivinti tiek rinkėjus, tiek partiją, kuri turi nemenką politinę patirtį. Jai dera susivokti, kad prisistatydama kaip centro dešinioji negali bendradarbiauti su radikaliais kairiaisiais“, – sakė G.Navaitis.

Balsuos nebe aklai

Nepriklausomybės akto signataras, pirmasis Valstybės saugumo departamento vadovas Mečys Laurinkus pritaria minčiai, kad Seimas, prieš imdamasis svarstyti itin prieštaringai visuomenės vertinamus klausimus, pirma turėtų užsakyti atitinkamus sociologinius tyrimus. „Žinoma, kad taip ir reikėtų daryti. Štai Partnerystės įstatymas: pasirodo, 70 proc. Lietuvos žmonių jam nepritaria. Ir viskas, tai jau yra aišku, nereikia laužtis. Jeigu manai, kad reikia auklėti visuomenę, tai pasidaryk auklėjimo programą ir auklėk“, – sakė signataras.

Ko reikėtų laukti, jei valdantiesiems nerūpi visuomenės požiūris į jų ruošiamus sprendimus vienais ar kitais Lietuvos gyvenimo klausimais? „Manau, pasekmės bus tokios: dar kurį laiką galima žmonių nuomonės negirdėti. Bet tas laikas praeina, ir paskui prasideda pavėluoti dalykai, nes tuo metu viskas pradeda suktis apie rinkimus. Tendencijos jau aiškios: manau, kad žmonės Lietuvoje vis labiau ir labiau pradeda analizuoti, kas jiems vadovauja, ką jie sako, kur link veda. Ir ką visa tai reiškia. Žmonės bus vis atidesni, kokius politikus renka. Iki šiol buvo labai daug inercijos, akivaizdaus nesidomėjimo, bet visuomenė bręsta ir, manau, greitai balsuos nebe taip aklai, kai apsisprendžiama likus penkioms minutėms iki biuletenio įmetimo į rinkimų urną“, – sakė M.Laurinkus.

Rekomenduojami video