Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaGamtaKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Gamta
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žmogaus likimas niekam nerūpi?

Visoje Lietuvoje jau seniai garsiai kalbama apie tai, kad gydymo įstaigose trūksta slaugytojų. Sveikatos apsaugos ministerija, remdamasi darbo skelbimais, skaičiuoja, kad šiuo metu šalyje trūksta kiek mažiau, apie 100 slaugytojų. Tačiau Kėdainiai – išimtis ir gali pasidžiaugti, kad čia situacija visai kitokia. Slaugytojų, bent jau Kėdainių ligoninėje, yra net per daug, o jų darbo vietos yra naikinamos. Tiesa, tai, kad visoje Lietuvoje slaugytojas darbą rasti gali nesunkiai, tikrai nesumažina ilgamečių darbuotojų skausmo, sulaukus beveidžio elektroninio laiško su pranešimu, kad esi išmetamas lauk.

Kreipėsi į tarybą

Krašto politikus prieš pat pastarąjį tarybos posėdį pasiekė ilgametės Kėdainių ligoninės slaugytojos Rasos laiškas, kuriame ji trumpai nusakė ligoninėje susidariusią situaciją ir prašė politikų pagalbos.

Tiesa, tarybos posėdžio metu nei meras, nei joks kitas politikas, nors jį gavo visi rajono tarybos nariai, nė žodžiu neužsiminė apie gautą laišką.

Minėtame laiške slaugytoja politikams pasakoja, kad, kaip ji teigia, iš darbo yra atleidžiama neteisėtai pagal Darbo kodekso 57 str. 1 dalį: darbdavys turi teisę nutraukti neterminuotą arba terminuotą darbo sutartį prieš terminą, kai darbuotojo atliekama darbo funkcija darbdaviui tampa pertekline dėl darbo organizavimo pakeitimų ar kitų priežasčių, susijusių su darbdavio veikla.

Tačiau tame pačiame laiške medicinos darbuotoja Rasa tikina, kad darbo vieta iš tiesų nebus naikinama, kaip turėtų būti atleidžiama pagal minėtą Darbo kodekso straipsnį. Pasak jos, šį darbą tiesiog atliks kitas žmogus.

Baudžia už nelojalumą?

Vis dėlto tai – tik dalis situacijos, kurią galima būtų paaiškinti paprastu nesusipratimu ar tiesiog neteisingai parinktu Darbo kodekso straipsniu atleidimo pranešime.

„Aš manau, kad mano atleidimui galėjo turėti įtakos mano pokalbis ligoninės koridoriuje netoli mano darbo kabineto su tarybos nare Aušrele Kaminskiene, kuri lankėsi, kaip pacientė, poliklinikoje, o aš teiravausi jos apie sveikatą.

Šį pokalbį matė poliklinikos vyriausioji administratorė G. Mažuolienė, o jau kitą dieną gavau elektroninį laišką apie atleidimą iš darbo, nors prieš tai apie galimą atleidimą nebuvau sulaukusi net užuominų.

Darbe įtampa išaugo iki tokio lygio, kad negali kalbėtis nei tarpusavyje, kolektyve, nei kalbėti su pacientais, juo labiau tarybos nariais. Dėl patirtos įtampos medikai yra ties perdegimo riba, dėl to kenčia ir medikai, ir pacientai, ir darbuotojų artimieji, tokios situacijos niekuomet nebuvo iki direktorės E. Vaškevičienės vadovavimo.

Manau, kad direktorė pasielgė neteisingai. Ji informavo, kad mano pareigybė nenaikinama ir vietoje manęs dirbs kitas žmogus“, – rašoma slaugytojos laiške.

Be abejonės, tokius teiginius patvirtinti arba paneigti galėtų tik pati ligoninės direktorė Edita Vaškevičienė ir administratorė Gabija Mažuolienė, tačiau pastaroji spaudai komentaro nepateikė.

Ligoninės direktorei žiniasklaida nusiuntė išsamius klausimus apie susidariusią situaciją, tačiau ji į juos neatsakė, tik teigė, kad situacijos nekomentuos.

„Nieko nekomentuosiu ir apie darbuotoją informacijos neteiksiu ir viešai nešmeišiu. 

Jei darbuotoja mano, kad ji yra neteisėtai atleista, ji turi pilną teisę kreiptis į atitinkamas institucijas, kurioms ir bus pateikta visa informacija bei faktai, susijusieji su darbuotojos darbu“, – sakė E. Vaškevičienė. 

Matė pirmą kartą

Pati slaugytoja Rasa „Rinkos aikštės“ žurnalistams pasakojo itin sunkiai sureagavusi į atleidimą. Tuo, kad ji atleidžiama, negalėjo patikėti ir jos kolegos – tiek gydytojai, tiek slaugytojos, o skyriaus vedėjas apie atleidimą apskritai nieko nežinojo.

„Man buvo labai sunku, lindo visokios mintys.

Gavau tą įspėjimą elektroniniu būdu. Kai jį gavau, parodžiau kolegoms, jie negalėjo patikėti, kad tai vyksta. Aš buvau tiek šokiruota, kad nepajėgiau net pakilti iš darbo vietos“, – graudindamasi pasakoja ilgametė ligoninės slaugytoja.

Ji pridūrė pirmiausia ėjusi pas skyriaus vedėją ir tik vėliau, po kurio laiko, nurimus emocijoms, nuėjusi ir pas ligoninės direktorę.

„Nuėjau pas ją iš ryto, pasakiau, kad man įdomu, dėl ko esu atleidžiama.

Ji paklausė, kas aš tokia apskritai esu.

Paskui pasakė, kad Konsultacinėje poliklinikoje per daug darbuotojų. Paklausiau, kas darys mano darbą, o ji atsakė, kad bus kita darbuotoja.

Dar paklausiau jos, ar nieko nereiškia tai, jog dirbu ligoninėje jau 38 metus, dirbu su gydytojais loristais, atlieku klausos tyrimus – bet kuri slaugytoja to daryti taip pat negali, juk reikia mokėti juos atlikti.

Ji pašaipiai atsakė: „Nu ir kas?“ ir pridūrė, kad mano ilgametis darbas nieko nereiškia“, – savo pirmą susidūrimą su ligoninės direktore nupasakojo slaugytoja Rasa.

Apkarpytas skundas

Maža to, slaugytoja iš ligoninės direktorės išgirdo iš pagrindų supurčiusią žinią – esą ja ir jos darbu labai skundžiasi kolegos ir pacientai.

Rasa griežtai atsisako tuo tikėti, mat su kolegomis sako sutarianti puikiai, o iš pacientų niekada nėra girdėjusi blogo žodžio – priešingai, šie dažnai dėkoja ir yra patenkinti.

Tačiau ligoninės vadovė turi savo įrodymų – anoniminį laišką su užtušuota data ir nukirptu siuntėjo elektroniniu adresu. Šio laiško nuotrauką (net ne patį laišką) ji padavė skyriaus vedėjui, kad šis jį parodytų slaugytojai.

„Vieną dieną mane kviečiasi vedėjas, paduoda lapą ir sako pažiūrėti.

Skaitau skaitau tą skundą, data jame užtušuota, skundas gautas nakčia, siuntėjo eilutė nukirpta apskritai.

Laiškas išsiųstas 29 dieną, kaip tik tos dienos, kai ligoninės koridoriuje persimečiau keliais žodžiais su A. Kaminskiene, vėlų vakarą.

Tiesa, su tuo skundu nieko taip ir neįvyko – aš jį paskaičiau, tačiau niekas toliau nebuvo daroma.

Paprastai juk, gavus skundą, jis išnagrinėjamas, darbuotojas kviečiamas pokalbio, aiškinamasi situacija. Nieko to nebuvo“, – tikino Rasa.

Pati ligoninės direktorė E. Vaškevičienė į spaudos klausimus neatsakė.

Darbo inspekcijos komentaras

Tuo tarpu Valstybinė darbo inspekcija informuoja, kad 57 str. 1 dalimi remiantis atleisti žmogų galima tik tada, kai jo darbo vietos nebelieka.

„Negali būti atvejų, kuomet piktnaudžiaujama šiuo darbo sutarties nutraukimo pagrindu tam, kad nutraukti darbo sutartį su darbuotoju, nors jo atliekama darbo funkcija jam netapo pertekline, pvz., kai toje vietoje dirbs kitas žmogus.

Darbdaviui nutraukus darbo sutartį šiuo pagrindu ir darbuotojui manant, kad darbdavys jį galimai atleido neteisėtai, nes iš esmės jo darbo funkcija netapo pertekline, darbuotojas tokį atleidimą gali ginčyti kreipiantis į darbo ginčų komisiją“, – tikina darbo inspekcija.

Tiesa, inspektoriai pridūrė, kad kadangi darbuotojus priima ir atleidžia įstaigos vadovas, informuoti skyriaus vedėjų apie darbuotojų atleidimą jis neprivalo.

Taip pat įspėjimas apie atleidimą galioja net ir tada, jei darbuotojas jo nepasirašo.

Jau dirba kita

Vis dėlto pati slaugytoja Rasa, kuri vis dar ateina dirbti į ligoninę, nors teoriškai jau yra atleista, sako, kad jos vietoje dirba kita slaugytoja.

„Mano vietoje jau dirba kita slaugytoja, kuri į darbą buvo priimta dar spalio 1 dieną, o dabar yra perkelta dirbti vietoj manęs.  

Ją dar reikia apmokyti, ir tai kainuoja ligoninei pinigus.

Mano gydytojos, su kuriomis dirbau, atsisako dirbti su ja“, – trumpai naujausią atmosferą ligoninės Konsultacinėje poliklinikoje nupasakojo Rasa.

Paaiškėjus, kad jos vietoje dirba kitas asmuo, atleidimas pagal 57 str. 1 dalį, pagal VDI paaiškinimus, yra neteisėtas.

Rekomenduojami video