Prieš 100 metų prasidėjusi žemės reforma turėjo didelės įtakos ne tik Lietuvos kaimui, bet ir šalies valstybingumui. Apie tai moksliniame seminare „Žemės reformos įstatymui – 100 metų“ diskutavo istorikai, žemės ūkio mokslininkai ir specialistai.

Vasario 15 dieną sukako 100 metų, kai 1922 m. Steigiamasis Seimas priėmė Žemės reformos įstatymą ir viena pažangiausių XX amžiaus žemės reformų Europoje įgavo pagreitį. Šio įvykio iniciatorius – kunigas ir vienas krikščionių demokratų lyderių – Mykolas Krupavičius žemės reformą laikė viena svarbiausių valstybės atkūrimo dalių.

„Tai buvo labai drąsus ir reikšmingas visai valstybei žingsnis. Daugiau žmonių valdė savo nuosavybę, o jos turėjimas ir saugojimas padarė ženklų proveržį žemės ūkyje. Tai reikėtų vertinti kaip valstybės pažangą. Žemės nuosavybės turėjimas mus stipriai pastūmėjo nuo Rytų į Vakarų politiką, kultūrą ir ekonomiką“, – seminare teigė ministras Kęstutis Navickas.

Pasak Istorijos instituto direktoriaus pavaduotojo dr. Sauliaus Grybkausko, be vasario 15-osios turbūt nebūtų ir Vasario 16-osios.

„Žinoma, tai savotiškas anachronizmas, tačiau žemės klausimas leido šiai Respublikai gyvuoti. Ši tema mūsų istoriniuose tyrimuose įgauna vis didesnę reikšmę. Šiais metais pradedame naują ilgalaikę mokslinę programą apie tautinę tapatybę ir socialinį teisingumą, jų santykį XX amžiuje. Šioje ilgalaikėje programoje didelį vaidmenį užima kaimo istorija, žemės ūkio raida. Tai, kad kalbėti apie kaimo istoriją reikia – akivaizdu. Dialogas tarp istorijos ir žemdirbių yra būtinas ir reikalingas“, – pabrėžė mokslininkas.

Parengta pagal ŽŪM