Dar praėjusiais metais aplinkos ministras Simonas Gentvilas viešai kalbėjo, kad verslinė žvejyba yra atgyvena ir mūsų valstybei turi būti svarbios dvi šakos – akvakultūra ir rekreacinė žvejyba. Jau kuris laikas kalbama, kad ši sritis šalies biudžetui generuoja solidžias lėšas, kuriama pridėtinė vertė ir regionams.

Aplinkos ministerijoje (AM) surengtoje konferencijoje aptarta mėgėjų žvejybos situacija ir perspektyvos, žuvivaisos, žuvų išteklių apsaugos ir kontrolės klausimai. Taip pat pristatyti siūlymai keisti ir žvejybos bilietų kainas, kurios buvo nejudinamos daugiau kaip 10 metų.

Pokyčių išvakarės

Praėjusį penktadienį AM pristatė Lietuvos kaip rekreacinės žvejybos šalies viziją. Tiesa, į šią konferenciją negalėjo atvykti nemažai norinčiųjų, mat apie renginį, kuris vyko penktadienį iš ryto, buvo paskelbta tik tos pačios savaitės trečiadienį po pietų. AM dėl savo komunikacijos su žvejų bendruomene apgailestavo ir ateityje žadėjo apie tokio pobūdžio renginius informuoti kur kas anksčiau. AM ministro patarėjas Eimantas Norkūnas atidarydamas konferenciją pabrėžė, kad labai svarbu didinti žvejų mėgėjų įsitraukimą, stiprinti tarpusavio bendradarbiavimą. Vienas iš aktualiausių klausimų – efektyvi mėgėjų ir verslinės žvejybos, taip pat įžuvinimo ir kitų susijusių grandžių kontrolė. Vienas iš prioritetų yra šių procesų skaitmenizavimas, skaidrinimas ir viešinimas.

„Šiandien esame didelių pokyčių išvakarėse. Planuojame sprendimus, kurie, tikimės, atlieps žvejų mėgėjų lūkesčius. Mums labai reikės jūsų pagalbos – aktyvaus dalyvavimo svarstant įstatymų projektus dėl žvejybos Kuršių mariose, vidaus vandenyse. Ir Aplinkos apsaugos komitetas, ir Aplinkos ministerija girdi jūsų nuogąstavimus, žino bėdas, įsiklauso ir tikiuosi, kad jas išspręsime“, – konferencijos dalyviams kalbėjo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė Aistė Gedvilienė.

Surinko 1,6 mln. eurų

Kaip teigė AM atstovai, mėgėjų žvejyba – viena iš prioritetinių jų koordinuojamų veiklos sričių. Kalbama, kad žvejyba yra pats populiariausias hobis Lietuvoje. Jau kuris laikas bandoma suskaičiuoti, kiek mes turime žvejų. Vieni suskaičiuoja jų apie 200 tūkst., tačiau kol kas tiksliausiai meškeriotojų skaičių gali nusakyti išduodamų žvejybos leidimų skaičius. Praėjusiais metais metinį žvejybos leidimą, kainuojantį vos 14 eurų, įsigijo 70,7 tūkst. Lietuvos žvejų. Vis dėlto tai nėra tikrasis meškeriotojų skaičius, mat, kaip žinome, yra išduodami ir mėnesiniai bei dviejų dienų leidimai. Taip pat žvejoti nemokamai gali pensininkai, vaikai iki 16 m., neįgalieji.

Ne mažiau svarbu įvertinti ir žvejų mėgėjų indėlį į šalies biudžetą. Už metinius leidimus surinkta 990 tūkst. eurų, už mėnesinius leidimus (5 Eur) surinkta 96 tūkst. eurų, už dviejų dienų leidimus (1,4 Eur) surinkta 167 tūkst. eurų. Bendra suma, surinkta už įvairius žvejybos leidimus (įskaitant metinius, mėnesinius, dvidienius, limituotos žūklės, išnuomotų vandens telkinių ir kt.), siekia 1,6 mln. eurų. Visi šie surinkti pinigai keliauja į šalies biudžetą. Su žvejyba susijusiems projektams, pavyzdžiui, žuvų įveisimui, vandens transporto priemonių nuleidimo vietų įrengimui, vandens telkinių moksliniai tyrimams ir pan., finansavimas skiriamas iš Aplinkos apsaugos rėmimo programos.

Planuoja branginti žvejybos bilietus

Žvejų bendruomenė susiskaldžiusi. Vieni jau kuris laikas siūlo žvejybos leidimų kainas pakelti, kiti prieštarauja ir siūlo įkainius palikti tokius kaip yra. Tačiau konferencijoje AM specialistas Povilas Paukštė pristatė svarbius Mėgėjų žvejybos įstatymo pakeitimus, kurie numato surinkti daugiau lėšų žuvų išteklių būklei gerinti, efektyvesnei žvejybos kontrolei, ir siūlo proporcingai didinti mėgėjų žvejybos leidimų kainas. Taip pat bus siekiama skatinti mėgėjų žvejybą tarp jaunimo, leisti nemokamai žvejoti asmenims iki 18 metų.

Kažkodėl šiuo metu žvejams verslininkams leidžiama tai, kas žvejams su meškere yra draudžiama. Pavyzdžiui, Kuršių mariose mėgėjams starkus draudžiama žvejoto nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d., verslininkams – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d.

Pastarąjį kartą žvejybos bilietų įkainiai buvo peržiūrėti 2012 metais. P.Paukštė paaiškino, kad numatoma keisti žvejybos įkainius tuose vandens telkiniuose, į kuriuos neišduoti leidimai naudoti žvejybos plotą ir neorganizuota limituota žvejyba. Kainų kėlimas bus simbolinis, mat siekiama, kad žūklė ir toliau būtų prieinama visiems, nediskriminuojant žemas pajamas gaunančių asmenų. „Žvejybos leidimų kainos nesikeitė jau beveik 11 metų, o vidutinis atlyginimas per visą šį laiką išaugo 2,5 karto. Net jei leidimų kaina padidės du kartus, manytume, kad visi ir toliau turės galimybes žvejoti“, – tikino P.Paukštė.

Jis taip pat pristatė, kad vietoje 14 eurų metinis bilietas kainuotų 30 eurų, mėnesinis bilietas vietoje 5 eurų – 10 eurų, dviejų parų leidimas vietoje 1,4 euro kainuotų 3 eurus.

Pokyčiai laukia ir žvejų, mėgstančių gaudyti tauriąsias žuvis, nes planuojama keisti ir lašišų bei šlakių žvejybos licencijų kainą. Už vienos paros mėgėjų žvejybos leidimą lašišų ir šlakių limituotai žūklei mokama 15 eurų, jei žvejojama šias žuvis paleidžiant – 5 eurai. „Noriu priminti, kad pagal dabar galiojančias taisykles, lašišas ir šlakius paimti galima tik po neršto, t. y. žiemą, rudenį jų paimti negalima. Akivaizdu, kad brangesni leidimai būtų išduodami tik po neršto“, – paaiškino P.Paukštė.

Upėtakiai ir kaimo turizmas

Mėgėjų žvejybos tarybos pirmininkas Antanas Kontautas akcentavo, kad rekreacinė žvejyba svarbi mūsų šaliai dėl generuojamos papildomos pridėtinės vertės. Žvejai ne tik meškerioja, bet ir perka papildomas paslaugas, naudojasi valčių ir įrangos nuoma, užpildo kaimo turizmo sodybas, apsistoja kempinguose, lankosi maitinimo įstaigose, perka žvejybos gidų paslaugas, perka žūklės reikmenų parduotuvėse. Skaičiuojama, kad vienos žvejybos metu, meškeriotojas išleidžia apie 26 eurus. Vis dėl to dalis žvejų mano, kad ši suma gali būti dar didesnė.

Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas Tomas Būdas sakė, kad jei šalyje būtų sparčiau plėtojama sportinė žūklė, tai galėtų stipriai prisidėti ir prie kaimo turizmo sektoriaus vystymo. Jis pastebėjo, kad žvejybinį turizmą šalyje iš dalies riboja ir kaimo turizmo sezoniškumas. Pavyzdžiui, pastaruoju metu populiarėja upėtakių gaudymas tvenkiniuose, Lietuvoje šį rudenį vyks 3-iasis tvenkinių upėtakių pasaulio čempionatas. Jis bus rengiamas Zarasų rajone. Dėl savo specifikos upėtakiai dažniausiai gaudomi ankstyvą pavasarį arba vėlyvą rudenį. Būtent šiuo laiku atokesniuose regionuose sunkiau rasti kur apsistoti ar susirasti veikiančias maitinimo įstaigas.

„Mūsų kaimo turizmo sodybų sezonas gana trumpas. Jį būtų galima pratęsti, jei būtų rengiama daugiau tokio pobūdžio varžybų, kurie dėl savo specifikos gali vykti tik kovą ir balandį arba spalį ir lapkritį. Būtent šiais mėnesiai turistų kaimo sodybose labai mažai. Sumaniai išplėtojus upėtakių tvenkinių verslą, kaimo sodybos turėtų pajamų keturis papildomus mėnesius“, – pabrėžė T.Būdas.

Kiša koją tinklai

Norint plėtoti rekreacinės žvejybos turizmą, anot T.Būdo, svarbu kuo greičiau uždrausti verslinę žvejybą Kuršių mariose ir specializuotą žūklę ežeruose. „Verslinę žvejybą ežeruose reikia rauti su šaknimis. Šis vadinamasis tautinis paveldas įgavęs visai kitokią prasmę ir tikslus. Kai kuriuose ežeruose vykdoma verslinė stintelių, seliavų žūklė, į tinklus patenka ir kitos žuvys. Mes, sportininkai, norime išsaugoti žuvų išteklius, nematome jokio kito principo tik „pagavai–paleisk“. Tiesa, kol kas šis principas sunkiai įgyvendinamas tik poledinėje žūklėje“, – pripažino Lietuvos sportinės žūklės federacijos prezidentas.

Jam antrino ir AM ministro patarėjas Marius Čepulis pridūręs, kad šiuo metu siekiama visiškai atsisakyti verslinės žvejybos ežeruose. Dėl to numatoma drausti ne tik specializuotą seliavų ir stintelių žvejybą, bet ir ungurių žūklę. Šių metų pradžioje ungurių verslinė žvejyba stipriai apribota ungurių migracijai svarbiuose upeliuose – žvejyba galima tik 18-oje iš buvusių 45 verslinės žvejybos vietų, kuriose jau anksčiau paskirtos žvejybos kvotos. Nuo 2025 m. birželio numatoma visiškai uždrausti migruojančių ungurių verslinę žvejybą upėse.

„Būtent mėgėjų, o ne verslinė žvejyba yra pagrindinė kryptis. Iš mėgėjų žvejų sulaukėme daug klausimų, kaip bus reguliuojama verslinė žvejyba, kaip suvienodinti žuvų žvejybos terminus. Sutarėme, kad, norint išsaugoti žuvų išteklius ir juos gausinti, pirmiausia turime išsaugoti jų buveines ir veisimosi vietas“, – apibendrino aplinkos ministro patarėjas M.Čepulis.

Konferencijoje buvo iškeltas klausimas, kad šiuo metu žvejams verslininkams leidžiama tai, kas žvejams su meškere yra draudžiama. Pavyzdžiui, Kuršių mariose mėgėjams starkus draudžiama žvejoti nuo kovo 1 d. iki gegužės 31 d., verslininkams – nuo balandžio 20 d. iki gegužės 31 d. Mėgėjams draudžiama meškerioti vėgėles nuo gruodžio 15 d. iki sausio 31 d., o verslininkams jokio apribojimo nėra. Žvejai verslininkai be jokių ribojimų gali gaudyti ir salačius, žiobrius, šamus.

Bandys pažaboti brakonierius

Konferencijoje kalbėta, kad daugiau dėmesio bus skiriama kovai su brakonieriais. Žvejai jau seniai kalba, kad baudos už brakonieriavimą yra per mažos. Dėl to Seime inicijuotas įstatymo projektas, kuriuo siekiama baudas žvejams verslininkams didinti 10 kartų, o brakonieriams – priklausomai nuo pažeidimo. Be to, neseniai dėl brakonieriavimo įkliuvo Kuršių marių žvejai verslininkai, pas kuriuos buvo rasta daugiau žvejybos įrankių, nei išduota leidime. Padaryta žala gamtai gali siekti daugiau nei 50 tūkst. eurų. „Žala didelė, o tuo tarpu bauda tiesiog juokinga – nuo 160 iki 350 eurų“, – konkrečiais pavyzdžiais būtinybę keisti įstatymą argumentavo Seimo Aplinkos apsaugos komiteto pirmininkė A.Gedvilienė.

Pasak jos, aplinkosaugininkai pasakoja, kad sodybose, kurios yra prie valstybinių vandens telkinių, aptikti draudžiamus žvejybos įrankius tampa įprasta. Bauda – nuo 60 eurų, o surašius administracinio nusižengimo protokolą su administraciniu nurodymu pirmą kartą tesiekia 30 eurų. Tokio pobūdžio pažeidimams nustatyti skiriama daug laiko sąnaudų, kaštų, reikia daug darbo tiriant ir renkant duomenis. 30 eurų bauda nėra proporcinga nei siekiamam tikslui, nei pažeidimo pobūdžiui ar mastui, nei aplinkos apsaugos pareigūnų darbui. Negana to, tokia bauda taikoma tiek tais atvejais, kai neteisėtai pastatytas dviejų metrų tinklas, tiek tais, kai ežeras ar upė apraizgyta kelių šimtų metrų tinklu.

„Tai tik pora pavyzdžių, bet tie, kurie kovoja su brakonieriais kasdien, galėtų papasakoti šimtus istorijų, kaip brakonieriai tyčiojasi iš gamtos ir valstybės“, – pridūrė A.Gedvilienė.