Quantcast
ŠalyjeVerslasŪkininkų žiniosTechnikos kiemasSodybaSužinok. Augink atsakingaiKultūraPatarimaiSvetur Regionai
Bendruomenės
Dievo žodis
Konkursai
Kultūra
Langas
Moters pasaulis
Naujienos
Nuomonės
Patarimai
Šalyje
Sodyba
Sužinok. Augink atsakingai
Sveikata
Svetur
Technikos kiemas
Ūkininkų žinios
Verslas
Regionai
Alytaus
Kauno
Klaipėdos
Marijampolės
Panevėžio
Šiaulių
Tauragės
Telšių
Utenos
Vilniaus
Rubrika
Žalia rodyklė nusisukusi nuo Zarasų

Dabar jau tapo įprasta, kad net atokiuose vienkiemiuose jau seniai stovi rūšiavimui skirti konteineriai. Į juos sodiečiai meta plastiko pakuotes, metalą, stiklą. Tačiau yra ir tokių kaimų bei miestelių, kuriuose gyventojai negali prisikviesti XXI amžiaus į kiemus – surūšiuotas atliekas jiems tenka vežti į konteinerius už dešimties ir daugiau kilometrų. Tačiau net ir nuvykus į vietą, su atliekų maišais gali tekti apsigręžti, nes miesteliuose stovintys bendri rūšiavimui skirti konteineriai – perpildyti.

Kelionė į abi puses – beveik 30 km

Antazavės seniūnijoje, Pasartės kaime (Zarasų r.) sodybą turintis Martynas Počebutas sako, kad jo kieme stovi tik vienas konteineris – buitinėms atliekoms. Jį pavyko gauti ne taip ir seniai, prieš ketverius metus. Iki tol visas šiukšles jam teko vežti į Antazavę, kuri už gerų 13 km. Ta pati bėda ir su rūšiuojamomis atliekamos, pavyzdžiui, plastiku, stiklu.

„Prisikrauni pilną bagažinę ir važiuoji į miestelį už 13 km tik tam, kad šiukšles išmestum. Man Dusetos yra dvigubai arčiau, bet ten išmesti atliekų negalime, nes mūsų kaimas priskirtas Antazavei. Bėda ta, kad Antazavės miestelyje bendri konteineriai labai dažnai perpildyti, nėra kur tvarkingai išmesti šiukšlių. Nesuprantu, kodėl mums nėra išduodami individualūs konteineriai rūšiavimui“, – sako nepatenkintas vyriškis. Neradus, kur tinkamai išmesti surūšiuotas atliekas, jam jas ne kartą teko vežtis ir į Kauną, nes ten Martynas taip pat turi nuosavą būstą.

Jį taip pat stebina tai, kad visa Europa suka žaliojo kurso link, o čia pat Lietuvoje, turistų pamėgtame rajone, vis dar diskutuojame, kur vežti šiukšles, nes konteineriai gyventojų iki šiol nepasiekė. „Apie kokį tvarumą galime kalbėti, kai žmonėms, norintiems rūšiuoti atliekas, reikia įveikti beveik 30 km automobiliu? Žinant, kokios degalų kainos, akivaizdu, kad ne visi tai sau gali leisti, todėl šiukšles meta į bendrą konteinerį arba dar blogiau – užkasa miške“, – apgailestauja Martynas.

Jo teigimu, aplinkiniuose kaimuose žmonės dėl konteinerių nesuka galvos. Dažniausiai atliekos visai nerūšiuojamos, todėl tiek pakuotės, tiek virtuvės atliekos keliauja į bendrą konteinerį.

Tik trečdalis rūšiuoja

Dusetos seniau buvo tituluojamos mažiausiu Lietuvos miesteliu, tačiau rūšiuoti atliekas kaip miestiečiams kol kas nesiseka. Dusetų bendruomenės pirmininkė Agnė Šukštulytė-Pacevičė tikina jau ne kartą kėlusi atliekų rūšiavimo problemą, tačiau gaudavusi vis tą patį atsakymą – nėra finansavimo arba stringa konteinerių pirkimai. Be to, ir patys gyventojai gana vangiai nusiteikę atskirti buitines atliekas nuo plastiko, metalo, popieriaus ar stiklo dėl neteisingo įsitikinimo, kad tai kainuos papildomai. Taip pat trūksta informacijos, kur kreiptis ir ką reikia žinoti, kad kieme atsidurtų rūšiavimui skirti konteineriai.

„Pamažu žmonių požiūris keičiasi, labiau kreipiamas dėmesys į gamtos apsaugą. Žinoma, tie, kas norėjo Dusetose gauti tokius konteinerius – juos gavo, o kitiems teks vėl laukti. Manau, kad apie trečdalis gyventojų juos turi. Daug kam atrodo, kad tų konteinerių net nereikia, baiminantis, kad jų turinys nebus išvežtas, atliekų išvežimo grafikas nėra aiškus. Žmogui išstūmus konteinerį į gatvę ir nesulaukus komunalininkų lieka neaišku, kodėl jie neatvažiavo. Žinoma, su laiku ši sistema keičiasi į gerą. Tiesa, gyventojai taip pat nežino, kiek kainuos rūšiavimui skirti konteineriai, ar bus apmokestintas jų ištuštinimas“, – pabrėžia A.Šukštulytė-Pacevičė.

Tuo metu Antazavės bendruomenės pirmininkė Danutė Skardinskienė dėsto, kad miestelio gyventojai, sukaupę stiklo ar plastiko, jį neša prie miestelyje pastatytų bendrų rūšiavimo konteinerių. Tiesa, prie tokių konteinerių atsiduria ir padangos, seni niekam nereikalingi baldai ir kitas šlamštas, nes niekas nesivargina atliekų vežti į specialias aikšteles.

Pasiteiravus, ką daryti nuo miestelio nutolusiems gyventojams, norintiems tvarkingai atsikratyti susikaupusių pakuočių, ji paragino kreiptis į UAB „Zarasų komunalininkas“, kuri išveža gyventojų šiukšles.

Konteineriai yra, vežėjo – ne

VL susisiekus su UAB „Zarasų komunalininkas“ vadovu Edmundu Čeičiu, jis užtikrino, kad visas atliekas – tiek buitines, tiek pakuočių – stengiasi išvežti pagal sudarytą grafiką. Tačiau jis paaiškina, kad jau nuo kitų metų jų įmonė pakuočių atliekų nebeveš.

„Buvo paskelbtas viešasis konkursas, mes jį laimėjome ir todėl surūšiuotas atliekas išveždavome tiems, kas buvo gavę konteinerius ir turėjo su mumis sudarę sutartis. Dabar prasidėjo antrasis etapas, gyventojams, kurie dar neturėjo konteinerių, jie bus išdalinti. Vėliau bus skelbiamas konkursas dėl atliekų išvežiojimo. Didžiausia bėda tai, kad nėra kam vežti antrinių atliekų. Konteineriai jau nupirkti, bet kol kas gyventojams niekas neteiks paslaugos, šiukšlės nebus išvežamos, kol atsiras naujas vežėjas“, – naujiems klientams nesiruošia tuštinti antrinių atliekų konteinerių UAB „Zarasų komunalininkas“ vadovas, nes esą jiems antrinių atliekų išvežimas vien pernai kainavo 48 tūkst. eurų nuostolio.

Siūlo dar pakentėti

Kodėl žmonėms iki šiol reikia laukti konteinerių, VL pasiteiravo ir Zarasų savivaldybėje. Statybos ir urbanistikos skyriaus vyresnioji specialistė Eugenija Keturkaitė apgailestavo, kad gyventojai dėl to patiria nepatogumų. Iki šiol antrinių atliekų rūšiavimo klausimas buvo savotiškas politinių batalijų laukas. Be to, visoje Zarasų savivaldybėje ilgai nebuvo žmogaus, kuravusio šį klausimą, todėl jis ir nebuvo tarp prioritetų.

Ji neslepia, kad savivaldybė jau yra nupirkusi konteinerius gyventojams, tačiau jų išvežioti negali, nes komunalininkai atsisako aptarnauti naujus klientus.

„Viena iš PTO (pakuočių tvarkymo organizacija) įstaigų yra ant bankroto ribos. Todėl lieka tik dvi: VšĮ „Žaliasis taškas“ ir VšĮ „Gamtos ateitis“. Dar kyla problemų dėl atliekų išvežimo apmokėjimo. Kol kas galiu pasakyti tik tiek, – gerų naujienų Zarasų rajono gyventojams neturi E.Keturkaitė. – Suprantu, kad tai didelė problema, tai reikia spręsti kuo greičiau. Iki Naujųjų metų dar pakentėkime, nes bus skelbiamas naujas konkursas dėl pakuočių surinkimo ir išvežimo.“

Pasak jos, savivaldybė supranta, kad ir turimų konteinerių visiems rajono gyventojams nepakaks, todėl teks jų dar įsigyti. Tačiau pirkimus stabdo miglota situacija dėl vežėjų, juos ketinama pirkti tik tada, kai bus aišku, kas konteinerius aptarnaus. Už viešuosius pirkimus, kurie padės surasti antrinių atliekų vežėjus, atsakingas Utenos regiono atliekų tvarkymo centras (URATC).

Konkurso dar nėra

Irena Pošiūnienė, URATC Administravimo skyriaus vadovė-ekonomistė, teigia, kad užduotį dėl naujų vežėjų paieškos gavo dar ne taip seniai – birželį. Dėl to pasigirti jokiais apčiuopiamais rezultatais negali, nes konkursas dar nebuvo paskelbtas. Ji taip pat užtikrino, kad konteineriai gyventojų kiemuose atsidurs tik tada, kai bus išrinktas atliekų surinkėjas.

„Konteineriai perduodami su aktu, nes tai yra turtas, gyventojai turės pasirašyti, kad jį gavo. Savo ruožtu vežėjai jau bus paženklinę konteinerius ir įvedę duomenis į sistemą. Gyventojams belieka dar šiek tiek palaukti“, – apsišarvuoti kantrybe prašo I.Pošiūnienė.

Moka teršėjas, o ne gyventojas

Aplinkos ministerijos (AM) Atliekų politikos grupės vedėja Vilma Slavinskienė pabrėžia, kad antrinių atliekų surinkimas, išvežimas ir pats konteinerio perdavimas gyventojams nieko nekainuoja. Dėl to atsisakyti šių konteinerių nereikia, nes už juos visas išlaidas dengia pakuočių gamintojas. Paprastai tariant, Lietuvoje įgyvendintinas principas „teršėjas moka“. Todėl už pakuotes, kurių atliekomis gali būti teršiama aplinka, yra atsakingi jų gamintojai ir importuotojai.

Lietuvoje buvo sukurta rūšiavimo infrastruktūra: kad kuo mažiau terštume aplinką pakuotėmis, jų rūšiavimui pastatyti konteineriai, kurie ištuštinami, pakuotės perrūšiuojamos ir naudojamos, tad nepatenka į sąvartynus. Dėl to V.Slavinskienė dar kartą akcentuoja, kad už antrinių atliekų tvarkymą gyventojams nieko mokėti papildomai nereikia, nes jis už tai sumoka pirkdamas įpakuotas prekes.

„Gyventojai moka tik už mišrias atliekas ir moka tiek, kiek jų generuoja. O už antrines atliekas moka jų gamintojai. Savivaldybės turi rūpintis konteinerių infrastruktūra, kad gyventojai galėtų rūšiuoti. Iki kada gyventojai turėtų būti aprūpinti konteineriais, termino nėra, todėl savivaldybės gali vilkinti procesą. Didžiausią įtaką gali padaryti patys gyventojai, savivalda ir jų atkaklumas“, – reikalauti iš savivaldybių antrinių atliekų rūšiavimui skirtų konteinerių pataria AM specialistė.

Jos kolegė Virginija Vingrienė, atsakinga už žiedinės ekonomikos įgyvendinimą Lietuvoje, pastebi, kad konteinerių, skirtų antrinėms atliekoms, išdavimo procesas stringa net Vilniuje. Čia gyventojai jau net ieško būdų, kaip konteinerius įsigyti savarankiškai. Tačiau tai nėra pageidaujama praktika, nes konteineriais gyventojus turi aprūpinti savivaldybės, jos yra gavusios šį įpareigojimą. „Gyventojams turi būti sudarytos sąlygos rūšiuoti ir tvarkingai atsikratyti pakuočių“, – sako specialistė.

Ji atkreipia dėmesį ir į kitą gyventojų skundą. Tiesa, pastarasis dėl mišrių komunalinių atliekų tvarkymo. Iki šiol galioja tvarka, kai net ir negyvenamose sodybose reikia mokėti pastoviąją atliekų tvarkymo rinkliavos dalį. Nemažoje dalyje tokių sodybų net nėra konteinerių, todėl tenka simboliškai susimokėti už paslaugas, kurių negauni ir net nepageidauji. „Aš su šia nuostata nesutinku, tačiau ji yra įtvirtinta“, – savo poziciją išsako V.Vingrienė.

Rekomenduojami video